[KAU] Kaunas iki 1918 m. (caro laikų ir I pasaulinio karo nuotraukos)

[DariusR]

Ar šios knygos autorius Vytautas Levandauskas

Menotyros katedros profesorius, habilituotas daktaras?

[Kaunas_Jazz]

taip vienas iš leidėjų ;]

[freimq]

[...]Paryčiais Pažėruose šalia jau stovėjusios mortyros buvo baigta montuoti antroji 420 mm „Gama Gerat“ („Berta“). Jos komandai vadovavo mjr. F. Solfas. Jam buvo pavesta apšaudyti 1-ąją stacionariąją bateriją, išsidėsčiusią šalia Nemuno kairiojo kranto. Po 7 val. iš lėktuvo, skraidančio virš taikinio, žvalgas perdavė koordinates. Apie 8 val. mortyra suriaumojo, jos paleistas sviedinys perskriejo per taikinį ir nukrito Senamiestyje. Tokių netaiklių šūvių buvo 9 ar 10, šie sviediniai sprogo Nemuno pakrantėse, Neries kairiajame krante, bet didelių nuostolių nepadarė, išskyrus vieną, kuris sprogo tarp Šv. Jurgio bažnyčios ir kunigų seminarijos pastato. Seminarijos patalpose buvo įrengta 6-oji karo ligoninė. Šiam sviediniui sprogus, nuvirto seminarijos pastato siena ir mirtinai prislėgė prie jos gulėjusius sužeistuosius. Be to, šalia buvo šulinys, kuriame prausėsi sanitarai ir gailestingosios seserys. „Vaizdas buvo baisus. Kai kurie lavonai buvo toli numesti. Vienas gulėjo Šv. Julijono stovylos papėdėje, o du ant gyvatvorės. Visas kiemas skendėjo raudonose dulkėse<...>“ Prasidėjo panika, apėmusi bažnyčiose besimeldžiančius žmones, karo ligoninėje buvusius sužeistuosius ir medicinos personalą, visi bėgo iš miesto istorinės dalies. 8 val. 45 min. bombardavimas nutrūko – vokiečiai suprato, kad jų lėktuve buvęs žvalgas perdavė netikslias koordinates, nes numesti sviediniai nepadarė jokios žalos 1-ajai stacionariajai baterijai.[...]

Ištrauka iš Arvydo Pociūno knygos KAUNO TVIRTOVĖS GYNYBA 1915 METAIS.
Nuotraukos kogero darytos vokiečių, jau užėmus Kauną.

[jRamke]

Ačiū. Įdomu. Reiks paskaityti.

[Ramūnas kns]

1914 metų vasara.

[Ramūnas kns]

Per paskutinius šimtmečius Kauno miesto vystymuisi trukdė ne tik nuolatiniai gaisrai, epidemijos (kai kurių metu išmirdano trečdalis gyventojų), plėšimai agresoriškai nusiteikusių valstybių kaip Rusija, Švedija, Vokietija, Lenkija, bet ir dažni Nemuno potvyniai.

[fui]

Per paskutinius šimtmečius Kauno miesto vystymuisi trukdė ne tik nuolatiniai gaisrai, epidemijos (kai kurių metu išmirdano trečdalis gyventojų), plėšimai agresoriškai nusiteikusių valstybių kaip Rusija, Švedija, Vokietija, Lenkija, bet ir dažni Nemuno potvyniai.
Atvaizdas

man nesuprantama si teze, kad potvyniai trukde ir jei trukde tai tik per pastaruosius simtmecius. o kai miesta kuresi nebuvo potvyniu? ar tiesiog apie juos nerase o gal rase, bet neskaitei? o gal butu uzteke muriniu tiltu ir potvyniai nebutu tokie baisus? o gal reikejo miestui persikelti ant kalvu?

[Ramūnas kns]

Miesto vystimosi aukso amžius buvo nuo 1410 metų iki 1655 metų. Tuo metu formavosi Kaunas kaip stiprus viduramžių miestas. Visa kas vyko vėliau mieste buvo labai stipriai įtakojama kaimyninių valstybių. Tad ką benagrinėtų akademiniai istorikai, kokius faktus jie beatrastų išlikusiuose dokumentuose, visi fundamentalūs miesto formavimosi etapai įvyko per šį periodą. Abejojantiems siūlau pastudijuoti vertingiausių statinių pastatymo datas, savivaldos atsiradimą, amatininkų bendrijų atsiradimą ir t.t.
Na, o potvyniai miestą niokojo nuo jo įsikūrimo upių santakoje laikų. Manau, kolekcionieriai galėtų nesunkiai užversti forumą su potvynio Kaune vaizdais.

[Raelis]

Šiaip, galėčiau pridėti, pasakydamas, kad Kaunas klęstėjo ir XVIII a. II pusėje, nes apie tai užsimenama M. K. Oginskio ,,Atsiminimuose", kur teigiama, kad V. Pitas Oginskiui kalbėjo apie Kauną, kaip apie vieną žymesnių laivybos ( upinės ) pramonės miestą.

