[KAU] Kaunas paveiksluose

[Ramūnas kns]

Vincentas Dmachauskas
laukotarpis:19a. vidurys

Apylinkės, tolumoje Pažaislio vienuolynas

Atvaizdas


http://pawet.net/

Puikus paveikslas Aleksai, pats nesėkmingai ieškojau kokybiškesnės kopijos.


Greičiausiai paveikslas nutapytas iš parodytos vietos. Ties šia vieta Nemune buvo sala, kairėje matoma burė (mano iškarpoje netilpo), laivelio plaukiančio pro kitą salos pusę. Dešinėje matosi pirmosios Žiegždrių (Žiegždriukų) kaimo trobos, pakelės kryžius. Šioje vietoje Vilniaus kelias priartėdavo prie Nemuno per keliasdešimt metrų, matyt todėl čia ir kraunama vytinė. Puikiai paveiksle matosi sala ir upės vingiai, senai paskandinti po marių vandeniu.

[freimq]

Pritariu Ramunui, paveikslas nutapytas apytiksliai iš jo nurodytos vietos. Galbūt ir klystu, bet visai gali būti, prie kryžiaus nupiešta troba yra Neveronių smuklė, na ir toliau šone vieškelio, kairėje pusėje, prie Nemuno, matyti bajorkaimis Žiegždriai. Šiaip ar taip jei aš ir neteisus, kviečiu pasivaikščioti viešuoju traktu nuo Rumšiškių link Kauno (kaip jį aprašo: Kauno dekanato parapijų aprašymas 1784 m.).

K e l i a s - į Kauną, viešasis traktas; pradėjus nuo Rumšiškių parapinės bažnyčios į vasaros vakarus, [reikia važiuoti] dideliu, nelabai geru tiltu per Pravienos upę (1);
jį pervažiavus, [toliau] plynu lauku už pat Nemuno, laivybinės upės, smėlėtu, sausu keliu, ir šiek tiek pavažiavus už kalnų, vasarą apaugusių, čia pat, anapus Nemuno upės, prie pat kranto kairėje matyti Šilėnų, Dvareliškės kaimai ir to paties pavadinimo dvaras prie to paties kaimo (2).
Toliau, tarp krūmokšnių ir kalno, palei panemunę, nutįsusią per kelis šimtus žingsnių, pavažiavus šiek tiek akmenuotu ir nelabai geru keliu, kairėje, anapus Nemuno per kelis šimtus žingsnių, matyti jo malonybės pono Boufalo Šlienavos palivarkas (3) ir šiapus Nemuno - Gastilionių kaimas (4) per kelis žingsnius nuo vieškelio, kairėje jo pusėje;
nuo šio kaimo tuoj vieškelis staigiai pasisuka į dešinę pusę, kur smėlėtu keliu, plynu lauku pavažiavus pusę mylios, yra alksnių krūmeliai, maišyti su lazdynais; [toliau] palei pat kalną, kur upelis, vadinamas Pirčiupiu (Parczupis), tekantis iš šaltinių, kerta kelią; [per upelį] yra netikęs tiltelis (5),
žemoje ir klampioje vietoje; jį pervažiavus, tuojau prie vieškelio, dešinėje yra smuklė, priklausanti Rumšiškių dvarui (6), vadinama Salomianka; prie šios smuklės, čia pat yra šviesiojo dauggalio jo malonybės pono Prozoro tvenkinėlis prie Krunos upelio, šaltinių kilmės, kur yra pervažiuojama užtvanka (6);




jį pervažiavus, [toliau] - plynu lauku, smėlėtu keliu, kairėje yra jo malonybės pono Jančiausko smuklė, vadinama Neveronimis (7),
ir upelis Rudmena per kelis šimtus žingsnių, prasidedantis iš šaltinių ir tuoj įtekantis į Nemuną; jį pervažiavus, tuojau yra šviesiojo dauggalio jo malonybės pono Prozoro smuklė. Prie jos važiuojant dešine puse, per kelias geometrines virves, šone vieškelio, kairėje pusėje, prie Nemuno, matyti bajorkaimis Žiegždriai (8).
Pavažiavus pusę ketvirčio mažosios mylios smėlėtu keliu ir per šilelį, taip pat nedidelį, kelių žingsnių, prie vieškelio yra smuklė Apnarka (9) ir palivarkas Apnarai, jo malonybės pono Kozakovskio, kur baigiasi Rumšiškių parapija ir prasideda Kauno.

