[KAU] Kaunas paveiksluose

[jRamke]

Atvaizdas


Čia tikroji Pažaislio bažnyčia . XVII a. nežinomo dailininko paveikslas. Jame taip pat matoma Kauno miesto su gynybine siena, bokštais ir vartais panorama, tačiau originalas nėra rastas, išlikusi tik nuotrauka ir inventoriaus užuominos, kad Pažaislio fundatorių salėje šis paveikslas buvo 1797 ir 1820-1830 m.

Iliustracija paimta iš Stefanijos Čerškutės straipsnio "Kaip atrodė Kaunas XVII amžiuje". "Statyba ir architektūra", 5 (288), 1983 m.

Gee, nesupratau Tavęs...
Kur, pateiktoje Pažaislio nuotraukoje (ar paveiksle), yra matoma Kauno miesto gynybinė siena ir vartai?

[gee]

Gee, nesupratau Tavęs...
Kur, pateiktoje Pažaislio nuotraukoje (ar paveiksle), yra matoma Kauno miesto gynybinė siena ir vartai?

Paveiksle buvo pavaizduota ir Kauno miesto panorama, bet originalas dingo, liko tik jo (fragmentinė, kaip suprantu) nuotrauka, kurią turėjo straipsnio autorė ir kurią įkėliau.

[jRamke]

Paveiksle buvo pavaizduota ir Kauno miesto panorama, bet originalas dingo, liko tik jo (fragmentinė, kaip suprantu) nuotrauka, kurią turėjo straipsnio autorė ir kurią įkėliau.

Tuomet įsivaizduoju paveikslo dydį, kuriame matėsi Kaunas su gynybine siena (ties dab. Kanto g.) ir Pažaislio bažnyčia bei vienuolynas.

[nepolitikas]

Atvaizdas


Čia tikroji Pažaislio bažnyčia . XVII a. nežinomo dailininko paveikslas. Jame taip pat matoma Kauno miesto su gynybine siena, bokštais ir vartais panorama, tačiau originalas nėra rastas, išlikusi tik nuotrauka ir inventoriaus užuominos, kad Pažaislio fundatorių salėje šis paveikslas buvo 1797 ir 1820-1830 m.

Iliustracija paimta iš Stefanijos Čerškutės straipsnio "Kaip atrodė Kaunas XVII amžiuje". "Statyba ir architektūra", 5 (288), 1983 m.

vyrai, čia gi nei paveiksle, nei nuotraukoje pažaisliu net nekvepia, iliustracijoje greičiausiai vygrių (lenkija) kamaldulių vienuolynas.
pastatų išdėstymas panašus bet visdėlto skiriasi...

[gee]

vyrai, čia gi nei paveiksle, nei nuotraukoje pažaisliu net nekvepia, iliustracijoje greičiausiai vygrių (lenkija) kamaldulių vienuolynas.
pastatų išdėstymas panašus bet visdėlto skiriasi...

Che che. Na, jei ką, užrašo po iliustracija neišgalvojau, paėmiau iš straipsnio. Gal autorė pagudravo? Na va, vietinis da Vinčio kodas. xD

[jRamke]

Che che. Na, jei ką, užrašo po iliustracija neišgalvojau, paėmiau iš straipsnio. Gal autorė pagudravo? Na va, vietinis da Vinčio kodas. xD

Tuomet su balandžio 2-ąja!..

[laimutis]

Kauno tvirtovės šturmas I - ojo pasaulinio karo metais




http://sammeln.shop.ebay.de

[laimutis]

www.philasearch.com

[laimutis]

Žydų krautuvės apiplėšimas

www.molotok.ru

[gee]

K. Šimonis taip pat buvo susidomėjęs Kauno architektūros paveldu. Namo rotušės a. 28 frontonas 1920 metais. Akvarelė.

[laimutis]

Paradas Kaizerio garbei 1916 m.

ebay.de

[laimutis]

Kauno apylinkės 1861 m.


http://www.art-catalog.ru/picture.php?id_picture=10599

[laimutis]

ebay.de

[regimantas]

Na taip, čia ryškiai Karmelitų bažnyčia. Senais gerais laikais, kai šalia jos už sienos neveikė erotinių masažų salonas (turiu omeny "Akropolio" 4 aukštą). "Suderino" paskirtis...

