Senieji Šiauliai...

[hobo]

NIR_Rimc, aciu! Labai daug nematytu nuotrauku siame resurse. Ideja grazi - vizualiai sugretinti kaip buvo, ir kaip tapo.

Man asmeniskai patinka senos nuotraukos su zmonemis. Nes ne tiek pastatai sudaro miesta, kiek zmones, jame gyvenantis. Sita nuotrauka apacioje su tuometinio jaunimo kompanija yra labai faina. Paveikslavo, matyt, mergina to vaikino is desines. Taip atrodo, kad ta diena galejo buti viena is geriausiu ju gyvenimo dienu - tik jie tada to patys nezinojo:

[vt.sl.]

Antras pastatas is kaires man kazko panasus i Rutos fabriko pastata, ziurint is Tilzes gatves, o laisvas plotas tarp jo ir kampo (uz tvoros Rutos fabriko) pagal dydi mazdaug atitiktu tam pirmam namui is senos nuotraukos - kurio dabar jau nera:
Atvaizdas


Atvaizdas


Jei tai istikruju taip butu, tai tada iseitu, kad senojoje nuotraukoje parodyta sakryza Tilzes ir Vytauto gatviu. Tas namas ant kampo is desines puses fainas - su "siela"; nepaliginsi su jo vietoje dabar stovinciu "negyvu" pastatu.


Kazkas tokio galejo buti:
Atvaizdas

nelabai galėjo taip būt, juk ten, šalia, 1851 pastatyta buvus berniukų, dabar Janonio gimnazija. Arba ten dar kažko nesimato, bet šiaip gimnazija stovi maždaug 50m toliau nuo gatvės nei rūtos fabrikas

[Chixx]

Nezinau ar buvo taciau Facebooke radau idomu puslapi Cia sugretintos senos Siauliu nuotraukos su dabartinemis. http://www.facebook.com/pages/Lietuv...d=221806776975

na, atsiprašau, kad ne į temą, bet čia toks pat puslapis, tik sugretinamos Klaipėdos nuotraukos http://www.facebook.com/album.php?ai...1153352&ref=mf

[hobo]

nelabai galėjo taip būt, juk ten, šalia, 1851 pastatyta buvus berniukų, dabar Janonio gimnazija. Arba ten dar kažko nesimato, bet šiaip gimnazija stovi maždaug 50m toliau nuo gatvės nei rūtos fabrikas
Atvaizdas

Taip, irgi apie tai galvojau, kad gimnazija tikriasiai negalejo buti uzstatyta is gatves puses kitais namais.

Kur gi tada ta vieta buvo? Ta sankryza negalejo buti prie dabartines Prisikelimo aikstes - nes is kaires pirmas namas butu senojo pasto pastatas.

Ar gali buti, kad tai sankryza dabartiniu Vilniaus ir Tizes gatves? Man kazkodel atrodo, kad centrinei sankryzoje kampiniai namai butu didesni - nes susikirtimas dvieju pagrindiniu gatviu yra geriausia vieta bizniui ir tokioje vietoje statyti vieno auksta nama neapsimoka.

Tai, tikriausiai, negalejo buti sankryza Vytauto ir Tilzes - stovint nugara i Rutos fabrika ir ziurint i pietinio raijono puse, nes ten is kaires buvo ne tokie senovinai namai.

Tad klausimas kol kas lieka atviras.

[orangen]

Nepykit, kad senus post'us prikelsiu.

Atradau pas save viena sena foto (t.y. jos dali, nes visa neisliko), nezinau, kada daryta, bet speju, kad kazkur tarp 1925-1930. Namas Siauliu centre, kazkada priklause mano proseneliui. Ir pats prosenelis matosi balkone, (beje, vardas jo irgi buvo kaip ir mano), pasistate sita nama 20 metu padirbes USA (kazkur nuo 1899 iki 1920), pirmas aukstas buvo nuomojamas.
Deja tarybu valdzia viska sugriove, zeme konfiskavo ir tuo viskas baigesi.
Atvaizdas

Čia turbūt tas pats pastatas matosi:

<..>
Dar foto is istorijos, is anu laiku "linkejimai".

