[KAU] Kaunas iki 1918 m. (caro laikų ir I pasaulinio karo nuotraukos)

[Ramūnas kns]

Kauno miesto praeitį padeda atskleisti senovės keliautojai. Vienas iš tokių buvo Vladislavas Sirokomlė (1823-1862), gimęs sulenkėjusių lietuvių bajorų šeimoje dabartinės Baltarusijos teritorijoje. Nors ir nemokėjo lietuviškai kalbėti, bet mėgdamas keliauti ir domėdamasis krašto praeitimi rašytojas su begaline meile aprašė mūsų kraštą. Nusisamdęs žydą vežiką su dengtu jo vežimu, 1858 m.gegužės mėnesį pravažiavo pro Kauną ir taip jį aprašė:

[jRamke]

Geras tekstas, ačiū.
Nuoroda į tą patį pasakojimą, tik dar daugiau:
http://datos.kvb.lt/index.php?option...d=18&Itemid=92

Carinis Kaunas > Wladislaw Syrokomla

[gee]

Ne fotografija, bet vis tiek informatyvu. Kauno rotušės aikštė. XIX a. vid. litografija iš P. Galaunės rinkinio. Atkreipkite dėmesį, kokia paveiksle Katedros smailė, pastebėjau jau prieš tai kituose atvaizduose.

[gee]

Nežinau, gal jau kas šitą įkėlė, bet vis tiek įdomus vaizdas iš Rotušės aikštės į Vytauto bažnyčią. XIX a. pabaiga.

[freimq]

[laimutis]

Kažkoks pastatas, nelabai numanau kas galėtų buti.


http://allegro.pl/

[fui]

Kažkoks pastatas, nelabai numanau kas galėtų buti.

Atvaizdas

http://allegro.pl/

dabartine Stumbro teritorija prie autobusu stoties

[Ramūnas kns]

Ką bendro turi Savanorių prospektas ir Veiverių gatvė.
Nuo 1655 m. prasideda Kauno miesto smukimo laikotarpis. Tų merų vasarą rusų kariuomenė įsiveržia ir nusiaubia miestą, vėliau 1701m. per šiaurės karą jau švedų armija niokojo miestą, vėliau didysis 1731m. gaisras. Nusilpusią ir susiskaldžiusią Lietuvą 1795m. Rusija prisijungia prie savo teritorijos. Po 1812m. praėjus per šalį Napoleono armijai iš Kauno beliko tik apleistų namų ir griuvėsių plotai su keletu tūkstančių gyventojų.
Miesto augimas prasidėjo tik XIX a. trečiame dešimtmetyje. Sąlygas tam sudarė sustiprėjusi Rusijos ekonomika ir pasaulinės pramonės pažanga. Nenorėdama atsilikti nuo sparčiai augančios Prūsijos ekonomikos, carinė valdžia paskubomis vykdė didelius projektus. Tuo metu Lietuvos teritorijoje pradėta tiesti nauji keliai, prakasti kanalai vėliau ir geležinkelis. Carinė valdžia gerai žinojo, kad suvaldyti užgrobtiems kraštams reikalinga mobili ir didelė kariuomenė. Prasti, daugelį dešimtmečių netaisyti, apleisti senieji Lietuvos keliai visiškai neatitiko siekiamų tikslų.
Vienas pirmųjų centralizuotai suprojektuotų kelių buvo Varšuvos- Sankt Peterburgo pašto kelias. Įdomu tai, kad mūsų šalį jis kirto beveik tiesia linija (Kalvarija – Zarasai), nekreipiant dėmesio į senuosius vieškelius. Vėliau XIX a. pabaigoje pradėti tiesti kariniai regiono keliai. Visi šie tipiniai imperiniai projektai turėjo savo braižą – tai mažai kreipiant dėmesio į reljefą tiesių linijų tinklas. Šiais metodais tiestomis gatvėmis išraižytas ir Kauno žemėlapis.
Dabartiniais laikais važiuojant Savanorių ar Veiverių prospektais gali pasijausti tarsi važiuodamas traukiniu - tai tiesūs ir nuobodūs keliai, nubrėžti liniuotės tiesumu didžiojo kaimyno pieštuko.

[nepolitikas]

nelabai supratau kodėl tiesios gatvės ir keliai yra blogybė? negi tik todėl, kad rusai projektavo?

