Šioje vietoje 1864 m. buvo pastatyta pirmoji šventykla Šančiuose. Tai buvo laikina pulko cerkvė vadinama „pochodnaja cerkov“. Vėliau carui paskyrus 1000 rub. rekonstruota ir pašventinta (žiūr.Laimučio įkeltą ~1916 m. nuotrauką)
Tokiu būdu šalia Ž.Šančių kapinių 1896 m. atsirado Dievo Motinos Globėjos cerkvė skirta 109- ojo Volgos pėstininkų pulko sielovadai. Po Pirmojo pasaulinio karo 1920 m. jau apleistą cerkvę VRM perdavė Krašto apsaugos ministerijai, kuri rekonstravo ją į Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčią Lietuvos kariams. 1950 m. netikėtai užsidegusį pastatą sovietinė valdžia uoliai nugriovė, aplinkui likusius kareivukų kapus pavertė skveru, o kad būtų kam poilsiauti jame šalia, visai atsitiktinai įkūrė žymiąją Ž.Šančių aludę.
Liūdina tik tai, kad pakalbinti keli šalia skverelio gyvenantys vietiniai žmonės ( kai kurie išgyvenę 30 – 40 metų toje vietoje) apie buvusią bažnyčią nieko nežinojo. Užtikrintai man teigė, kad skvere jokio pastato niekados nebuvo ir būti negalėjo. Neturėjau su savim nuotraukos, o ir įrodinėti nebuvo tikslo, matyt laikas negailestingas mūsų praeičiai.
Tarpukariu Žemuosiuose Šančiuose, šalia A. Juozapavičiaus pr. buvusius maldos namus galima vadinti vienu iš neišlikusių miesto „perliukų“.
Dviklasė mokykla Ž.Šančiuose.Globėju buvo Sergejus Fanstilis.Kareivių ir karininkų vaikai buvo mokomi rašto ir karo meno.Pasiūtos uniformos ir netgi supažindino su ginklais.
Vadinta "prichodskaja".Mokėsi provoslavų vaikai rusų kalba.
Nuotraukoje matosi dar „nepatrumpintas“ vadinamasis A. Mickevičiaus namelis. Tiesa šiame namelyje menininkas greičiausiai niekada negyveno. Išpopuliarėjo jis praktiškai dėl dviejų kaimyninių tautų nesugebėjimo gyventi draugiškai. Va taip atsiranda mitai, o kas netiki lai pabando pasigilinti kodėl išliko begalė šio namelio vaizdų.
Comment