Atvaizdas


Atvaizdas

Kad čia ne Šiauliai

1915 m. Gali buti Siauliai.

Atvaizdas

Čia Vilkaviškis.

1915 Lietuva, vokieciu karinis pasto postas, manoma kad tai Siauliai.

Atvaizdas

Dėl ko taip manoma?

[DDR 80]

... Dėl ko taip manoma?[/QUOTE]

Del to ir manoma, nes toks prierasas buvo.

[orangen]

Tai daug kas ką manyt gali, o bet tačiau kažin ar verta klaidint nežinant kaip ištikro ten yra.
--
Įtemą:

[orangen]

Atrastas neatrastas miestas
2010 m. Liepos 3 d.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt


KAS ČIA BUVO MINDAUGO LAIKAIS?

Šiauliuose greta restauruojamų grafų Zubovų XIX amžiaus rūmų atkasti radiniai patvirtina istorikų prielaidas, kad čia galėjo būti Šiaulių dvaro ir miesto pradžia.

„Atidengtas milžiniškas istorijos klodas. Jei apie miesto istoriją turime dvi knygas, tai apie dvarą neturime net straipsnelio, tai visiškai netyrinėta sritis, nors yra žinoma, kad miestas visada prasideda nuo dvaro“, — sako istorikė Rita Trimonienė.

Galbūt net XV amžių siekiantys radiniai praskleidžia Šiaulių dvarvietės paslapties šydą, kurio priešistorė siekia karaliaus Mindaugo laikus.

Dvarvietės radiniai

„Čia galima surasti to, ko nesitikėjome“, — sako Zubovų rūmų teritoriją tyrinėjanti Šiaulių “Aušros“ muziejaus archeologė Virginija Ostašenkovienė. Ji per pietų pertrauką iš šurfų susirenka šio ryto lobį: kasinėjant rasta XVII— XVIII amžių keramikos šukių ir glazūruotų koklių fragmentų. Tarp radinių — 1666 metais kaldintos Jono Kazimiero šilingų monetos. Šie radiniai, kaip ir parko teritorijoje atkasta, veikiausiai, senovinė krosnis ar 1,20 metro gylyje aptiktas senovinis grindinys, byloja apie tai, kad čia virė gyvenimas — greičiausiai toje vietoje buvęs dvaro ūkinis kiemas.

V. Ostašenkovienė varto žalių koklių šukę su, spėjama, erelio fragmentu, o tai reiškia, kad čia yra herbinis Radvilų koklis. Jei ši informacija pasitvirtintų (yra žinoma, kad vienu metu dvarą valdė Radvilos) — radinį galima būtų priskirti XVI amžiaus pabaigai — XVII amžiaus pradžiai.

Tikrinant kultūrinį sluoksnį apie pačius Zubovo rūmų pamatus archeologams kasti ilgai nereikėjo. Iš pradžių atsidengta XIX amžiuje daryta akmeninė nuogrinda su latakėliu per vidurį — lietaus vandeniui, o kasant giliau aptiktas iš geltonų Aleksandrijos plytinėje degtų plytų mūrytas lietaus nutekamasis drenažas su keturkampe anga viduryje — labai kokybiškas ir gražus to meto meistrų darbas. Geltonų plytų latake rastos įmūrytos dvi raudonos plytos su rusiškomis raidėmis ŠE (Šiaulių ekonomija).

Šalia latako, kiek tolėliau nuo dabartinių rūmų pamatų, atidengtas žymiai senesnis, veikiausiai XVII-XVIII amžių siekiantis iš lauko akmenų mūrytas pamatas.

Senojo dvaro vieta

„Šie archeologiniai tyrimai atskleidė labai svarbią informaciją. Jau galima daryti beveik patvirtintą prielaidą, kad čia nuo seno stovėjo dvaras“, — kalba istorijos mokslų daktarė Rita Trimonienė.

