Atkurkime senuosius Šiaulius drauge!
2011 m. Lapkričio 23 d.
Šiaulių „Aušros“ muziejus ir dienraštis “Šiaulių kraštas“ tęsia pilietinę akciją “Atkurkime senuosius Šiaulius drauge!“
Primename, kad „Aušros“ muziejaus iniciatyva ir rūpesčiu buvęs šiaulietis dailininkas Saulius Kruopis kuria istorinio Šiaulių senamiesčio maketą: XIX amžiaus pabaigos — XX amžiaus pradžios miesto miniatiūrą. Mums nepaprastai brangi Jūsų parama ir pagalba.
Skaitytojams norime pristatyti Gerardo Bagdonavičiaus — vieno iš garsiausio Šiaulių miesto dailininko — nuotraukas iš negatyvų, darytas XX amžiaus ketvirtame dešimtmetyje ir saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje.
2011 metų liepos mėnesį „Šiaulių “Aušros“ muziejus išleido knygą “Gerardas Bagdonavičius. Tapyba/Grafika/Dizainas/Fotografija“.
Šios knygos sudarytojos Augenijos Jovaišaitės žodžiais, garbingiausias Gerardo Bagdonavičiaus (1901— 1986) titulas — Šiaulių dailininkas (ir vienintelis profesionalus dailininkas Šiauliuose visą dešimtmetį po Antrojo pasaulinio karo).
„Taip pat jis — grafikas, tapytojas, scenografas, knygų ir žurnalų iliustruotojas, ekslibrisų kūrėjas, pedagogas, fotografas, vienas iš pirmųjų Lietuvos dizainerių, net architektas, tikriausiai pirmasis lietuvių kino aktorius, neetatinis spaudos korespondentas, kolekcininkas, pianistas mėgėjas, etnografas, Šiaulių “Aušros“ muziejaus talkininkas...Šiauliams jis atidavė visą gyvenimą, visą širdį, visą talentą... “,— teigia A. Jovaišaitė.
Pirmosios Lietuvos Respublikos metais G. Bagdonavičius buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus talkininku buvo nuo įkūrimo (1923 metais kovo 11 dieną) pradžios. Dailininkas daugelį savo kūrinių, dažniausiai parsivežtų iš muziejininkų etnografinių ekspedicijų, perdavė muziejui, vėliau jo rinkinys, nors ir nesistemingai, nuolat buvo papildomas. Didžiąją palikimo dalį “Aušros“ muziejų po dailininko mirties 1986 metais perdavė našlė Marija Bagdonavičienė.
Tik nedaugelis iš mūsų atsimename Šiaulius tokius, kokius juos užfiksavo G. Bagdonavičiaus fotoaparatas.
Jei ir jūs turite atvirukų, nuotraukų, kuriuose užfiksuoti senieji Šiauliai, pasidalinkite su mumis.
Atvirukus, nuotraukas ir kitą medžiagą prašome atnešti į Šiaulių „Aušros“ muziejų (Vytauto g. 89) leidyklos vedėjai Irinai Kubilienei (tel. 8-41 399278, el. paštas: leidykla@ausrosmuziejus.lt).
Mes pasidarysime Jūsų pateiktos medžiagos kopijas. Jeigu nuspręsite padovanoti medžiagą muziejui, būsime labai dėkingi.
Unikalūs atvirukai ir nuotraukos bus spausdinami „Šiaulių krašto“ dienraštyje.
Šiaulių maketo kūrimo projektas reikalauja ne tik didelių intelektinių, bet ir finansinių išteklių. Todėl kreipiamės į Jus prašydami finansiškai paremti maketo kūrimą. Jūsų parama mus pasieks adresu: Šiaulių „Aušros“ muziejus, Vytauto g. 89, Šiauliai, speciali sąskaita Šiaulių senamiesčio maketo sukūrimui: LT507300010002407569, AB “Swedbank“.
Visų Šiaulių senamiesčio maketo kūrėjų vardai bus įamžinti maketo ekspozicijoje, o Šiaulių „Aušros“ muziejus už Jūsų nuoširdžią pagalbą atsidėkos prasmingomis atminimo dovanomis.
GATVĖS: Vilniaus ir Tilžės gatvių kampas. Sankryžoje — medinis kioskas su laikrodžiu šalia dabar rekonstruojamo Fotografijos muziejaus pastato. XX a. 4-as dešimtmetis.