[laimutis]

ebay.com

[ViR2]

J.Kamarauskas
metai: 1893

Atvaizdas


http://datos.kvb.lt

Būčiau pamanęs, jog čia Kamarauskui būdinga fantazija, bet ne...

O kaip su ta trispalve ant laivo? Sutapimas?

[jRamke]

Pritariu Ramunui, paveikslas nutapytas apytiksliai iš jo nurodytos vietos. Galbūt ir klystu, bet visai gali būti, prie kryžiaus nupiešta troba yra Neveronių smuklė, na ir toliau šone vieškelio, kairėje pusėje, prie Nemuno, matyti bajorkaimis Žiegždriai. Šiaip ar taip jei aš ir neteisus, kviečiu pasivaikščioti viešuoju traktu nuo Rumšiškių link Kauno (kaip jį aprašo: Kauno dekanato parapijų aprašymas 1784 m.).

Atvaizdas

K e l i a s - į Kauną, viešasis traktas; pradėjus nuo Rumšiškių parapinės bažnyčios į vasaros vakarus, [reikia važiuoti] dideliu, nelabai geru tiltu per Pravienos upę (1);
jį pervažiavus, [toliau] plynu lauku už pat Nemuno, laivybinės upės, smėlėtu, sausu keliu, ir šiek tiek pavažiavus už kalnų, vasarą apaugusių, čia pat, anapus Nemuno upės, prie pat kranto kairėje matyti Šilėnų, Dvareliškės kaimai ir to paties pavadinimo dvaras prie to paties kaimo (2).
Toliau, tarp krūmokšnių ir kalno, palei panemunę, nutįsusią per kelis šimtus žingsnių, pavažiavus šiek tiek akmenuotu ir nelabai geru keliu, kairėje, anapus Nemuno per kelis šimtus žingsnių, matyti jo malonybės pono Boufalo Šlienavos palivarkas (3) ir šiapus Nemuno - Gastilionių kaimas (4) per kelis žingsnius nuo vieškelio, kairėje jo pusėje;
nuo šio kaimo tuoj vieškelis staigiai pasisuka į dešinę pusę, kur smėlėtu keliu, plynu lauku pavažiavus pusę mylios, yra alksnių krūmeliai, maišyti su lazdynais; [toliau] palei pat kalną, kur upelis, vadinamas Pirčiupiu (Parczupis), tekantis iš šaltinių, kerta kelią; [per upelį] yra netikęs tiltelis (5),
žemoje ir klampioje vietoje; jį pervažiavus, tuojau prie vieškelio, dešinėje yra smuklė, priklausanti Rumšiškių dvarui (6), vadinama Salomianka; prie šios smuklės, čia pat yra šviesiojo dauggalio jo malonybės pono Prozoro tvenkinėlis prie Krunos upelio, šaltinių kilmės, kur yra pervažiuojama užtvanka (6);


Atvaizdas


jį pervažiavus, [toliau] - plynu lauku, smėlėtu keliu, kairėje yra jo malonybės pono Jančiausko smuklė, vadinama Neveronimis (7),
ir upelis Rudmena per kelis šimtus žingsnių, prasidedantis iš šaltinių ir tuoj įtekantis į Nemuną; jį pervažiavus, tuojau yra šviesiojo dauggalio jo malonybės pono Prozoro smuklė. Prie jos važiuojant dešine puse, per kelias geometrines virves, šone vieškelio, kairėje pusėje, prie Nemuno, matyti bajorkaimis Žiegždriai (8).
Pavažiavus pusę ketvirčio mažosios mylios smėlėtu keliu ir per šilelį, taip pat nedidelį, kelių žingsnių, prie vieškelio yra smuklė Apnarka (9) ir palivarkas Apnarai, jo malonybės pono Kozakovskio, kur baigiasi Rumšiškių parapija ir prasideda Kauno.