Anot jos, iki šiol istorikai negalėjo tikslai pasakyti, kur buvo senesnis dvaras, negu vadinamasis Didždvario ar Zubovo. Anų metų dvaro inventoriai nenurodydavę konkrečios vietos, buvo rašoma aptakiai — „einant iš miesto į dvarą“.

Istorikė, Varšuvoje tyrinėjusi senuosius dvaro inventorių aprašymus, džiaugiasi, nors kiekvienas radinys istorikams atskleidžia vis daugiau daugiau klaustukų, tai raktas į gilią Šiaulių praeitį.

Šiauliečiai pripratę senąjį rūmą vadinti Zubovų vardu, tačiau Zubovai — tik paskutinieji šio dvaro valdytojai. Norint atsakyti į klausimą, kieno tai buvęs dvaras, istorikė siūlo nusikelti į Karaliaus Mindaugo, susijusio su Šiaulių žemėmis, laikus.

Šiaulių žemių istorija

„Visi šiauliečiai didžiuojamės 1236 metų data, kai minimas Saulės mūšis, siejamas su Šiaulių žeme. Kur buvo Šiaulių žemių centras, kuris piliakalnis — niekas negali tiksliai pasakyti, bet mūšis siejamas su Šiauliais“, — pasakoja R. Trimonienė.

Šiaulių žemė XIII amžiuje buvo valdoma kunigaikščių Bulaičių, Bulionių ar Bulių (šaltiniuose jie vadinami įvairiai) — trijų brolių Vismanto, Gedvilo ir Sprudeikos.

Anot R. Trimonienės, tai buvę svarbūs kunigaikščiai, sudarę savarankišką opoziciją su kitu Žemaitijos kunigaikščiu prieš Mindaugą, kovoję 1251 metų mūšyje prie Tverų su Mindaugo kariuomene ir ten žuvę.

Po Vismanto žūties jo žmoną Mortą vedęs Karalius Mindaugas, o Mortos seserį (dėl kurios iš dalies vėliau Mindaugas ir buvęs nužudytas) vedė Nalšios kunigaikštis. Mortai mirus, reikėjo, kas prižiūrėtų mažamečius su Morta susilauktus vaikus, todėl Mindaugas nusprendęs atimti iš Nalšios kunigaikščio žmoną ir ją vedė. Nalšios kunigaikštis įtūžęs, dar prisidėjo politiniai, krikšto klausimai, ir Mindaugas buvo nužudytas.

„Ar šiuo XIII amžiaus laikotarpiu galima kalbėti apie dvarą? Turbūt ne. Galima kalbėti apie pilį, kuri siejama su piliakalniu, — sako R. Trimonienė. — Bet po Bulaičių žūties Šiauliai niekada nebeturi kunigaikščių, Šiaulių žemes valdo vietinė diduomenė, kuri, kaip ir pati Šiaulių žemė, autonominėmis teisėmis priklauso Lietuvos valdovui“.

O su vietine diduomene į Šiaulių žemes ateina dvarai.

Nuo dykros iki parapijos

Pasak R. Trimonienės, istorijos šaltiniai rodo, kad nuo XIV amžiaus vidurio Šiaulių žemėse viešpatauja ramybė, tačiau netrukus Livonijos ordinas ima ištisai žygiuoti per Šiaulių žemes ir jos praranda bet kokį vaidmenį. Istorikai mano, kad Šiaulių žemės virto negyvenama dykra, mat kai 1399 metais Lietuvos Didysis kunigaikštis Vytautas sudaro sutartį su Livonijos ordinu, kurią pasirašo įvairios Žemaitijos žemės, šiauliečiai nesiunčia jokių atstovų, nes čia nebebuvo net kam pasirašyti.

Šiauliai istorijos akiratyje vėl atsiranda tik 1445 metais, kai įsteigiama Šiaulių parapija (matyt, gyventojų skaičius buvo atsistatęs), ir pradedamas statyti bažnyčios, funduojama Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero. Tai tik patvirtina išlikusią tradiciją, kai Šiaulių žemės nuo Mindaugo laikų priklauso Lietuvos valdovui. Akivaizdu, kad Šiaulių valsčiuje didelį vaidmenį vaidino didžiojo kunigaikščio dvarai. Spėjama, kad tuo metu dvaras, priklausęs Didžiajam Kunigaikščiui, jau turėjęs stovėti.