KAMPAS: Vilniaus ir Tilžės gatvių kampas. Trijų aukštų pastatas dešinėje Antrojo pasaulinio karo metu buvo sugriautas ir dabar jo vietoje Gaidžio laikrodžio aikštė. Kitoje gatvės pusėje dabar rekonstruojamo Fotografijos muziejaus pastatas. XX amžiaus 4-as dešimtmetis.
PERSPEKTYVA: Tilžės gatvės perspektyva nuo Vilniaus link Vytauto gatvės. Kairėje pusėje matosi Šiaulių komercijos banko pastatas, kuriame šiuo metu veikia Šiaulių teritorinė darbo birža. Fot. XX a. 4-as dešimtmetis.
NAMAS: Lileikaičių namas. Vilniaus ir A. Mickevičiaus gatvių kampas (ir tada ir dabar Vilniaus g. 229). XIX amžiaus pabaigoje — XX amžiaus pradžioje jame veikė grafų Zubovų dvaro fabrikas. Tarpukariu namas priklausė seserims Lileikaitėms. XX a. 4-as dešimtmetis.
PAVIJONAS: Paviljonas „Aldona“. Pastatas stovėjo dabartinėje Rūdės gatvė 6a, priklausė Karoliui Savičiui. Iki Pirmojo pasaulinio karo jame veikė viešbutis. Tarpukariu jame gyveno garsaus Šiaulių miesto knygininko Ivano Vladimirovo šeima. Pastatas perstatytas po Antrojo pasaulinio karo. XX a. 4-as dešimtmetis.
SKVERAS: Nuotrauka daryta nuo Šiaulių Katedros bokšto. Prieš Katedrą matosi buvęs skveras. Kairėje — Stačiatikių cerkvės teritorijos fragmentas. Prieš ją dabartinė Prisikėlimo, o buvusi Turgaus aikštė su prekybiniais paviljonais ir už jų matoma medinę dengtą prekyviete liaudyje vadinama „bobturgiu“. XX amžiaus. 4-as dešimtmetis.
skarstas.lt
2011 m. Lapkričio 23 d.
Šiaulių „Aušros“ muziejus ir dienraštis “Šiaulių kraštas“ tęsia pilietinę akciją “Atkurkime senuosius Šiaulius drauge!“
Primename, kad „Aušros“ muziejaus iniciatyva ir rūpesčiu buvęs šiaulietis dailininkas Saulius Kruopis kuria istorinio Šiaulių senamiesčio maketą: XIX amžiaus pabaigos — XX amžiaus pradžios miesto miniatiūrą. Mums nepaprastai brangi Jūsų parama ir pagalba.
Skaitytojams norime pristatyti Gerardo Bagdonavičiaus — vieno iš garsiausio Šiaulių miesto dailininko — nuotraukas iš negatyvų, darytas XX amžiaus ketvirtame dešimtmetyje ir saugomas Šiaulių „Aušros“ muziejuje.
2011 metų liepos mėnesį „Šiaulių “Aušros“ muziejus išleido knygą “Gerardas Bagdonavičius. Tapyba/Grafika/Dizainas/Fotografija“.
Šios knygos sudarytojos Augenijos Jovaišaitės žodžiais, garbingiausias Gerardo Bagdonavičiaus (1901— 1986) titulas — Šiaulių dailininkas (ir vienintelis profesionalus dailininkas Šiauliuose visą dešimtmetį po Antrojo pasaulinio karo).
„Taip pat jis — grafikas, tapytojas, scenografas, knygų ir žurnalų iliustruotojas, ekslibrisų kūrėjas, pedagogas, fotografas, vienas iš pirmųjų Lietuvos dizainerių, net architektas, tikriausiai pirmasis lietuvių kino aktorius, neetatinis spaudos korespondentas, kolekcininkas, pianistas mėgėjas, etnografas, Šiaulių “Aušros“ muziejaus talkininkas...Šiauliams jis atidavė visą gyvenimą, visą širdį, visą talentą... “,— teigia A. Jovaišaitė.