[fui]

Miesto vystimosi aukso amžius buvo nuo 1410 metų iki 1655 metų. Tuo metu formavosi Kaunas kaip stiprus viduramžių miestas. Visa kas vyko vėliau mieste buvo labai stipriai įtakojama kaimyninių valstybių. Tad ką benagrinėtų akademiniai istorikai, kokius faktus jie beatrastų išlikusiuose dokumentuose, visi fundamentalūs miesto formavimosi etapai įvyko per šį periodą. Abejojantiems siūlau pastudijuoti vertingiausių statinių pastatymo datas, savivaldos atsiradimą, amatininkų bendrijų atsiradimą ir t.t.
Na, o potvyniai miestą niokojo nuo jo įsikūrimo upių santakoje laikų. Manau, kolekcionieriai galėtų nesunkiai užversti forumą su potvynio Kaune vaizdais.

Tai kad dauguma Kauno potvyniu nuotrauku datuojamos vokiskomis WWI, 1926, 1931 ir 1946. o kas iki to? neliko net pasakojamosios tautosakos

[freimq]

[jRamke]

Labai įdomu. Ačiū.

[freimq]

Gal kas turit senų Jiesios tilto nuotraukų? Labai smalsu būtų pamatyti.
Esu matęs tik va šitą vieną nuotrauką.
Jiesios medinis tiltas XXa. pradžioje. Neatsimenu iš kokios knygos paimta fotografija.

[Ramūnas kns]

Z.Kiaupos "Kauno istorijos" I tomo išleidimo proga, visiems besidomintiems miesto istorija, įkeliu geros kokybės 1889 m. žemėlapį.
XII-15_Kovno.jpg - 17.6 Mb

[Ramūnas kns]

Taip atrodė Kauno apylinkių bažnyčios okupantams besiaiškinant santykius. ~1915 metai Raudondvario, Zapyškio, Garliavos bažnyčios.

[laimutis]

Pirmame plane – namas paupyje, o antrame – Karmelitų Šv. Kryžiaus bažnyčia. Iš privataus rinkinio Lenkijoje.



Nuotrauka iš čia,jų yra daugiau : http://fotoexpress.zebra.lt/fotograf...niai.php?id=46

Labai įdomi nuotrauka,matosi dar nepastatyti karmelitų Šv. Kryžiaus bažnyčios bokštai.1885–1890 m. ji suremontuota: įrengti altoriai, paaukštinti bokštai, apmūrytas šventorius.

[freimq]

Įdomi lentelė, Nemune plaukiojusių laivų skaičius. Butų įdomu pamatyti tarpukariu Nemune plaukiojusių laivų skaičius.

[jRamke]

Įdomių dalykų atrandi.
O man kyla klausimas: kodėl nuo 1884 iki 1906 metų, laivų skaičius Nemune sumažėjo kone perpus?

[freimq]

Galbūt mažėjo prekyba su Rytų Prusija ir to pasekoje sumazėjo laivų skaičius. (Čia tik spėjimas, nes nežinau ar mažėjo Carinės Rusijos prekyba su Rytų Prūsija)

[Ramūnas kns]

E-net radau įdomią nuotrauką, kurioje pavaizduotas kareivukas besispraudžiantis per tvorą į taip vadinamą "Samavolką" (savavališkas pasitraukimas iš tarnybos vietos). Gal nuotrauka ir netiktų į Kauno istorijos forumą, bet jeigu atidžiau įsižiūrėsime - matosi neeilinė miesto tvora. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Kaunas buvo paverstas karine tvirtove, kurią be betoninių fortų, baterijų, apkasų dar 1913 m. apjuosė keletas eilių metalinių tvorų. Karinės parengties metu patekti į miestą t.y. kirsti centrinių įtvirtinimų tvoras, reikėdavo leidimų. Pačios kniedytos tvoros 1891 m. konstrukcija priklauso inžinieriui Oščevskiui (inf.V.Orlovo knyga). Tarpukariu ir vėlesniais laikais surenkamos, jau nebereikalingos tvoros elementai buvo panaudoti valdiško turto apsaugai arba "pasklido" po privačius kiemus. Vaikystėje, kol dar nebuvo interneto, kaip ir daugelis Šančių berniokų, laipiodavau tvoromis. Gerai prisimenu gale kiemo buvusią masyvaus kampuočio tvorą, kurios tarpuose prikniedytos aštrios karūnėlės ( matyt, karo sąlygomis turėjusios padaryti žalos priešui). Senose Kauno nuotraukose galima pastebėti šią tvorą saugančią Karo muziejaus sodelį, buvusias kareivines ir t.t. Dar ir dabar jei atidžiau pasižvalgysite važiuodami A.Juozapavičiaus prospektu, galite rasti šios šimtametės tvoros elemetų...