[VLN] Vilnius 1945 - 1990 (sovietmečio nuotraukos)

[Knope]

Apie būsimą S. Nėries gimnaziją (1960).

[ultra laverdi]

N. Dūda. Ilgėja Tarybų gatvė // Vakarinės naujienos, Nr. 194, 1989, p. 2.



Turbūt fotografuota ši vieta.

[Sula]

N. Dūda. Ilgėja Tarybų gatvė // Vakarinės naujienos, Nr. 194, 1989, p. 2.

Turbūt fotografuota ši vieta.

Beje, ten iki šiol akligatvis. Iki šiol neaišku, kam jis buvo skirtas.

[Ginthus]

Beje, ten iki šiol akligatvis. Iki šiol neaišku, kam jis buvo skirtas.

Mano spėjimas būtų, kad koks dujotiekio skirstymo statinys turėjo būti.

[WastedYears]

Šaltinis: virtuali paroda „Sovietinės Lietuvos ekonomika: nuo industrializacijos iki nuolatinio stygiaus“
http://virtualios-parodos.archyvai.l...tygiaus/exh-92

Šeškinės statyba, 1980


Geležinkelio stoties statyba, 1950


Lazdynai, 1973


Lietuvos TSR ministrų tarybos pirmininkas Mečislovas Gedvilas (pirmas iš dešinės) prie statomo Vilniaus geležinkelio stoties pastato, 1950


Lietuvos TSR vadovai gyvenamųjų namų statyboje Vilniaus Partizanų (dabar Naugarduko) gatvėje, 1959


16 aukštų monolito Šeškinėje statyba, 1983


Žirmūnai, 1969


Žirmūnų statyba, 1966

[WastedYears]

Fotoalbumas „Vilnius“, „Progreso“ leidykla, Maskva, 1977

[Eikantas X]

http://vilniusvibes.tumblr.com/

[marivs]

Prezidentūra, 1985 metai

[Eikantas X]

Dariaus Pocevičiaus knygos „Istoriniai Vilniaus reliktai 1944–1990, I dalis“ pristatymas

Vilniaus miesto tyrinėtojas Darius Pocevičius knygoje „Istoriniai Vilniaus reliktai 1944–1990, I dalis “ pasakoja, kad sovietinis Vilniaus laikotarpis buvo margas, kontrastingas ir itin prieštaringas. Autorius žvelgia į sovietmečio Vilniaus vaizdus pasakodamas ne apie politikos ar kultūros elitą, o naujuosius vilniečius, „pirmąją kartą nuo žagrės“. Jų rūpesčiai ir pramogos – štai kas pirmiausia domino autorių, susitelkusį į to meto kasdienybės kultūrą. Ji atsiskleidžia ne per sausus faktus, o per gyvąją miesto istoriją iki šiol išlikusius įdomiausius viešosios erdvės reliktus.

[marivs]

1953. Prie geležinkelio stoties

[laimutis]

Architektas Sigitas Lasavickas. Vilnius, 2014. 352 p., lietuvių k., ISBN 978-609-8039-61-0.

[julius]

Architektas Sigitas Lasavickas. Vilnius, 2014. 352 p., lietuvių k., ISBN 978-609-8039-61-0.

Labai keistas sovietinis paveldo tvarkymo pavyzdys - pradžioj atrestauravo, o po to nugriovė...

[laimutis]

Šrėterių šeimos koplyčia - mauzoliejus (pastatyta 1777 m.). Fotografavo M. Sakalauskas, XX a. 8 dešimtmečio pabaiga, koplyčia 1971 m. įrašyta į Lietuvos TSR viet. reikšmės architektūros paminklų sąrašą, tačiau apie 1980-1982 m. rengiantis statyti TSRS partizanų ir pogrindininkų paminklą, buvo nugriauta.

[Knope]

Ačiū už nematytas nuotraukas. O kas buvo Sinodo pastate sovietmečiu? Prieškariu tai būta solidaus pastato...

[julius]

Ačiū už nematytas nuotraukas. O kas buvo Sinodo pastate sovietmečiu? Prieškariu tai būta solidaus pastato...

Nežinau kas ten buvo giliu sovietmečiu, bet vėlyvuoju sovietmečiu bei nepriklausomybmečiu ten buvo įvairių dailininkų dirbtuvės - daug mažų kamurkių kurioje vienas grafiką spaudžia, kitas vitražus kepa ir t.t... ir tik prieš kelis metus jie iškeldinti.