[gee]

Beje, gal žinote, ar yra išlikusios informacijos, kas seniau stovėjo Kaune vietoje "Pienocentro", "Pažangos rūmų" Laisvės alėjoje ir Lapėno namo Kęstučio gatvėje bei Karininkų romovės iš Mickevičiaus g. pusės. Pavargau ieškoti archyvinių foto ir planų, išžiūrėjau begales šaltinių, bet atrodo, šis Laisvės alėjos kvartalas nebuvo populiarus, nes yra likę beveik visų kitų nuotraukos, tik šito ne. Gal bent aeoronuotraukų yra išlikę?
Jeigu kas žinot, pasakykit, ar bent apsimoka toliau ieškoti.

[jRamke]

Ieškoti visuomet yra gerai, gee.
Pienocentras stovi ant buvusio vienaaukščio balto mūrinio pastatėlio.
Pažangos rūmai - irgi ant panašaus, tik gal kiek varganesnio.
Dėl Lapėno ir Ramovės konkrečiai ir tiksliai nepasakysiu, bet nemanau, kad ten būta tuščių vietų.

[kostasas]

Daugiau atvirukų iš Kauno (yra ir tarpukarinių, ir ne tik iš Kauno) :
http://www.pogranicze.sejny.pl/centr...towki-list.php

[laimutis]

Nemažai atvirukų yra tinklapyje : http://allegro.pl/ Keletas vaizdų. Kaunas 1916 m.

[kostasas]

Berods šito nebuvo dar: http://www.kresy.pl/kresopedia,wideoteka?zobacz/kowno-2
Kauno slideshow.

[jRamke]

Kai kas naujo. Ačiū kostasai.

[tricky_kid]

Nacionalinės Mažvydo bibliotekos virtuali paroda XXa pradžios ir tarpukario Lietuvos miestai, miesteliai, bažnytkaimiai


Čia linkas tiesiai į Kauno skyrelį - Kaunas atvirukuose

[Ramūnas kns]

Kauno geležinkelio tunelis pradėtas statyti 1859 m. gegužės 15d. ir baigtas 1861 m. lapkričio 15d. Tunelis paklotas po dabartine Kaišiadorių gatve. Prieš kasant tunelį, šalia pietinės gatvės (dabar gyv.namų eilė), buvo iškasti penki šachtiniai šuliniai. Apie 30m. gylyje šachtos lenkėsi į tunelio trasos vietą. Po to, į abi puses, buvo kasamas siauras stačiakampis ~2x2 m.išmatavimų tunelis. Per parą, šachtų pagalba į žemės paviršių iškeldavo iki 100m2 grunto, kas leido pagreitinti tunelio kasimą. Šalia šachtų A.Šančiuose pravedė laikinąjį geležinkeliuką grunto pervežimui , kuris prie Kaišiadorių ir Prancūzų gatvių susikirtimo, sukosi į pietus ir darydamas lanką leisdavosi prie Nemuno. Nors tais laikais naudotasi tik paprasčiausiais matavimo prietaisais: 5 metrų liniuotės, šniūrai, teodolitai ir nivelyrai, o atskaitos taškais naudoti net medžių kelmai, tunelis prakastas preciziškai tikslus. Dauguma kalnakasių buvo vokiečiai ir dalis prancūzų, kurie dirbdavo po 8 val., pagalbiniai darbininkai- vietiniai dirbdavo po 12val. Įdomu, kad po atlyginimo vieną dieną darbai nevykdavo (priežastį manau galima nuspėti). Kaip ten bebūtų tunelio statyba pavyko, juo net iki 1964 m. naudoti du geležinkelio takai.






Remtasi O.Slepakovo, N.Tolvaišienės darbais

[Al1]

Nesąmonė. Elektrinių variklių tuomet nebuvo.

[laimutis]

Nesąmonė. Elektrinių variklių tuomet nebuvo.

Įdomu, kas ten per elektros variklis. 1871 m. belgų mokslininkas Zenobas Gramas Paryžiuje pademonstravo elektros mašiną, kurios veikimo principas ir dabar naudojamas generatoriuje bei elektros varikliuose, tad 1861 m. jo dar net nebuvo .Vengrų pastorius ir fizikas Anyos Jedlikas 1852 m. sukūrė vienpolę dinamo mašiną.

[Ramūnas kns]

Teisinga pastaba, pataisiau vaizdelį. Žemę padėjo iškelti 12AJ mašinos. Greičiausiai jos buvo varomos garu.