[KLP] Klaipėda iki 1945 m.

[UMBAS]

Nenoriu ka nors uzgauti, bet mano galva, dauguma cia esanciu dalyviu tam dar nesubrendo. Gal dziaugiames bet kuo tik todel, kad ir pas MUS kazka stato? - Nesam beviltiskas kaimas. Ar ka pakeite K&D Jusu savimoneje? (Greiciau tik, kad "duokit dar")
Tikiu, kad pakeliave ir daugiau pamate, ims bodetis siandieninemis moderniomis dezutemis.
Ka tik gryzau is Italijos/Vokietijos... Vienas italas pakalbintas apie slovikus (taip vadinu stiklo/plieno statinius) - pasake " laikini šašai ant amžinosios žemės"...
Vertinkit patys
Rostokas sugriautas buvo ne ka maziau, ir rytu vokieciai (skirtingai nei vakaru) atstate senamiescio kvartalus tik isorinius fasadus. Einant gatve - nieko neitartum, tik vaizdas is virsaus ir pastatu vidus isduoda... Argi tai negaletu buti panaudojama Lenino aikstes erdves uzstatymui, kitiems objektams?

[deep'as]

Nežinau nei ką čia ir be pridurt. Labai dideliu pasipiktinimu čia kvepia. Manau atstatyti vieną, kitą bažnyčios bokštą reikėtų jeigu tai padėtų pagyvinti senamiestį. Tačiau kitas klausimas kiek tai kainuos ir ar gali Klaipėda šiandien tai sau leisti, nes statyti senosios architektūros pastatus yra išties brangu.
Buvo geras komentaras apie praretintus dantis . Patiko. Pritariu. Perimetrinis pastatų, kvartalų planavimas man ir prie širdies.
Na o Klaipėda ateitį tikrai galės didžiuotis savo K ir D pastatais.
Kas liečia visokius angarus ir akropopolius tai yra blogybė šių dienų, kuri turi būt iškelta į užmiesčius

Himleri

[tricky_kid]

Argi tai negaletu buti panaudojama Lenino aikstes erdves uzstatymui, kitiems objektams?

gera ideja

ta aikste ir man ne prie sirdies, nes mano galva ji buvo sovietiniais metais padaryta tik tam, kad pastatyti dideli LENINA ir bauginti zmones, kad tik nekiltu noras buriuotis ir visi jaustusi nesaugus tokioj didelej erdvej...

taciau dar tikrai neatejo laikas ko nors keisti, nes lietuvele kaip bebutu gaila dar nepribrendo prie stipriu tarptautiniu architekturiniu konkursu (ko nepasakytum apie estus )... dar palaukim

[deep'as]

gera ideja
tikrai neatejo laikas ko nors keisti, nes lietuvele kaip bebutu gaila dar nepribrendo prie stipriu tarptautiniu architekturiniu konkursu (ko nepasakytum apie estus )... dar palaukim

O per kurią čia vietą estai pribrendo. Pakomentuok. Nes aš tai nematau.

[tricky_kid]

O per kurią čia vietą estai pribrendo. Pakomentuok. Nes aš tai nematau.

naujame vasario 28 staybu pilote (kuris kazkokdel tik preis kelias dienas parsidave ???) yra straipsniukas apie tarptautini konkursa Estijos nacionaliniam muziejui Tartu mieste statyti. Prizinis fondas 125 000 euru, pateikta apie 160 paraisku is 18 valstybiu ar panasiai...

nors gal ir pas mus jau toks konkursas planuojamas ... atrodo, kad lukiskiu a rekonstrukcijai skelbs panasu.. tikekimes ir sekmes jiems tada

[deep'as]

/
Pasižiūrėsim kas iš to išeis. O nacionalinis muziejus tai yra objektas vertas tikrai tokio konkurso

Siūlyčiau nepamiršti mūsų architektūros šedevro Sba bokšto, kurio niekaip nepradeda statyt, tačiau konkursas taip pat tarptautinis buvo ir laimėtojai Danai berods

[Eimantas]

Senoji bažnyčia: atrasti ar prarasti?

2006 metų archeologiniai kasinėjimai atvėrė langą į dar menkai žinomo klaipėdiečių dvasinio gyvenimo palikimą.

