[KAU] Kaunas iki 1918 m. (caro laikų ir I pasaulinio karo nuotraukos)

[Neju]

Atvaizdas

(Karl Henkel rekonstravo šia bažnyčia 14 metų )
Atvaizdas

tokia buvo 1914 m
Atvaizdas

jei neklystu tokia šiuo metu

mergyte537 prie ko čia Lenkijos miestas Koninas ir Kaunas???

[jRamke]

mergyte537 įdėta nuotrauka
Kaunas. Nikolajaus prospektas dab. Laisvės al., Savanorių pr. ir Vilniaus g. sankirta)
Atvaizdas

Įdomiai užrasyta, rusiskai Nikolaevskij prospekt, o lotyniskom raidėm jau Prospekt Mikolajevski. Čia klaida, ar kaip?

Gali būti, jog buvo padaryta klaida. Vardas Nikolaj kilęs iš graikų Nikolaos (vok. Nikolaus, liet.Mikalojus). O vardas Mykolas yra hebrajiškas – Mikha’el (rus. Michail, Miša, vok. Michael).
Daugiau info http://www.behindthename.com/nmc/ger3.php

Tarp kitko, šv.Mikalojus yra Kalėdų senelio prototipas.

[Mørtã]

Gali būti, jog buvo padaryta klaida.

Ar tik ne nuo lenku kalbos tokie pavadinimai?
rus. Николай = pol. Mikołaj
va, radau ir baltarusu - Мікалай, ukrainieciu - Микола

[freimq]

Taip jūs teisūs ir jokios čia klaidos nėra. Dėkui už paaiškinimus

[mergyte537]

mergyte537 prie ko čia Lenkijos miestas Koninas ir Kaunas???

aš taip radau kad ne lenkijos o lietuvos, atsiprašau jei suklydau

[mergyte537]

Atrodo tokio ner
Kaunas 1915 -1918 m., dabartinė Vilniaus g.








Naujosios Fredos dvaro kumetynas 1916 m.


Taip atrodė Karmelitai. XIX a. pr.



Pirmasis Kauno miesto muziejus. ( Nežinomi metai )


Prie Kauno Katedros 1503 m. veikė Katedrinė mokykla.


S. Banaičio spaustuvės darbininkai ir tarnautojai 1914 m. minint Lietuviškos spaudos atgavimo dešimtmetį.


Raudonosios armijos pr. (dab. Savanorių pr.) ir A. Mackevičiaus g. sankirta


„Centrinis“ viešbutis (Anos Press namai) XX a. 3 dešimtmetis
(Laisvės al. 21 / Nepriklausomybės a. 13)


Švarcų namas su „Triumf“ kinu –
prekybos centras „Merkurijus“ (Laisvės al. 60)
1909 m. pagal techniko Jokūbo Ušakovo projektą sklypo savininkai Dovydas ir Debora Švarcai pastato dviaukštį namą. Jame įrengiamas kinematografas, pavadintas „Triumf“. Tai buvo geriausia tuo metu Kaune kino salė.
1932 m. padarytas kino teatro remontas pagal inžinieriaus Nikolajaus Mačiulskio projektą.



Centrinis žydų bankas ir Pasažas –
T. Ivanausko Zoologijos muziejus (Laisvės al. 106) XX a. 3 dešimtmetis

[jRamke]

Atrodo tokio ner
Kaunas 1915 -1918 m., dabartinė Vilniaus g.
Atvaizdas


Atvaizdas

Atvaizdas


Atvaizdas

Atvaizdas


Naujosios Fredos dvaro kumetynas 1916 m.
Atvaizdas


Taip atrodė Karmelitai. XIX a. pr.
Atvaizdas



Pirmasis Kauno miesto muziejus. ( Nežinomi metai )
Atvaizdas


Prie Kauno Katedros 1503 m. veikė Katedrinė mokykla.
Atvaizdas


S. Banaičio spaustuvės darbininkai ir tarnautojai 1914 m. minint Lietuviškos spaudos atgavimo dešimtmetį.
Atvaizdas


Raudonosios armijos pr. (dab. Savanorių pr.) ir A. Mackevičiaus g. sankirta
Atvaizdas


„Centrinis“ viešbutis (Anos Press namai) XX a. 3 dešimtmetis
(Laisvės al. 21 / Nepriklausomybės a. 13)
Atvaizdas


