[VLN] Vilnius iki 1918 m. (caro laikų ir I pasaulinio karo metų nuotraukos)

[Raelis]

Išorė ne tokia įspūdinga koks vidus, bent jau man tai vestibulius ten žadą atėmė, kažkaip kaip buvisiam KGB rūmams įsivaizdavau niūresnę aplinką...
Nors aišku kuo giliau eini į vidų, tuo vaizdas keičiasi, kolidoriai siaurėja, tokiu stereotipiniu komunizmu kvepia. O dar tos patalpos kur archyvai laikomi, tai iš vis nedidesnės negu mano kambariai... Bet vestibiulis tai topinis, turbūt pirmam vaizdui sudaryt.

[Maxas]

Teismo rūmai (Apygardos teismas). Dabar Vilniaus apygardos teismas, Gedimino prospektas 40/1, senas adresas Šv. Georgijaus prospektas 38. Rūmų projektas buvo parengtas 1890 metais Sankt Peterburge, projekto autorius Teisingumo ministerijos architektas Vasilijus Prusakovas (Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė, Istorizmas ir modernas Vilniaus architektūroje, p. 42).
Vykdant teismo reforma ir priėmus valstybinį nutarimą dėl Teismo rūmų ir Apygardos teismo Vilniuje įsteigimo, miestui buvo pasiūlyta dalyvauti .šio projekto įgyvendinime. Vilniaus miesto dūmos sprendimui įtakos turėjo ankstesnės administracijos 1875 metais priimtas įsipareigojimas skirti 100 000 rublių naujųjų rūmų statybai. Todėl miesto dūma 1881 metais priėmė nutarimą iš miesto lėšų naujų Teismo įstaigų rūmų statybai skirti 80 000 rublių, o kol bus pastatyti nauji rūmai, kasmet mokėti po 4800 rublių už Apygardos teismui nuomojamas patalpas. Teismo rūmai buvo įkurdinti Vyriausybinių įstaigų pastate prie Katedros aikštės (dabar Šventaragio ir Pilies g. kampas, Šventaragio g. 2/1), o Apygardos teismui nuo 1883 m. balandžio 23 d. iki 1898 m. balandžio 23 d. buvo nuomojamas grafienės Sofijos Tiškevičienės namas Trakų gatvėje (...), užtrukus statybai, 1898 m. balandžio 23-1899 m. balandžio 23 d. -grafo Antano Tiškevičiaus namas prie Katedros aikštės (dabar Šventaragio g. 12; ...), 1899 m. balandžio 23-liepos l d. - vėl S. Tiškevičienės namas Trakų gatvėje (...).
Teisingumo ministerija ne kartą buvo atsiuntusi savo atstovus apžiūrėti ir įvertinti miesto valdybos siūlomas statybos vietas: Katedros aikštę - 1878 metais, pranciškonų vienuolyno pastatus - 1880 metais, Malkų turgaus aikštę Pylimo gatvėje - 1887 metais (plačiau: Virginija Rudienė, Tų rūmų lenkiamės, Laisvės kovų archyvas, nr. 12, Kaunas, 1994, p. 99-104). 1890 metais po ilgų svarstymų buvo paskirta vieta prie Lukiškių aikštės. Vilniaus gubernijos valdybos architektas M. Prozorovas ir inžinierius L. Vineris buvo įpareigoti padaryti teismo rūmų projektą (npomoKonu, 19 flCKaSpn 1890, Ne 30, c. 3). Jie įgyvendino eskizinį Prusakovo projektą, gavo jo pritarimą, be to, parengė vietovės planą, siūlydami pakeisti miesto plėtros perspektyvinį (1875 m.) planą ir nutiesti kelias naujas gatvės.
1894 m. gruodžio 15 d. miesto dūmos posėdyje buvo pripažinta, kad 1881 metais priimtas įsipareigojimas kasmet iš miesto biudžeto skirti po 4800 rublių apygardos teismo pastatų nuomai yra per didelė našta miestui, todėl nutarta paspartinti naujo pastato statybą. Miesto valdybos apskaičiavimu, nuomai buvo išleista beveik tiek pat pinigų, kiek buvo įsipareigota paskirti statybai. )os prasidėjo 1897 m. pavasarį, o pagal susitarimą su statybos darbų rangovu pirkliu Nikolajumi Mavrikinu naujieji rūmai turėjo būti atiduoti 1899 m. liepos l dieną (...). 1899 m. birželio pabaigoje apygardos teismas jau pradėjo keltis į naujas patalpas, pastato pašventinimo iškilmės įvyko 1899 m. spalio 13 d. (Virginija Rudienė, Tų rūmų lenkiamės. Laisvės kovų archyvas, p. 102).

http://www2.lrs.lt/kt_inst/pamink/poses/r12383.htm

[Andrejavus]

labai gaila tik gad kazkoks ten rusiskas blokas prie jo prijungtas..