Atrastos svarbiausios XVI-XVII a. miesto bažnyčios liekanos, seniausios iki šiol žinomos miesto kapinės savo verte nenusileidžia piliavietei.

XVIII-XX a. šalia Jono kalnelio ir Turgaus gatvės stovėjusi miestiečių bažnyčia taip pat dar nepakankamai ištirta.

XVI - XVIII a. ir XVIII - XX a. klaipėdiečių maldų ir amžino poilsio vietų suformuota dvasinė erdvė gali būti atgaivinta arba negrįžtamai prarasta.

Tikiu, kad šis straipsnelis paskatins diskusijas apie svarbių dvasinio paveldo objektų ateitį.

Iki šiol nenustatyta, kur buvo, kaip atrodė pirmoji Klaipėdos miestiečių bažnyčia.

Tikrai žinoma, kad 1258 metų liepos 27 dieną Šv.Jono bažnyčia buvo paskelbta parapijos bažnyčia miestiečiams.

Galima daryti prielaidą, kad šio šventojo garbinimo tradicijos mūsų mieste puoselėjamos nuo XIII a.

1527-1528 m. pastatyta pirmoji evangelikų liuteronų bažnyčia buvo fachverkinė su mūriniais frontonais ir skliautuota zakristija. 1529 m. šios bažnyčios plytos buvo panaudotos pilies rekonstrukcijai, o medinės dalys - laikinos bažnyčios statybai „saloje“.

Toji galėjo tapti Šv.Jono bažnyčios saldainių fabriko teritorijoje užuomazga.

Klaidinga manyti, kad tokie valdžios veiksmai buvo patrauklūs miestiečiams. 1551 m. jie skundėsi dėl susidariusios padėties.

Po 1562-1571 m. trukusios statybos Šv.Jono bažnyčia vėl tapo dvasiniu liuteroniškos miestiečių bendruomenės centru, o fachverkinis bokštas - laivybos orientyru.

1726 m. G.Reimer paliko mums žinių apie interjero detales ir kelias neįmintas mįsles: „Altorius yra senas, bet gražiai ištapytas bei gausiai paauksuotas.

Šį altorių padovanojo lenkas didikas iš Žemaičių.

Bažnyčios fundatoriaus pavardę sužinoti neįmanoma, tik lentelė su jo herbu (juodame lauke ant užpakalinių kojų stovintis auksinis liūtas) kabojo senojoje bažnyčioje tarp altoriaus viršaus bei bažnyčios stogo.“

Gal išsiaiškinti šiuos asmenis padės netyrinėtos XVII a. Šv.Jono bažnyčios knygos?

Bažnyčioje ir šalia jos buvo laidojama. Tačiau nebuvo aišku iki kada.

G.Reimer nurodė vieną paskutiniųjų čia palaidotų asmenų - diakoną Johaną Heinrichą Griefingerį bei palaikų perkėlimo į statomos naujos Šv.Jono bažnyčios šventorių datą: „Šis diakonas mirė 1700 m. pabaigoje, palaidotas senojoje bažnyčioje.

O 1701 m. dieną, kai pašventinta naujoji bažnyčia, tenai perlaidotas - greta vėliau mirusios savo žmonos.“ Buvo neaišku ir kada bažnyčia nugriauta.

Tai patikslino užuomina iškilmių aprašymuose: 1706 m. sausio 18-ąją po senojoje bažnyčioje atlaikytų pamaldų bendruomenė iškilminga eisena patraukė į naująją, kuri buvo iškilmingai pašventinta.

Netrukus senosios bažnyčios vieta buvo palaidota po gynybiniais pylimais.

Naujoji Šv.Jono bažnyčia kilo lėtai - per 1706-1719 metus. Jai buvo lemta nukentėti 1854 m. didžiojo Klaipėdos gaisro metu ir 1864 m. atgimti su išsiskiriančiu 75 metrų aukščio bokštu.

Jos atvaizdas išliko senuose atvirukuose, fotografijose, piešiniuose bei senųjų klaipėdiškių atmintyje.

Iki 1781 m. šalia šios bažnyčios buvo laidojama. XIX a. kapinių vietoje buvo įrengtas skveras. 1944 m. spalio 8 dieną po bombardavimo bažnyčia sudegė.

1949-1950 m. jos griuvėsiai buvo pašalinti, o vėliau čia pastatytuose barakuose įrengtos parduotuvės.

