Aš nemaniau, kad 1915 Lietuvoje buvo dirižablio angaras, klydau.
Vokiečiams paėmus Kauną, čia atsikėlė mobilus karo aviacijos dalinys. Kadangi iš anksto buvo planuota šiame mieste įkurti cepelinų bazę, netrukus, 1915 metų spalio pradžioje, atvyko specialaus angaro statybininkų dalinys (Luftschiffhallenbaukommando Kowno). Angarą statė firma B. Seibert Eisenhoch & Bruckenbau-Werke iš Saarbrūckeno (Saaro kraštas prie Prancūzijos sienos). Nors iki karo ir pirmaisiais karo metais angarus buvo statę kelios kitos vokiečių įmonės (Ballonhallenbau Berlin GmbH, Deutsche Lufthallenbau Gesellschaft ir kt.), Seibert firma savo pažangumu jas nukonkuravo. Viena jos modelio naujovių buvo kilnojimui pritaikyta konstrukcija. Tad, cepelinus vis labiau perkeliant į Rytų frontą, ten naujųjų angarų statyba jau buvo atiduodama vien į Seibert rankas. Pirmasis savito modelio angaras buvo pastatytas Szentandras vietovėje to meto pietų Vengrijoje (netoli Temesvar, dabartinis Timisoara miestas šiaurės Rumunijoje) 1915 m. rugsėjį, o po poros savaičių - Varšuvoje. Kai Varšuvos angaras dėl savo geografinės padėties nebegalėjo patenkinti cepelinų reikmių, pastatas buvo išmontuotas ir 1917 m. pradžioje perkeltas arčiau fronto - į Šiaulius.
XIX a. uždarytas vienuolynas buvo paverstas ligonine, vėliau vienoje dalyje glaudėsi ugniagesiai. Panašu, kad bokštas išmūrytas gaisrų aplinkiniuose pastatuose aptikimui.
Bokštas buvusioje Ugniagesių gatvėje. (nuotraukoje dabartinė J. Gruodžio g.)
Puiki istorinė nuotrauka, kiek daugiau apie tai iš tarpukarinės spaudos (1932 Banga):
...Atstatymui pažymėti vokiečiai surengė tam tikras iškilmes, kurių atminimai dar ir šiandien ant Žaliojo tilto tebėra. (buvo)
Į tilto restauracijos baigimo iškilmes atvyko ir dabartinis Vokietijos respublikos prezidentas, feldmaršalas, anų laikų vyriausias rytų Fronto vadas von Hindenburgas, generolas Ludendorfas ir kiti žymūs vokiečių kariuomenės vadai. Aukštieji svečiai turėjo laimės užveržti atstatytojo tilto paskutiniąsias "muteres".
Dar ir dabar Žaliojo tilto vidurinėje fermoje yra likusios šių žymių žmonių užveržtos „muterės", iš viso keturios. Po kiekviena „mutere" padėta varinė lentelė, ant kurios išgraviruota jos veržėjo pavardė ir data. Iš A. Fredos pusės žiūrint, Žaliojo tilto dešinėj yra likusi tiktai viena lentelė su šitokiu antrašu: „Exzelenz Generalfeldmarschal von Hindenburg, 14. IV. 16" . Antroj i lentelė, deja, yra jau kažkieno nuimta: tačiau reikia manyti, kad šią „muterę " užveržė Kauno tvirtovės operacijų vadas, generolas Litzmannas. Kairiojoj tilto pusėj abi lentelės po „muterėmis" dar yra užsilikusios. Ant vienos iš jų užrašyta: „Exzelenz Generalleutenant Ludendorff, 14. IV. 16." , o ant antrosios — „Oberst Werne r Treu von Ehrenfeucht 14. IV. 16. " Iškilmių metu kaizerinės Vokietijos armijos vadovai pasakė karštas kalbas, kuriose buvo keliamas vokiečių kariuomenės narsumas ir patriotizmas, nenuveikiama valia ir pasiryžimas reicho ir Wilhelmo vardu. Šiandie praeiviai tų Didžiojo karo meto iškilmių monumentu jau ir nebepastebi. Lentelės nedidelės, kuklios, padirbtos, matyt , taupant varį šoviniams dirbti, bet verčiančios prie jų sustoti...
Vytauto prospektas, manyčiau kažkur šalia autobusų stoties. Dviaukštis pastatas po dešine galbūt net ir yra būsima autobusų stotis (tik spėjimas).
Po kaire puse, matosi buvęs viešbutis "Bristol" (ant sienos matosi dalis viešbučio pavadinimo).
Beje nuotraukos kitoje pusėje Ebėjuje rašo data 29 05 1916.
Vytauto prospektas, manyčiau kažkur šalia autobusų stoties. Dviaukštis pastatas po dešine galbūt net ir yra būsima autobusų stotis (tik spėjimas).
Po kaire puse, matosi buvęs viešbutis "Bristol" (ant sienos matosi dalis viešbučio pavadinimo). Atvaizdas
Comment