Pirmosios Lietuvos Respublikos metais G. Bagdonavičius buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus talkininku buvo nuo įkūrimo (1923 metais kovo 11 dieną) pradžios. Dailininkas daugelį savo kūrinių, dažniausiai parsivežtų iš muziejininkų etnografinių ekspedicijų, perdavė muziejui, vėliau jo rinkinys, nors ir nesistemingai, nuolat buvo papildomas. Didžiąją palikimo dalį “Aušros“ muziejų po dailininko mirties 1986 metais perdavė našlė Marija Bagdonavičienė.
Tik nedaugelis iš mūsų atsimename Šiaulius tokius, kokius juos užfiksavo G. Bagdonavičiaus fotoaparatas.
Jei ir jūs turite atvirukų, nuotraukų, kuriuose užfiksuoti senieji Šiauliai, pasidalinkite su mumis.
Atvirukus, nuotraukas ir kitą medžiagą prašome atnešti į Šiaulių „Aušros“ muziejų (Vytauto g. 89) leidyklos vedėjai Irinai Kubilienei (tel. 8-41 399278, el. paštas: leidykla@ausrosmuziejus.lt).
Mes pasidarysime Jūsų pateiktos medžiagos kopijas. Jeigu nuspręsite padovanoti medžiagą muziejui, būsime labai dėkingi.
Unikalūs atvirukai ir nuotraukos bus spausdinami „Šiaulių krašto“ dienraštyje.
Šiaulių maketo kūrimo projektas reikalauja ne tik didelių intelektinių, bet ir finansinių išteklių. Todėl kreipiamės į Jus prašydami finansiškai paremti maketo kūrimą. Jūsų parama mus pasieks adresu: Šiaulių „Aušros“ muziejus, Vytauto g. 89, Šiauliai, speciali sąskaita Šiaulių senamiesčio maketo sukūrimui: LT507300010002407569, AB “Swedbank“.
Visų Šiaulių senamiesčio maketo kūrėjų vardai bus įamžinti maketo ekspozicijoje, o Šiaulių „Aušros“ muziejus už Jūsų nuoširdžią pagalbą atsidėkos prasmingomis atminimo dovanomis.
GATVĖS: Vilniaus ir Tilžės gatvių kampas. Sankryžoje — medinis kioskas su laikrodžiu šalia dabar rekonstruojamo Fotografijos muziejaus pastato. XX a. 4-as dešimtmetis.
KAMPAS: Vilniaus ir Tilžės gatvių kampas. Trijų aukštų pastatas dešinėje Antrojo pasaulinio karo metu buvo sugriautas ir dabar jo vietoje Gaidžio laikrodžio aikštė. Kitoje gatvės pusėje dabar rekonstruojamo Fotografijos muziejaus pastatas. XX amžiaus 4-as dešimtmetis.
PERSPEKTYVA: Tilžės gatvės perspektyva nuo Vilniaus link Vytauto gatvės. Kairėje pusėje matosi Šiaulių komercijos banko pastatas, kuriame šiuo metu veikia Šiaulių teritorinė darbo birža. Fot. XX a. 4-as dešimtmetis.
NAMAS: Lileikaičių namas. Vilniaus ir A. Mickevičiaus gatvių kampas (ir tada ir dabar Vilniaus g. 229). XIX amžiaus pabaigoje — XX amžiaus pradžioje jame veikė grafų Zubovų dvaro fabrikas. Tarpukariu namas priklausė seserims Lileikaitėms. XX a. 4-as dešimtmetis.
PAVIJONAS: Paviljonas „Aldona“. Pastatas stovėjo dabartinėje Rūdės gatvė 6a, priklausė Karoliui Savičiui. Iki Pirmojo pasaulinio karo jame veikė viešbutis. Tarpukariu jame gyveno garsaus Šiaulių miesto knygininko Ivano Vladimirovo šeima. Pastatas perstatytas po Antrojo pasaulinio karo. XX a. 4-as dešimtmetis.
SKVERAS: Nuotrauka daryta nuo Šiaulių Katedros bokšto. Prieš Katedrą matosi buvęs skveras. Kairėje — Stačiatikių cerkvės teritorijos fragmentas. Prieš ją dabartinė Prisikėlimo, o buvusi Turgaus aikštė su prekybiniais paviljonais ir už jų matoma medinę dengtą prekyviete liaudyje vadinama „bobturgiu“. XX amžiaus. 4-as dešimtmetis.
skarstas.lt
Comment