„Ankstyvasis Šiaulių dvaro laikotarpis — visiškai nežinomas, tačiau jei pasitvirtintų, kad archeologų atrasta medžiaga yra XV amžiaus, galėtume tvirtinti, kad čia jau stovėjo Didžiojo kunigaikščio dvaras, kurį jis nuomodavo didikams — dažniausiai iki gyvos galvos.

Nuo Radvilos Našlaitėlio iki grafo Zubovo

Nėra žinoma, kokie didikai nuomojo dvarą ankstyvuoju laikotarpiu, tačiau nuo Radvilos Našlaitėlio viskas tampa aišku.

Kai 1588 metais Abiejų Tautų Respublikos Seimas nutaria įkurti ekonomijas, išlaikysiančias didžiojo kunigaikščio asmeninį dvarą, oficialiai įkurta ir Šiaulių ekonomija. Kadangi tuo laiku ji buvo išnuomota iki gyvos galvos Mikalojui Kristupui Radvilai Našlaitėliui, praktiškai ekonomija neveikė.

Yra žinoma, kad apie 1590-uosius Radvila Našlaitėlis lankėsi Šiauliuose. Dvaro valdytoju Radvila paskyrė iš Lenkijos atvykusį Joną Gruževskį su visu būriu pareigūnų.

Patys didikai Šiaulių dvare negyvendavo, tačiau statybas vykdydavo. Radvila Našlaitėlis pirmasis ėmėsi perstatyti Šiaulių bažnyčią iš medinės į mūrinę, tačiau 1616 metais mirė, nespėjęs baigti darbų, kuriuos tęsė Šiaulių ekonomijos valdytojas Jeronimas Valavičius.

Po Radvilos Našlaitėlio mirties Šiaulių dvaras perėjo Lenkijos karaliui — Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. Iš pradžių dvarą nuomojo J. Valavičius, vėliau — nuo 1641 iki 1661 metų — Albertas Radvila ir kiti Radvilos, dar vėliau — Sapiegos.

XVIII amžiaus pradžioje Šiaulių dvaras buvo išnuomotas Kuršo kunigaikščiams, o Šiaulių ekonomijos renesansas ir klestėjimas prasideda Antano Tyzenhauso, valdžiusio dvarą 1765-80 metais, laikais. Jis imasi rimtų dvaro ir ekonomijos pertvarkymų ir perstatymų.

Dvaro aprašai

R. Trimonienė Varšuvoje senųjų aktų archyve aptiko keletą dvaro inventorių su detaliais dvaro teritorijos aprašais.

Pavyzdžiui, anksčiausiame 1657 metų inventoriuje (revizoriai atvyko aprašyti dvaro po Alberto Radvilos mirties) nurodoma, kad senasis medinis dvaras sudegė (1655 metais švedai įsiveržė į Lietuvą,1656 metais Šiaulių valsčiuje prasidėjo sukilimas), kad dvaro teritorija aptverta žagarų tvora, yra keletas vartų, išlikę medinės šiaudais dengtos arklidės, ūkvedžio namas, statytas iš molio, iš kurio likę tik du kaminai. Naujai pastatytas medinis didysis namas dengtas gontais. Yra apačioje kitas namelis, dengtas šiaudais, o prie jo naujai pastatytas kalėjimas. Dvaro teritorijoje auga sodas, kuriame daugiausiai auginamos vyšnios, kriaušės ir obelys.

1682 metų inventorius (sudarytas valdant Sapiegoms) jau rodo, kad vyko didžiuliai dvaro atstatymo darbai, buvo atstatytas medinis Ūkvedžio rūmas su krosnimi žaliais kokliais (žali kokliai, beje, minimi ir 1657 metų inventoriuje), čia minimas esantis tualetas (moderni naujovė), o rūmų langai įstatyti į alavinius rėmus.

