[VLN] Vilnius 1945 - 1990 (sovietmečio nuotraukos)

[laimutis]

Vilnius. XX a. 5-ajame dešimtmetyje po karo sugriautos Vokiečių gatvės ir Žydų kvartalo vaizdas nuo Rotušės aikštės, apie 1948-1949 m. Fot. Judelis Kacenbergas



Iš rinkinio „Karas“ | epaveldas.lt

[ultra laverdi]

Vilniaus miesto panoraminiai vaizdai nuo Gedimino pilies bokšto. 1973–1975 m. Filmuota 8 mm spalvota kino juosta. Operatorius – Leonas Čerškus.

[Romas]

15min.lt Fotoistorijos. Multimedija pasakojimai. 2023.01.21

Algimantas Maldutis (1955 - 2020)
Kvartale I, 1989
Žydų bendruomenės namai pastatyti 1902 m. (arch Eduard Goldberg). Karo metais ten veikė HKP priversitinio darbo stovykla
Dab. adresas Subačiaus g. 47-49

Kita vieta, 1985
Užrašas anr Vilniaus depo "Sčiastje" - "Laimė"


Melancholijos poetas iš kito laiko – fotografas Algimantas Maldutis
https://www.15min.lt/media-pasakojim...-maldutis-1836

[Romas]

Prieš 70 metų, 1953 m. kovo 5 dieną, mirė Sovietijos tironas Josifas Stalinas
Gedulo mitingas Vilniaus geležinkslio stoties aikštėje, kur iki 1961 m. stovėjo paminklas diktatoriui

Kadrai iš Ukrainos režsieriaus Sergejaus Loznicos 2019 m. dokumentinio filmo "Valstybinės laidotuvės"
Apie Vilnių - nuo 44:37 iki 46:00



"Государственные похороны", фильм режиссера Сергея Лозницы
https://www.currenttime.tv/a/state-f.../30605682.html

Fotogr. Ilja Fišeris

https://www.limis.lt/paieska/perziur...e%3DEKSPONATAS

[digital]

Prieš 70 metų, 1953 m. kovo 5 dieną, mirė Sovietijos tironas Josifas Stalinas
Gedulo mitingas Vilniaus geležinkslio stoties aikštėje, kur iki 1961 m. stovėjo paminklas diktatoriui

Iki 1956 m. - https://lt.wikipedia.org/wiki/Nikolajus_Tomskis

[Romas]

O čia geras klausimas - nugriautas 1956 ar 1961 m.
Labai tikėtina, kad Vikipedijos lietuviško straipsnio autorius tiesiog supainiojo 1956 m. rudenį vykusį TSKP XX suvažiavimą, kai po slapto N.Chruščiovo pranešimo nedrąsiai prasidėjo destalinizacijia, ir 1961 m. vykusio XXII suvažiavimo, po kurio buvo atgal pervardino Stalino vardu pavadinti miestai, grąžinami diktatoriaus paminklai ir balzamuotas Stalino kūnas išmestas iš mauzoliejaus.

Apie naktinį paminklo nugriovimą tuometinė sovietinė spauda, aišku, nerašė. Vakare dar buvo paminklas, o ryte - jau nebe

Pagrindinė Vilniaus gatvė 1960 m. tikrai vadinosi Stalino prospektu ir buvo rodomi kitokie pagarbos tironui ženklai. Labiau tikėtina, kad paminklas stovėjo iki 1961 metų.

[Sula]

Kažkur anksčiau dėjau nuotrauką su Ho Ši Mino atvykimu į Vilnių 1961 m. - Stalino paminklas dar stovėjo.

[digital]

Kažkur anksčiau dėjau nuotrauką su Ho Ši Mino atvykimu į Vilnių 1961 m. - Stalino paminklas dar stovėjo.