Švarcų namas su „Triumf“ kinu –
prekybos centras „Merkurijus“ (Laisvės al. 60)
1909 m. pagal techniko Jokūbo Ušakovo projektą sklypo savininkai Dovydas ir Debora Švarcai pastato dviaukštį namą. Jame įrengiamas kinematografas, pavadintas „Triumf“. Tai buvo geriausia tuo metu Kaune kino salė.
1932 m. padarytas kino teatro remontas pagal inžinieriaus Nikolajaus Mačiulskio projektą.
Atvaizdas



Centrinis žydų bankas ir Pasažas –
T. Ivanausko Zoologijos muziejus (Laisvės al. 106) XX a. 3 dešimtmetis
Atvaizdas

Nuotraukos geros, tačiau jau kartojasi... Be to, dalis jų yra iš sovietmečio: Gagarino g. - 1970 metai; R.Armijos pr. sankirta su Mackevičiaus g. bei Prie Kauno Katedros - irgi panašūs metai.
Reiktų laikytis temų pavadinimų.

[Wycka]

J. Gagarino gatvė (dab. Parodos g.) , pasipuošusi sovietmečio "reklaminiu" skydu "Leninui-100". Tik nežinau kurie čia metai

Ši nuotrauka jau buvo įdėta į šį forumą, ir buvo išsiaiškinta, kad toks "reklaminis" skydas "Leninui-100" puikavosi 1970m., kada buvo V.U.Lenino šimto metų jubiliejus.

[freimq]

Nuotraukos iš laikraščio Dabartis 1915 m., palieku nuotraukų pavadinimus kokie jie buvo laikraštyje.
Žvilgsnis į katedrą nuo "Petrakalnio"

Viešasis namas

paimta: epaveldas.lt

[jRamke]

Kas liko iš Pašto ir telegrafo kontoros. Tik karnizų likučiai.

[99]

Įdomus pastebėjimas, jRamke. Kodėl šis pastatas buvo taip "suniokotas"?

[jRamke]

Bala žino kaip ten buvo... Gali būti, jog per II Pasaulinį nukentėjo. Vėliau gyvenamąjį padarė. Beje, panašiai ir su Iždine nutiko (dabar Laisvės al. 100).

[freimq]

Tunelis prie stoties. Nuotrauka daryta apie 1912-1915 metus

Tunelis dabar

[SkyMan]

Kas liko iš Pašto ir telegrafo kontoros. Tik karnizų likučiai.

Atvaizdas


Atvaizdas

Ar nesumaišėte gatvės pusių? Pašto ir telegrafo kontora stovi kitoje gatvės pusėje. (2 nuotrauka Romas pranešime)

http://www.miestai.net/forumas/showp...&postcount=422

[Godo]

Ar nesumaišėte gatvės pusių? Pašto ir telegrafo kontora stovi kitoje gatvės pusėje. (2 nuotrauka Romas pranešime)

Manau, pusė tikrai nesupainiota. Reikėtų atkreipti dėmesį į antrojo aukšto langus:
Pašto ir telegrafo kontoros jie stačiakampiai, tik kas antro karūna pusapvalė. Tuo tarpu Romo fotografijoje matomo pastato visų antrojo aukšto langų angos pusapvaliu viršumi - tai tikrai ne tas pats pastatas. Taigi jRamke įžvalga puiki
Beje, taip neatpažįstamai pokaryje renovuotų senovinių pastatų žinau ir Vilniuje, bus galima tam net atskirą temelę sukurti

[Taut.]

Ar nesumaišėte gatvės pusių? Pašto ir telegrafo kontora stovi kitoje gatvės pusėje. (2 nuotrauka Romas pranešime)

http://www.miestai.net/forumas/showp...&postcount=422

Kitoje gatvės pusėje esančiame pastate buvo Generalgubernatūra, o ne Pašto ir Telegrafo kontora.

[Ramūnas kns]

Gal kas žino, kur buvo šis postas?

[freimq]

Spėju Aukštojoje Panemunėje kažkur netoli pėsčiūjų tilto. Labai gali būti, kad klystu

[Ramūnas kns]

Man panašu į Aleksoto kalvas, matosi keltas ir vytinės.

[fui]

Spėju Aukštojoje Panemunėje kažkur netoli pėsčiūjų tilto. Labai gali būti, kad klystu

Aukstoji Panemune, kaip ir Sanciai nebuvo Kaunas, nors vokieciai galejo ir supaprastinti aprasyma. Keltai galejo buti ne tiktai Aleksote, bet realiai tai cia Aleksotas