Aprašyti ir naujai pastatyti didieji rūmai — tai buvęs medinis pastatas, tačiau su rūsiu — beveik visas pirmas aukštas pastatytas iš plytų, visi kambariai, išskyrus kamarą ir virtuvę, turi medines grindis, o langai — langines.

Minima, kad netoli rūmų stovi iždo pastatas (Šiaulių ekonomija tuo metu duodavo daugiausiai pajamų Lenkijos karaliui), keturi svirnai, pirtis, pirmą kartą minimas bravoras, naujos šunidės, didelės arklidės, išlikusi sena vežiminė ir naujai pastatytas dviejų aukštų kalėjimas.

Dabar jau dvaras aptvertas nebe žagarais, o užaštrintais kuolais.

Tačiau didžiausios permainos dvare įvyksta XVIII amžiuje po Šiaurės karo, kurias atspindi 1738-ųjų inventorius.

Minima, kad yra perstatyti vartai, vedantys iš miesto į dvarą (jie dvigubi su atidaromu langeliu, o vartus puošia trys kolonos). Nuo 1736 metų pradėti mūryti mūriniai rūmai, galutinai pastatytas mūrinis dviejų aukštų iždas, dengtas čerpėmis, detaliai aprašomos durys ir langai metalinėmis grotomis, dviejų aukštų naujas kalėjimas.

Tačiau 1736-aisiais pradėti statyti rūmai 1742 metais sudegė, o rimtai ėmėsi baigti projektą Antanas Tyzenhauzas, valdęs dvarą nuo 1765 iki 1780-ųjų metų.

Lietuvos 1789 metų inventoriuje, pasak R. Trimonienės, jau minimi pabaigti statyti mūriniai dvaro rūmai, kurie yra prūsiško fachverkinio stiliaus, dvaro arklidės (kur dabar yra Šiaulių miesto apygardos teismo rūmai).

Būtent Antano Tyzenhauzo rūmus vėliau — XIX amžiaus antrojoje pusėje — rekonstravo grafai Zubovai, nors ir jie čia negyveno (po trečiojo Lietuvos padalijimo Jekaterina atidavė dvarą savo favoritui Platonui Zubovui — Tado Kosciuškos sukilimo malšintojui). Tai buvusi Šiaulių ekonomijos pabaiga.

Pasak R. Trimonienės, nors laikoma, kad dabartiniai rūmai atstatyti Zubovo, tačiau, norint atskirti, kas statyta Tyzenhauzo, kas Zubovo — reikėtų imti tinką ir žiūrėti, ar iškilo prūsiškojo farchverko, ar jis visiškai panaikintas.

„Kiekvienas atradimas duoda daugiau klausimų, bet kai nėra atradimų, nėra ko nei klausti“, — sako dvaro istoriją tyrinėjanti R. Trimonienė.

„Iki šiol šį pastatą siejome su Zubovais, tačiau dabar pasitvirtino spėjimai, kad čia nuo seno buvusi dvarvietė, kuri matyt ir laikytina Šiaulių centru“, — teigia R. Trimonienė.

Anot istorikės, nors atkastas tik nedidelis dvarvietės fragmentas, bet jis ypatingai svarbus. Nuo dabar prasideda istoriko ir archeologo duetas, kai galima lyginti archeologinius radinius su inventoriaus aprašais.

Istorikė abejoja, ar šioje vietoje bus kada atliekami tiksliniai kasinėjimai, tačiau viliasi, kad tam tikros detalės (seno XVII amžiaus grindinio ar dvaro pamatų) nebūtų atgal užkastos ar nušluotos nuo žemės paviršiaus. Žinoma, tam reikėtų koreguoti projektą.

„Ir tada čia atsivedę draugus ar svečius galėtume parodyti, kad štai čia — Šiaulių dvaro, o iš dalies ir Šiaulių ištakos“,–sako R. Trimonienė.