[Maxas]

labai gaila tik gad kazkoks ten rusiskas blokas prie jo prijungtas..

Atvaizdas

Ten visiškai atskiras jau pastatas toliau eina. Ir prie ko čia "rusiškas"? Pats teismo rūmų pastatas ir tai suprojektuotas rusų architekto.

[Justin]

Matyt omenyje turėta "sovietinis".

[Andrejavus]

Jo, sovietinis turejau omeni . taip gadina vaizda, kad negaliu. reik nugriauti ta keturkampi. Kur tie teroristai kai ju reikia?

[Aleksas666]

Gal kas žino daugiau apie šį pastatą. Eidamas per Didžiosios gatvės kiemą ne kartą atkreipiau dėmesį į šį gotą





http://www.paveldas.vilnius.lt/Photo/21951/19-3-3.jpg

http://www.paveldas.vilnius.lt/Photo/21951/19-3-4.jpg

nuotraukos iš http://www.vilnius.lt/newvilniusweb/...D=21951&gID=17

tinklapyje yra nemažai įdomių pastatų, tik gaila, kad nelabai objektyvus tinklapis

[music]

Ar tik ne Skorynos spaustuvė, o pastatas- sovietinė gotika

[Aleksas666]

tinklapyje nurodyta 14 a. pab. - 16 a. vid. , tad gal nevisai sovietinis, nors "raudonskuriai" galėjo perdirbti pastatą

[music]

tinklapyje nurodyta 14 a. pab. - 16 a. vid. , tad gal nevisai sovietinis, nors "raudonskuriai" galėjo perdirbti pastatą

Tai ką?
Buvo atkurtas kaip valdovų rūmai ar arsenalas, čia tikrai nei 14, nei 16 amžius.
Nebent ta pastato dalis Stiklių gatvės kieme galėtų būti senesnė.
Šitoje vietoje, beje, buvo labai ilgas kiemas, kurio pastatus, griaunant žydų kvartalą, nušlavė nuo žemės paviršiaus.

[music]

http://www.paveldas.vilnius.lt/objek...D=22262&gID=17

Šis irgi neva gotika, o iš tiesų apie 1955 jis buvo praktiškai nugriautas, o vėliau, prasidėjus protestams, "atkurtas". Tiesa toks, kokiu niekada nebuvo
Šis pastatas buvo tinkuotas, ant tinko būta šventųjų freskų, kurios, pastatą griaunant, nudaužytos.
Iki karo čia būta dviejų visai skirtingų pastatų, jie sujungti į vieną tik po "atkūrimo". Beje, to pietinio pastato frontonas pastatytas iš lempos, o langai, pradžioje buvę "atkurti" (ar sukurti) smailiaarkiai, vėliau perdirbti, kad derėtų su šiauriniu pastatu

____
Žinau daug tokių istorijų. Tiesiog analogija ir įrodymas, kad neverta tikėti ten pateikiamomis datomis. Taip pat ir savo akimis- sukti tie pastatai, suprask, kad nori, kuris senas, o kuris atstatytas ar visai naujai pastatytas.

[Godo]

Kad didžiuma šio pastato - tarybinė gotikos rekonstrukcija-interpretacija, iškarto matyti iš plytų - jos labai lygios, kur pradėjusios irti, dar matosi, kad kiauryminės (skylėtos), kokių senovėje tikrai nė kvapo nebuvo. Dar keli tarybinių rekonstrukcijų pavyzdžiai Ignoto g. - rekonstruota dalis Technikos bibliotekos (buv. vienuolyno) ir tie baisūs 1988 m. Krašto apsaugos ministerijos korpusai, neva imituojantys ten kažkada stovėjusių gotikinių pastatų fasadus.

[music]

Kad didžiuma šio pastato - tarybinė gotikos rekonstrukcija-interpretacija, iškarto matyti iš plytų - jos labai lygios, kur pradėjusios irti, dar matosi, kad kiauryminės (skylėtos), kokių senovėje tikrai nė kvapo nebuvo. Dar keli tarybinių rekonstrukcijų pavyzdžiai Ignoto g. - rekonstruota dalis Technikos bibliotekos (buv. vienuolyno) ir tie baisūs 1988 m. Krašto apsaugos ministerijos korpusai, neva imituojantys ten kažkada stovėjusių gotikinių pastatų fasadus.