[Romas]

Vilniaus Kalvarijų gatvė (tuomet F.Dzeržinskio g.) 1968-1969 m.
Antanas Sutkus.

Unikali Kalvarijų gatvės pradžios nuotrauka


Broliai


Turbūt nedaug kas atsimena, kad kol apie 1974-1975 m. nebuvo atidarytas "Univermagas", (dab. (VCUP), prie Černiachovskio (dab.Žaliojo) tilto nebuvo stotelės, o "Lvovo" stotelė buvo priešais dabartini "Ibrahimą"




Antano Sutkaus paroda "Kosmos" veiks Nacionalinėje dailės galerijoje 2018.11.09 - 2019.01.13
http://www.ndg.lt/parodos/parodos/an...us-kosmos.aspx

[LC.]

Televizijos bokštas, Lazdynai. Metai nežinomi, matosi statomi Spaudos rūmai.

[Be vardo]

Čia gal ne tiek Vilniaus vaizdas įdomus, kaip nuotraukos užrašas (nuotrauka datuota 1947 m.)
"Lietuvos SSR.Vilniaus miestas.
Miesto vaizdas iš Lietuvos bokšto"

[Sula]

Televizijos bokštas, Lazdynai. Metai nežinomi, matosi statomi Spaudos rūmai.

Spaudos rūmai pastatyti 1985 m.

[laimutis]

Vilnius. Buvęs architekto Marcino Knakfuso namas. L. Giros g. 33. A - žinutė apie kavinės-cukrainės atidarymą "Tiesoje", 1949-08-04. Restoranas „Palanga“ apie 1960 m., nežinomo autoriaus nuotr.



XVIII a. pab. 702 posesijoje šalia Vilijos (dab. Vilniaus) gatvės stovėjo dviaukštis namas priklausė nemažai ankstyvojo klasicizmo pastatų Vilniuje suprojektavusiam architektui, L.Gucevičiaus mokytojui Marcinui Knakfusui. Iki 1939 m. name buvo Lenkijos technikų draugija ir Vilniaus žurnalistų gildija. 1940 m. čia atidaryta kavinė "Cafė-Club". 1943 m. šiame name atidaryta svetainė "Palanga". Valgyklų trestui nepatiko pats namas - senas, ankštas, nepatogus, apkerpėjęs. Trys žymūs architektai - V.Čekanauskas, V.Balčiūnas ir J.Vaškelis - pasiūlė visiškai nugriaauti "menkutį pastatą", jų nuomone "Palangos" restorano vietoje turėjo iškilti daugiaaukštis pastatas. Šiandien galime pasakyti, kad jie kalbėjo lyg toliaregiai pranašai. Nutarta pastatą rekonstruoti, nuspręsta aptaisyti namą plokštėmis ir. išgriovus šiaurinę sieną, padaryti ją iš stiklo. Rekonstrukcija baigta 1965 m. Įėjimas padarytas iš prospekto pusės. Senąjį XVIII a. pastatą priminė tik pavadinimas. Vietoj senojų fasadų - žvilgantis stiklas, Anykščių smėliu tinkuotos sienos, tiesios šiuolaikinės linijos. 2000 m. buvo lemtingi "Palangai". Prasidėjo didieji griovimo darbai, nors architektas J.Anuškevičius buvo parengęs M.Knakfuso namo atstatymo projektą ir įrodęs, kad jį galima r būtina atstatyti. Nugriautos ne tik autentiškos sienos, bet ir pamatai. Darius Pocevičius. Istoriniai Vilniaus reliktai 1944–1990, I dalis, 2018.

Restoranas „Palanga“ L. Giros g. 10/16 (Gedimino pr.16/10), 1979 metai. Kadaise čia stovėjo architekto Martyno Knakfuso XVIII a. namas. Pokario metu perstačius (perplanavus) pastatą įsikūrė restoranas „Palanga“. Dabar iš buvusio pastato nieko neliko. Perstačius jį įsikūrė viešbutis „Novotel Vilnius Centre“ ir prekybos centras „Flagman“.



https://www.lzinios.lt/Prie-kavos/so...uxFq4HvWJSoKg4