Prieš metus "Kauno diena" viešai klausė - kaip išsaugoti Kauno senamiestį, pritraukti į miestą turistų ir estetiškai praturtinti jo erdvę.

Kauno miesto istorinės dalys yra nepataisomai žalojamos tokiais "pritrenkiančios" architektūros pavyzdžiais, kaip naujasis "Versalio" kompleksas, "Akropolio" utilitari stovėjimo aikštelė, praryjanti visą Karmelitų kvartalą ir užgriozdinanti jo panoramą, Laisvės alėjos ir Kęstučio/I. Kanto g. "stiklainiais". Teigiama, kad miestiečiai turėtų džiaugtis, jog apšiurę miesto kvartalai apskritai susilaukia investuotojų dėmesio. Tačiau kultūros paveldas yra viešasis, t.y. VISŲ turtas, o blogas yra šeimininkas, kuris savo turtu nesirūpina. Visi pusėtinai (švelniai tariant) pavykę architektūriniai sprendimai turėjo alternatyvius sprendimus, jų architektūra galėjo būti kur kas geresnė (galite įsitikinti peržiūrėję informaciją spaudoje ir internete - "Versalio" kompleksas - miestai.net/forumas/showthread.php?t=7037&page=19, "Akropolis" - Jūratė Kamičaitytė-Virbašienė, Rūta Leitanaitė. Kauno centrinės dalies Nemuno slėnyje miestovaizdžio
architektūrinis formavimas. Urbanistika ir Architektūra. 2005, XXIX tomas, Nr. 1. (old.vgtu.lt/upload/urban_zur/kamicaityte.pdf) ir Jūratė Kamičaitytė-Virbašienė, Indrė Gražulevičiūtė-Vileniškė. Globalizacijos įtaka miestams ir jos optimizavimo
urbanistinės galimybės Kauno centre. Urbanistika ir architektūra. 2008. (tpa.vgtu.lt/upload/urban_zur/113-124_kamicaityte-virb%20et%20al_globalizacijos_2008-32-2-5.pdf ir http://old.vgtu.lt/upload/urban_zur/kamicaityte.pdf), tiesiog visuomenė yra paversta neįgalia išsireikalauti, kad jų turtas būtų tvarkomas su atitinkama kokybe ir vertybinėmis nuostatomis. Atsiradus bet kokiems nepasitenkinimo balsams, visuomenė apšaukiama diletantais (tik architektai supranta architektūrą, visuomenė - ne), ginčytinus paveldosaugininkų sprendimus peržvelgiantys žurnalistai apšaukiami "inspiruota žiniasklaida". Tik kai architektūriniai sprendimai tampa protu nebesuvokiami, tada pasitvirtina H. K. Anderseno pasakos motyvas – matyti, kad karalius nuogas, gali ir vaikas. Tam diplomo nereikia.

Visuomenė taip pat nedalyvauja nustatant paveldosaugos prioritetus. "Hanza" dienų proga senamiestyje kilo bėda - kaip uždangstyti sudegusią kultūros vertybę, kuriai sutvarkyti nėra pinigų. Tuo tarpu žymusis neveikiantis Kauno pilies tualetas kainavo 500000 litų! Ar tai nėra veidmainiškumas... Kas turėtų pareikalauti viešuosius (tai yra MŪSŲ) pinigus naudoti protingai be asmeninių ambicijų ir interesų? Ne MES?
Kas rūpinasi mūsų XIX a. – smetoninių medinukų, nykstančių gaisruose, išlikimu? Prancūzas G.Vuillard‘as. Padėkokime šiam žmogui. Iš širdies. Kuris mūsų suktų galvą dėl svetimos šalies vertybių? Net dėl savos?