Ne vienuolyno- noviciato
Pagal kai kuriuos architektus, tie gotiką imituojantys korpusai- labai teigiamas pavyzdys, tinkama, sektina, kontekstuali interpretacija senamiesčio aplinkoje

[Godo]

Ne vienuolyno- noviciato

Tikrai gali būti, dėkui už patikslinimą
Dar suradau kalbamo pastato Šv. Ignoto g. (buv. K. Giedrio g.) nuotrauką iki "restauracijos":


A. Kunčiaus foto iš albumo "Senojo Vilniaus vaizdai", V. 1969. Na man šis pastato vaizdas kažkoks mielesnis ir "tikresnis", nei po rekonstrukcijos.

[music]

Tikrai gali būti, dėkui už patikslinimą
Dar suradau kalbamo pastato Šv. Ignoto g. (buv. K. Giedrio g.) nuotrauką iki "restauracijos":
Atvaizdas


A. Kunčiaus foto iš albumo "Senojo Vilniaus vaizdai", V. 1969. Na man šis pastato vaizdas kažkoks mielesnis ir "tikresnis", nei po rekonstrukcijos.

O ne apie šitą kalba?

http://www.paveldas.vilnius.lt/objek...D=22388&gID=17

[Godo]

O ne apie šitą kalba?

http://www.paveldas.vilnius.lt/objek...D=22388&gID=17

Aš apie abu kalbėjau. Tas, kur įdėjau nuotrauką (dab. Technikos biblioteka), kaip matyti, yra tik rekonstruotas. Tuo tarpu šie pseudogotikiniai baisuokliai (dab. Krašto apsaugos ministerija) yra pastatyti 1988 m., nugriovus ten buvusius senovinius XIX a. sandėlius. Toje vietoje buvo rasti keturių namų gotikiniai pamatai, todėl ir suprojektuoti tie pastatai. Vienas tų pastatų stovėjo ant dabartinio Totorių g. galo, todėl ten iškišta kadaise buvusį pastatą simbolizuojanti konstrukcija (http://www.paveldas.vilnius.lt/objek...D=22388&gID=17).

[Aleksas666]

Žodžiu, rusus už tai derėtų ant laužo mesti, tik gaila, kad Vilniuje mažai gotikinių pastatų (tikrų), likę tik Onos, Bernardinų bažnyčios, dar tas soboras netoliese, nors sudarkytas nežmoniškai, bet dar galima įžiūrėti gotikos bruožų.

[music]

Netiesa. Vilniuje yra virš 300 gyvenamųjų namų, kuriuose matoma gotikos žymių, o ir nemaža dalis bažnyčių ir cerkvių turi šių bruožų.
Katedros vidaus erdvė yra grynai gotikinė, Jonų bažnyčia yra gotikinė, įtaisyta į baroko rūbą (atkreipkit dėmesį į jos langus, erdves ir t.t.), Mikalojaus bažnyčia, Onos bažnyčia, Bernardinų bažnyčia, Pranciškonų bažnyčia (portalas, bokštelis ir t.t.), buvusi cerkvė, o dabar gyv. namas Stiklių gatvėje ir t.t. Carų gadynėje perstatytos cerkvės taip pat išlaikė nemažai gotikos elementų.
Nepamiršk ir pilies
Esama nemažai gotikinių rūsių po esamais pastatais ir buvusių pastatų vietoje (Augustijonų-Kazimiero- Bokšto g. ribojamame kvartale, kur stovėjo vieni seniausių ar net seniausi gotikiniai pastatai Lietuvoje, po buvusia Kardinalija/Centriniu paštu Pilies g. ir kitur).

[Aleksas666]

Aš turiu omenį, grynai gotikinių, nes iš ties nemažai yra pastatų turinčių gotikinių požymių, perstatytų iš gotikinių į kitokius stilius ir pan. Bet tų tikrų gotikinių pastatų Vilniuje mažai

[music]

Na gal ir taip, gotikinių namų, kuriuose ryškiai atsiskleidžia šis stilius, sugebėjau prisiminti tik tiek:

http://www.paveldas.vilnius.lt/objek...D=22262&gID=17

http://www.paveldas.vilnius.lt/objek...D=22503&gID=17

http://www.paveldas.vilnius.lt/objek...D=22357&gID=17

http://www.paveldas.vilnius.lt/objek...D=21899&gID=17

http://www.paveldas.vilnius.lt/objek...D=21890&gID=17

http://www.paveldas.vilnius.lt/objek...D=21890&gID=17

http://www.paveldas.vilnius.lt/objek...D=22080&gID=17 (antroje foto matyti)

http://www.paveldas.vilnius.lt/objek...D=22080&gID=17

Vilnius- baroko miestas, mažai čia gotikos, nors Lietuvoje bene gausiausia sankaupa (Kaune ta ryškiai matoma namų gotika daug kur "atkurta" sovietmečiu iš vėlesnių stilių pastatų ).