Taip, tikrai, prisiminiau, paminklas tikrai nukeltas 1961:
http://gs.elaba.lt/object/elaba:22268641/22268641.pdf "Tik tada, kai 1961 m. spalio mėn. 31 d. Stalino palaikai slapčia naktį buvo pašalinti iš mauzoliejaus ir palaidoti šalia Kremliaus sienos, buvo pakeisti centrinių Vilniaus ir Kauno gatvių pavadinimai (Gedimino prospektas Stalino vardu vadintas nuo 1950 m., Laisvės alėja nuo 1946 m.), buvo demontuoti paminklai."

[Ser Tichi]

какая ужасная полиграфия была у этих снимков

[Romas]

Gerios fotografos V. Janulio (g. 1957) nuotraukos, parodančios iš kokios skylės mums pavyko išlįsti lygiai prieš 33 metus

15min.lt 2021,12.14
Gyvenimas fotografijose. Sovietmečio saulėlydis Vytauto Janulio reportažuose
Lenino a. (dab. Lukiškių a.) 1986


Lenino pr. (dab. Gedimino pr. 1988




Kolūkiečių arba Dzeržinskio turgus (dab. Kalvarijų turgus) 1988


Ukmergės g. Baltijos kelias 1989.09.23


Gal kam nors pavyks identifikuoti vietą
1989 m.

https://www.15min.lt/media-pasakojim...ortazuose-1466

[Obi-Wan Kenobi]

Goštauto g. Ten buvo 4 ir dar kažkokio aut stotelė, važiuodavo į Naują Vilnią

[Romas]

Vladimir Karlov / Владимир Карлов
Vilnius, M.Gorkio (dabar Aušros Vartų g. XX a. 8-asis dešimtemtis

https://rbth.ru/watch/912-soviet-baltic-photos

[Romas]

Vilnius paskutinėmis sovietmečio dienomis
Vladimir Karlov / Владимир Карлов 1990.03

Restoranas "Bočiai" K.Giedrio ir S.Žuko gatvių kampe 1990.03 (dab. Šv.Ignoto ir Benediktinių g. kampas) .
Nors dabartiniai gatvių pavadinimai galėjo būti pakesti dar 1989 metais


Palyginimui - GSW foto 2021.04.
Bočių restoranas kelis kartus keitė šeimininkus, bet sovietmečio menininkų iškaba išliko
Ten buvo (gal ir yra) kino teatras "Pasaka", o nuotraukoje užfiksuota vyninė "la Boheme"


Žemaitijos gatvė 1990.03


Palyginimui - GSW foto 2018.07.

https://russiainphoto.ru/search/year...source_ids=210

[erikiuks]

Šeškinė 1980 m.

[laimutis]

1950 m. gegužės 11 d. Vilniuje senamiestyje Šv. Mykolo bažnyčią nuniokojo grupė Polocko gatvėje gyvenusių 5 klasės 12-17 metų moksleivių. Jie daužė vargonų vamzdžius, liustras, plėšė knygas, pastatų apmatavimo brėžinius, tikriausiai manė atliekantys labai pagirtiną ateistinį darbą. Vaikėzai buvo sulaikyti, nes vieną jų, lipantį per šventoriaus sieną, pagavo Architektūros valdybos vairuotojas. Teismui pareikalavus, buvo susumuoti padaryti nuostoliai: suskaičiuoti sunaikinti vargonų vamzdžiai (295 vnt. nuostolis 7170 rublių), enciklopedijų, liustrų, fotografijų sugadinimas - 2760 rub. Teismas baigėsi tuo, kad Paminklų apsaugos organizacijos turėjo apmokėti ekspertizių išlaidas, o nusikaltėliai liko nenubausti. Besibylinėjant buvo rengiama būsimojo architektūros muziejaus bažnyčioje įrengimo programa. Informacija iš Mortos Baužienės knygos Šv. Mykolo bažnyčia Vilniuje, 2004, Savastis, 82 pus.

Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčia po 1950 m. nusiaubimo ir apiplėšimo. Fotografija iš KPCA F.3, ap. 1, b. 437

[Romas]

Fototgrafas Andrius Surgailis

Nuo Šv. Ignoto bažnyčios link Katedros, 1978.
Prie Katedros matosi tuometinis centrinio telegrafo pastatas (dab. viešbutis "Kempinski")


Nuo Šv. Jokųbo ir Pilypo bažnyčios link Lenino aikštės (dab. Lukiškių a.), 1973
Ant Tauro kalno - Profsąjungų rūmai
Konarskio gatvėje - dar senasis (1957 m.) televizijos bokštas


Vaizdas nuo Šv. Jokųbo ir Pilypo bažnyčios į dešinįjį Neries krantą 1973
Tuo metu dar buvo baigiama Centrinė universalinė parduotuvė (Univermagas)
Priekyje - I tarybinės ligoninės (vėliau - Šv. Jokųbo ligoninė) gimdymo korpusas
Tuometinėje Leninos aikštės gatvėje ir ir Liepos 21-osios gatvėse (dabar Vasario 16-osios ir Tauro g.) eismas vyko priešinga kryptimi nei dabar. Eismo pakeitimai priešinga kryptimi šioje ir Komunarų (dab. A.Jakšto), jei neklystų, buvo padaryti po 1984 metų.


15min.lt 2023.04.01
Fotografo Andriaus Surgailio darbuose – Vilnius nuo stogo ir miestas, kurio nebėra
https://www.15min.lt/media-pasakojim...io-nebera-1906

[Obi-Wan Kenobi]

Įdomi nuotrauka. “Salomeikos” dar nėra, matosi, koks buvo gausus vienuolyno sodas prie šv. Kotrynos.
Šaltinis FB Lietuva senose fotografijose

[laimutis]

Vilnius. Vokiečių gatvės rytinė pusė žvelgiant iš rytų nuo Rotušės aikštės. XX a. 5-ojo dešimtmečio pabaiga. Nuotraukos dešinėje jau nugriauta vakarinė Vokiečių gatvės pusė. Netrukus ir kairėje pusėje du namai bus nušluoti nuo žemės paviršiaus, išliko nenugriautas kampinis namas prie Mėsinių gatvės.



Photo Details (yadvashem.org)

[Myliu miestus]

Skaitau knygą "Lietuvos architektai pasakoja apei sovietmetį" ir labai įdomu buvo skaityti interviu su A. Nasvyčiu, kaip jis kalba, kad jie [to meto Lietuvos architektai] stengėsi daryti viską kiek įmanoma orientuojantis į vakarus, ne rytus. Daryti erdves ir rajonus humaniškus, atskirti pėsčiųjų takus, sudaryti sąlygas kuo daugiau vaikščioti. Kaip jūsų nuomone tai yra jiems pasisekę?

P.S. Nežinau, ar yra kita tema skirta tokioms diskusijoms, tai jei taip, prašau perkelkit

[laimutis]

Vilnius. XX a. 5 dešimtmečio pabaigoje sunaikintos ir nugriautos Vokiečių gatvės rytinės pusės namų liekanų vaizdas link Rotušės aikštės, išvežamas statybinis laužas, apie 1948-1950 m. Fot. Dovydas Fligelis



"Antano Verkelio monografijoje „Kas sugriovė Vilnių" rašoma: 1946 m. architektas V. Mikučianis parengė Vokiečių gatvės sutvarkymo projektą, numananti nugriauti rytinę pusę, Didžiąją sinagogą ir Europos viešbutį palikti neliestus. Vokiečių gatve tiesti Senamiestį kertančią magistralę, priešingai įsigalėjusiems mitams, neplanuota. Bet vykdant absurdiškus komunistų partijos planus, iki XX a 6-ojo dešimtmečio pradžios buvo "išvalyti" ne tik per karą sugriauti pastatai, bet ir numatyti remontuoti, nugriauta Didžioji sinagoga, Europos viešbutis, Pijorų kolegija ir ištisi namų kvartalai. Ir visą sovietmetį buvo melagingai skelbiama kad vokiečiai sugriovė 40% procentų miesto namų."