Pagrindinė mūsų paveldosaugos institucijų PROBLEMA yra ta, kad saugomas yra ne senamiesčio vizualinins identitetas, o GRYNAI medžiagiškumas. Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio vedėja I. Vaškelienė nemato bėdos dėl nugriauto „Versalio“ frontono. Spaudoje ji teigia „tai nebūtų autentiškas frontonas, todėl atstatyti esą nėra prasmės“ (Kauno diena 2011, kovo 16). Galime suprasti – liko senų plytų naujojoje mišrainėje, vadinasi, viskas gerai. Kalbama apie seno ir naujo kontrastą (nors naujas antstatas, šiaip jau, kur kas masyvesnis nei sena dalis), tačiau apie tai, ar pastato išvaizda VIENINGA ir HARMONINGA, nekalbama. Lietuvos Respublikos Valstybinės paminklosaugos komisijos narys, Lietuvos architektas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, Kauno technologijos universiteto Architektūros ir kraštotvarkos katedros profesorius Jurgis Bučas studentams paveldosaugos sferoje apskritai draudžia vartoti žodį „atstatyti“, nes, neva, ką beatstatytum, tai nebūtų autentas, gryna istorinė medžiaga. Tačiau taip norisi, kad būtų galima ATSTATYTI mūsų sužalotų miesto istorinių dalių estetinę kokybę, ir ATSTATYTI jų galią atspindėti visuomenines vertybes. Kalbama, kad modernioji architektūra istorinėse miesto dalyse susilaukia kritikos ne todėl, kad ji prasta, o tik dėl to, kad ji kontrastinga, kas yra gerai, nes naujieji laikai turi palikti ženklą miesto veide. Tačiau, juokinga, nė viena privati vila nebuvo pastatyta „Akropolio“ stiliumi ir nė viena privati teritorija nesuformuota taip technogeniškai ir nežmogiškai kaip Karmelitų kvartalas. Privačios erdvės yra verčiamos rojumi, tuo tarpu viešosios... Neišsipildę pažadai, kad viršutinis ‚;Akropolio“ automobilių stovėjimo aikštelės aukštas bus apželdintas ir tarnaus kaip panoraminė aikštelė, o Malūniuko bokštelis bus sutvarkytas visuomeniniam naudojimui, rodo, kad naujieji architektūros objektai tenkina visų pirma privačius komercinius interesus. Tad kokį ženklą miesto veide paliksime? Randą? Ar apskritai kas nors mūsiško išliks, jeigu ateities kartoms mūsų pastatai pasirodys atgrasūs ir neverti dėmesio.
Jeigu norite mano mintis pamatyti su iliustruojančiais pavyzdžiais, pažiūrėkite youtube vaizdelį „Ko reikia, kad neatgytų Kauno senamiestis“ youtube.com/watch?v=om98kAW1NXs. Jame yra lašas ironijos, tačiau, tikiuosi, pagrindinė idėja išsaugota.

[judosius]

Paveikslas kabo mano bute , pirktas maždaug prieš pora metu, senamiesčio parduotuvėlėje, neseniai ten buvau užsukęs, tai toje vietoje vėl kabo panašus paveikslas, beveik toks pats. Autorius S.Domarkas . Tačiau jokios info apie ji niekur nerandu. Gal kas yra girdėjęs apie tokį ?
'

[freimq]

Kairys Nemuno krantas ~1875


Šaltinis: "Памятная книжка Сувалкской губернии на 1875 год"

[gee]

Apygardos teismas. Souvenir de Kovno. 1882. Atkreipkite dėmesį į (dabar dingusį) pastatą dešinėje.

[fui]

Paveikslas kabo mano bute , pirktas maždaug prieš pora metu, senamiesčio parduotuvėlėje, neseniai ten buvau užsukęs, tai toje vietoje vėl kabo panašus paveikslas, beveik toks pats. Autorius S.Domarkas . Tačiau jokios info apie ji niekur nerandu. Gal kas yra girdėjęs apie tokį ?
'

Tokie paveikslai neturi daug isliekamosios vertes. jei tau grazu, tada nera ko gilintis kas, kaip ir del ko juos sukure

[Aleksas666]

Perkūno namas



Autorius: J. Ceglinskis
metai: 1861

Šaltinis: http://renginiai.kvb.lt

[kostasas]

Zdzisław Czermański.
Kaunas 1940 m.

http://www.fulltable.com/vts/f/fortune/az/cz/war/a.htm