KASINĖJIMAI: Viliamasi, kad tam tikros detalės (seno XVII amžiaus grindinio ar dvaro pamatų) nebūtų atgal užkastos ar nušluotos nuo žemės paviršiaus.

PLYTA: Nors po trečiojo Lietuvos padalijimo Šiaulių ekonomija buvo panaikinta, bet užrašas ant plytos rodo, kad tradicija buvo išlikusi ir raidės ŠE iš inercijos dar buvo spaudžiamos.

KOKLIS: Virginija Ostašenkovienė varto žalių koklių šukę su, kaip spėjama, erelio fragmentu, o tai reiškia, kad čia yra herbinis Radvilų koklis.

KROSNIS: Parko teritorijoje archeologai atkasė veikiausiai senovinį krosnies padą. archeologai Zubovu rumuose 07

INFRASTRUKTŪRA: Šalia latako XIX amžiuje kloto vandens latako atidengtas žymiai senesnis, veikiausiai XVII— XVIII amžių siekiantis iš lauko akmenų mūrytas pamatas.

ŠILINGAI: Tarp radinių — 1666 metais kaldintos Jono Kazimiero šilingų monetos.

RŪMAI: Iki šios šį pastatą siejome su Zubovais, tačiau dabar pasitvirtino spėjimai, kad čia nuo seno buvusi dvarvietė.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus archyvo nuotr.

ISTORIJA: „Ir tada čia atsivedę draugus ar svečius galėtume parodyti, kad štai čia — Šiaulių dvaro, o iš dalies ir Šiaulių ištakos, nes miestas dažniausiai kuriamas prie dvaro, o ne atvirkščiai“, — sako istorikė Rita Trimonienė.

skrastas.lt

[DDR 80]

Tai daug kas ką manyt gali, o bet tačiau kažin ar verta klaidint nežinant kaip ištikro ten yra.
--
Įtemą:
Atvaizdas

Pretenzijas ne man, gerbiamasis, anu laiku vokieciui.

O kam reikejo visa straipsni perkrelti i foruma ir dar nuodora duoti.
Paparasciau butu padaryti arviksciai.

Atrastas neatrastas miestas
2010 m. Liepos 3 d.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt


KAS ČIA BUVO MINDAUGO LAIKAIS?

Šiauliuose greta restauruojamų grafų Zubovų XIX amžiaus rūmų atkasti radiniai patvirtina istorikų prielaidas, kad čia galėjo būti Šiaulių dvaro ir miesto pradžia.

„Atidengtas milžiniškas istorijos klodas. Jei apie miesto istoriją turime dvi knygas, tai apie dvarą neturime net straipsnelio, tai visiškai netyrinėta sritis, nors yra žinoma, kad miestas visada prasideda nuo dvaro“, — sako istorikė Rita Trimonienė.

Galbūt net XV amžių siekiantys radiniai praskleidžia Šiaulių dvarvietės paslapties šydą, kurio priešistorė siekia karaliaus Mindaugo laikus.

Dvarvietės radiniai
........

[orangen]

Nes po poros dienų jis bus archyve, kuris yra mokamas. O pats geriau išmok cituoti neteršęs temos.

[DDR 80]

Nes po poros dienų jis bus archyve, kuris yra mokamas. O pats geriau išmok cituoti neteršęs temos.

Kam idomu, suras ir archyve.
Tersiat jus ir ne tik citatomis.
Man neidomus jusu ispuoliai.

[Andrr]

Kam idomu, suras ir archyve.
Tersiat jus ir ne tik citatomis.
Man neidomus jusu ispuoliai.

Argi tau neaiškiai pasakė, kad archyvas bus mokamas, todėl informacijos priėjimas bus apribotas? Nusiramink.

[hobo]

Faina nuotrauka, Orangen!

Idomu, ar tas kvartalas namu prie pat baznicos tvoros, kurio jau nebera, ar turejo koki savo varda? Tikriausiai, to jau nebesuzinosime, man taip atrodo.



Suradau viena nuotrauka, sankryza, kaip suprantu, dabartines Tilzes gatves bei Ausros alejos, ziurint nuo baznicos tvoros.