Giliai čia su Ramūnu kns įlindot, bet užtat smagumėlis.
Šaunuoliai!

[Ramūnas kns]

Puiki kelionė freimq Vilniaus traktu. XIX a. Nemunas su vytinėmis, sala, to meto žmonės ir Žiegždrių kaimelio trobos- nuostabu. Tęsiant temą įkeliu S.Abromavičiaus knygos ištraukėlę. Čia aprašytas tarpukario pakrantės kaimelis, rasime ir „jo malonybės pono Jančiausko“ (7) ainių paminėjimą.

[Aleksas666]

O kaip su ta trispalve ant laivo? Sutapimas?

Čia irgi toks įdomus aspektas, trispalvės konsecpija sukurta Žmuidizinavičiaus tik 1917-1918 metais. Tad arba Lietuvos trispalvę sukūrė Kamarauskas, arba trispalvę "priebambasino jau vėlesniais laikais, teko matyti keletą kitų darbų su trispalvėm, visi jie nutapyti ankščiau 1917m. Tad lieka spelionė kaip trispalvės atsirado jo darbuose.

[freimq]

Viešasis Vilniaus traktas, Petrašiūnai, Pažaislio vienuolynas, Nemunas.

[freimq]

Šaltinis: Nuoroda

[BigM910]

Keletas Kauno vaizdų

[RHCP@]

Rolandas Mociūnas
iš parodos „Kaunas: tarp vizijų ir realybės“

[Romas]

Walenty Romanowicz (1911 Koreličiuose - 1945 Vilniuje)

Kauno pilis 1940 / Zamek kowieński


Kujawsko - Pomorska Biblioteka Cyfrowa
Saugojimo vieta: Torunės universiteto biblioteka / Biblioteka Uniwersytecka w Toruniu

[freimq]

Aprašymas iš LIMIS.
Ant kaubūriuoto upės kranto įvairiomis pozomis deginasi penkios nuogos jaunuolių figūros. Plati tamsiai mėlyna upė, kurios dešinėje, tolimesniame krante plūduriuoja būrinis laivelis. Kiek kairiau nuo jo, pakrantėje – trys žmonių figūrėlės. Už upės – Kauno senamiesčio pastatų vaizdas iš kairės į dešinę: pilis, katedra, tarp medžių stovinti Šv. Jurgio Kankinio bažnyčia. Sign. a. d.: „Petras Kalpokas“.
Atlikimo, pagaminimo technika: aliejinė tapyba
Autorius: Petras Kalpokas
Sukūrimo data: 1929–1939 m.


Šaltinis: Nuoroda

[qwerty_]

ebay.com

[laimutis]

Kokia čia gatvė, ir kas piešinio autorius, metai?

www.litai.lt

[Aleksas666]

Kokia čia gatvė, ir kas piešinio autorius, metai?

Atvaizdas
www.litai.lt

Kazys Šimonis

metai: 1927

Gatvę tegul nurodo kauniečiai.

[laimutis]

Marcinas Zaleskis (1796-1877). Kauno vaizdas nuo kairiojo Nemuno kranto. Apie 1845 m. Lodzės Dailės muziejus



Dainius Junevičius Antalis Rohrbachas. 1861 m. fotografijos 2013

Dar nematytas ikonografinis šaltinis lenkų dailininko Martyno Zaleskio apie 1845 m. tapytas Kauno vaizdas. Labai įdomiai atrodė bebokštė evangelikų liuteronų bažnyčia. Pastatyta 1682-1683 m., XIX a. viduryje ji buvo gerokai sunykusi. 1859 m. suremontuota, o 1860-1862 m. pristatytas varpinės bokštas.

[freimq]

Dar kas man krenta į akis, Nemuno krantai dar natūralųs, neįspausti į akmenį. Kaunas akmenis "Cimbruvkai" gavo po 1841 m. nutarimo likviduoti Vindavos kanalo darbus.
Židinys. 1934, T.20 Nr.7
Nuoroda

[agnette]

Kokia čia gatvė?

Raguvos g.

[gee]

Kaunas, 1882