Dabar bažnyčios pamatus ženklina dekoratyvių krūmelių kontūras, o altoriaus vietą - kryžius.

Šv.Jono bažnyčios atkūrimas galėtų tapti puikiu sutaikymo ir miesto tradicijų perėmimo ženklu. Joje surastų savo vietą ne tik evangelikų liuteronų parapija, biblioteka, koncertų salė, bet ir klaipėdiečių namai.

Bažnyčios bokšto vertikalė pakylėtų mūsų siekius, džiugintų akis ir visiems primintų apie dvasios nemarumą.

DAINIUS ELERTAS
"Klaipėda"

[vytauc]

Visiškai sutinku su paskutine pastraipa. Be bažnyčios miesto centre Klaipėda atrodo it neišbaigta. Būnant ten neapleidžia jausmas, kad kažko trūksta. Nuotraukų yra išlikę daug, brėžinius taip pat rastų. O ir sklypas neužimtas- reikia tik susiimti ir atstatyti.

[Eimantas]

Aš už buvusios atstatymą, o ne naujai suprojektuotos su žemesniu bokštu.

[Balboa]

Pritariu atstatymo idėjai.

Kažin liuteronai turi kokius maldos namus Klaipėdoje ar ne?
Kiek atsimenu viena jų bažnyčia yra Nidoje, bet negi klaipėdiečiai liuteronai važinėja ten melstis?

[Eimantas]

Tas namas Turgaus g. gale yra dabartiniai jų maldos namai, jei neklystu.

[Balboa]

Kai pasakei, tai ir prisiminiau. Kažkada ten teko lankytis viena liūdna proga.

[Reptilias]

Turi jie baznycia, puodziu gatvej, netoli k ir d pastatu, prie klaipedos skeitparko.Net nepasakytum, kad ten baznycia, nes nei boksto, nei dar ko...Dar yra visai grazi ir tvarkinga evangeliku-liuteronu baznycia, taikos prospekte, prie zveju rumu.Visiskai pritariu Eimantui, noreciau, kad klaipedos centre butu Sv.Jono baznycia.Myliu savo miesta ir noriu kad jis turetu savo akcentu grazesniu nei k ir d.

[Balboa]

O šita bažnyčia prie Taikos prospekto tai atrodo vadinasi "Naujoji apaštalų bažnyčia". Man atrodo, kad tai ne liuteronai.
Dar daugiau - kažkada seniai buvau perskaitęs, kad tai kažkokia pusiau sekta ir kad šitie jų maldos namai yra vieninteliai Lietuvoje. Kiek čia teisybės nežinau

[Reptilias]

Kiek zinau, tai jie renkasi i ta baznycia tik vakarais.Jie tokia nemaza baznycia pasistate per kokius 2 metus, viskas graziai sutvarkyta...Matyt yra daug tikinciuju, kurie negaili pinigu naujai baznyciai.Man kraupu, kai stato tokias baznycias kaip Sv.Juozapo darbininko, jau 10 metu stato ir galo dar nematyti...Baisiaiusiai atrodo ne pati baznycia, o prie jos esanti netvarka, apgriuve mediniai ukiniai pastatai.

[Eimantas]

Kaune atrodo irgi yra.

[Budulis]

Gal yra kur nors kokios vaizdinės medžiagos, kaip ta subombarduota atrodė? Įdomu pasidarė, lyg nieko ir neteko matyti, arba dėmesio neatkreipiau.

[Eimantas]

Gal yra kur nors kokios vaizdinės medžiagos, kaip ta subombarduota atrodė? Įdomu pasidarė, lyg nieko ir neteko matyti, arba dėmesio neatkreipiau.

[Budulis]

/\ Dėkui. Neblogai būtų atstatyti, juolab, kad sugriauta buvo per antrą pasaulinį. Tik klausimas, ar klaipėdiečiai palaikys ir ar po to ji reikiamai naudojama bus.
Bet, aišku, pačiam miestui tai būtų istorinės tiesos sugrąžinimas.

[El_Greco]

Joa Klp prie vokieciu grazi buvo..paskui atejo ruskiai ir su***so viska.
Reiktu bent kazkiek senu pastatu atsatyt.Pabandykit parasyt laiskus kokiem svarbiem zmonem ir gal busit isgirsti