Namu eile paskutineje nuotraukoje (fragmentas pirmosios nuotraukos) stovi toje vietioej, kur SEB bankas dabar stovi.

[hobo]

Na ir dar viena atvirute su Siauliais.

[orangen]

<..> Idomu, ar tas kvartalas namu prie pat baznicos tvoros, kurio jau nebera, ar turejo koki savo varda? Tikriausiai, to jau nebesuzinosime, man taip atrodo. <..>

Ta gatvelė palei Katedros tvorą vadinosi Valavičiaus. Labai netolimoj ateity ta vieta vėl bus užstatyta su Katedros priklausiniais.

[hobo]

Ta gatvelė palei Katedros tvorą vadinosi Valavičiaus. Labai netolimoj ateity ta vieta vėl bus užstatyta su Katedros priklausiniais.

Butu labai gerai, kad ta vieta vel uzstatytu. Dabar ten per daug atviros erdves – nejauku. Ir butu visai gerai, jei atstatytu taip, kaip buvo. Pirma - tai butu dalies miesto istorijos atkurimas, antra - tokie pastatai labiau tiktu prie baznicios, nei kokie modernus stiklo, plastmases ir betono monstrai. Siaip aplamai, kadangi senoves Siauliuose liko visai nedaug, galetu valdzia tose laisvose vietose, kur dabar nera jokiu pastatu - ir kur jie kadaise buvo, atkurti butent tuos pastatus.



Nepriklausomybes aikste Siauliuose iki WWII




Panasu, kad sie neislike prekybos pastatai is desines, buvo tu laiku Siauliu "Akropoliu"

[orangen]

Butu labai gerai, kad ta vieta vel uzstatytu. Dabar ten per daug atviros erdves – nejauku. Ir butu visai gerai, jei atstatytu taip, kaip buvo. Pirma - tai butu dalies miesto istorijos atkurimas, antra - tokie pastatai labiau tiktu prie baznicios, nei kokie modernus stiklo, plastmases ir betono monstrai. Siaip aplamai, kadangi senoves Siauliuose liko visai nedaug, galetu valdzia tose laisvose vietose, kur dabar nera jokiu pastatu - ir kur jie kadaise buvo, atkurti butent tuos pastatus.

Deja, bet taip pat nebus. O man ir nesinorėtų matyt dar vieną valdovų rūmų versiją.

Panasu, kad sie neislike prekybos pastatai is desines, buvo tu laiku Siauliu "Akropoliu"

Ten vadimamas bobturgis - žydų parduotuvės.

[Depeche]

O man ir nesinorėtų matyt dar vieną valdovų rūmų versiją.

neužspausk per daug, čia ir ne valdovų rūmai.

[hobo]

a-la Valdovu Rumu ir as nenoreciau. Manau, skirtumas tarp tokiu namuku ir rumais tas, kad sitie namukai tikrai stovėjo toje vietoje, ir atrode butent taip, kaip mes juos matom nuotraukoje.

Aisku, kad ne valdzia juos turetu atstatyti uz savus pinigus, bet kad ji paruostu architekturinius tokiu namu projektus, su ju istoriniais fasadais, ir po to is atviro aukciono parduotu zmonems/firmoms teise pastatyti sau toje zemeje tuos namus - grieztai pagal tuos projektus, per ribota termina – 2 metus, pvz, ir be teises ka nors tu naujai pastatytu namu fasaduose keisti dar kokius 90 metu, pvz. ir su rimtomis sankcijomis, jei sios salygos tu namu savininku, dabartiniu ir busimu, butu pazeistos.

Nei miestui, nei mums tas nieko nekainuotu, o dalis istorinio miesto centro atsirastu ir miestui pinigu is tu aukcionu kazkiek dar ateitu. Zinau, kad Lietuvoj taip nebus, bet ar pasvajoti negalima?

[orangen]

Pasvajojai ir užteks. Ten vyskupijos skypas ir pagal centrinės aikštės detalųjį palną (2000) numatytas užstatymas vyskupijos pastatams.