[VLN] Vilnius iki 1918 m. (caro laikų ir I pasaulinio karo metų nuotraukos)

[laimutis]

Vilnius. Viešbutis „Europa“ (1863–1940?), Vokiečių–Dominikonų g. kampinis namas, 1902 m. Fot. nežinomas, atvirukas. Lietuvos nacionalinis muziejus



Vokiečių g. fotopasakojimas - Vilniaus Muziejus

[laimutis]

Vilnius. Vilijos (Vilniaus) gatvė, 1912 m. Fot. Janas Bulhakas. Dešinėje architekto Martyno Knakfuso (1742-1821) namas (dab. Gedimino pr.16), sunaikintas 1965 m. restorano „Palanga“ rekonstrukcijos metu.



Vilniaus gatvė | Eksponatai ir vertybės | Limis

[gerietis]

Vilniaus senų nuotraukų asorti totorių puslapyje https://nailizakon.com/fotogalereya_...s/vilnius.html
Yra ir kitų miestų įvairių laikotarpių.

[laimutis]

Vilnius. Vokiečių gatvė XX a. pradžioje. Nežinomas fotografas



Aelita Ambrulevičiūtė. Prabilę namai: XIX a. Vokiečių gatvės eskizai, 2016.

[laimutis]

Vilijos (Vilniaus) gatvė, 1915-1918 m.

ebay.de

[laimutis]

Vilniaus panorama nuo Popinės priemiesčio kalvų. 1902 m. Fot. Tyburcy Chodźko



Lietuvių tautinis atgimimas ir švietimas Vilniaus krašte. 1 knyga. Sudarytoja Jūratė Gudaitė. Leidėjas: Lietuvos nacionalinis muziejus. 2019, 600 p.

[laimutis]

Vilnius. Vandens kolonėlė Katedros aikštėje. Apie 1900 m.



Lietuvių tautinis atgimimas ir švietimas Vilniaus krašte. 1 knyga. Sudarytoja Jūratė Gudaitė. Leidėjas: Lietuvos nacionalinis muziejus. 2019, 600 p.

[laimutis]

Politinės demonstracijos dalyviai su vėliavomis ir šūkiais eina Aušros Vartų gatvė. Vilnius, 1918 m. gruodžio 16 d. Tą dieną Lietuvos laikinoji revoliucinė darbininkų ir valstiečių vyriausybė paskelbė įkurianti Lietuvos Sovietų Respubliką.



Lietuvių tautinis atgimimas ir švietimas Vilniaus krašte. 1 knyga. Sudarytoja Jūratė Gudaitė. Leidėjas: Lietuvos nacionalinis muziejus. 2019, 600 p.

[laimutis]

Namas Šv. Jurgio prospekte 13, kuriame nuo 1918 m. liepos dirbo Lietuvos Valstybės Taryba, o lapkričio-gruodžio mėnesiais - pirmieji Ministrų kabinetai. Vilnius, XX a. pr. Pastatas neišlikęs, 1944 m. liepos mėnesį apdegė, 1948 m. nugriautas.



Lietuvių tautinis atgimimas ir švietimas Vilniaus krašte. 1 knyga. Sudarytoja Jūratė Gudaitė. Leidėjas: Lietuvos nacionalinis muziejus. 2019, 600 p.

[laimutis]

Vilniaus senamiesčio panorama. XX a. pr.



Lietuvių tautinis atgimimas ir švietimas Vilniaus krašte. 1 knyga. Sudarytoja Jūratė Gudaitė. Leidėjas: Lietuvos nacionalinis muziejus. 2019, 600 p.

[laimutis]

Nužudytų žydų revoliucionierių, „Bundo" organizacijos narių, laidotuvių procesija Užupyje. Vilnius, 1905 m. spalis



Lietuvių tautinis atgimimas ir švietimas Vilniaus krašte. 1 knyga. Sudarytoja Jūratė Gudaitė. Leidėjas: Lietuvos nacionalinis muziejus. 2019, 600 p.

[laimutis]

Žydų gatvė Vilniuje. 1917 m. Fot. Augustas Heeras



Lietuvių tautinis atgimimas ir švietimas Vilniaus krašte. 1 knyga. Sudarytoja Jūratė Gudaitė. Leidėjas: Lietuvos nacionalinis muziejus. 2019, 600 p.

[Romas]

Wilhelm Józef Zacharczyk (1941 - 1869)
Vilniaus geležineklio stoties rajonas apie 1862 - 1869 m.
Tolumoje matosi Šv. Stepono bažnyčia
,
https://picryl.com/media/vilnia-rudn...yavicki-a76894

Radau savo archyve nuotrauką iš panašaus taško Lapų gatvėje, kai buvo statomas Pietinis Senamiesčio aplinkkelis (dab. Drujos g.)
Foto 2005.08.21

[Romas]

Pamačius šią nuotrauką nebekilo klausimų, kodėl dabartinė Gynėjų gatvė prie Seimo iki pervardinimo apie 1991 metus vadinso lentpjūvių gatve ir iki šiol ten išlikęs lentjuvių skersgatvis

Autorius nenurodytas.
Georgijaus (šv. Jurgio) prospektas apie 1900 metus. Turbūt fotografuota nuo cerkvės.
Žvėryno Znamenskaja cerkvė buvo statoma 1899 - 1903 metais, o dabartinis Žvėryno tiltas pastatytas 1905-1907 metais

https://picryl.com/media/vilnius-ged...as-1900-69eebd

[laimutis]

Vilniaus panorama iš Šv. Rapolo bažnyčios bokšto. 1916 m. Fot. Augustas Heeras



Lietuvių tautinis atgimimas ir švietimas Vilniaus krašte. 1 knyga. Sudarytoja Jūratė Gudaitė. Leidėjas: Lietuvos nacionalinis muziejus. 2019, 600 p.

[Obi-Wan Kenobi]

Ši nuotrauka man primena seną teoriją, kad vieta turi "atmintį" ir netgi pastačius naujus pastatus ir nutiesus gatves išlieka vietos "path dependence". Galbūt todėl net dabar teritorija aplink Seimą ir pats Seimo pastatas bei aikštė vis dar turi tą apleisto ir purvino rajono karmą.

Pamačius šią nuotrauką nebekilo klausimų, kodėl dabartinė Gynėjų gatvė prie Seimo iki pervardinimo apie 1991 metus vadinso lentpjūvių gatve ir iki šiol ten išlikęs lentjuvių skersgatvis

Autorius nenurodytas.
Georgijaus (šv. Jurgio) prospektas apie 1900 metus. Turbūt fotografuota nuo cerkvės.
Žvėryno Znamenskaja cerkvė buvo statoma 1899 - 1903 metais, o dabartinis Žvėryno tiltas pastatytas 1905-1907 metais


https://picryl.com/media/vilnius-ged...as-1900-69eebd

[laimutis]

Žydų gatvė Vilniuje. 1917 m. Fot. Augustas Heeras



Lietuvių tautinis atgimimas ir švietimas Vilniaus krašte. 1 knyga. Sudarytoja Jūratė Gudaitė. Leidėjas: Lietuvos nacionalinis muziejus. 2019, 600 p.

[laimutis]

Vilniaus panorama nuo Trijų Kryžių kalno. 1916 m. Fot. Augustas Heeras



Lietuvių tautinis atgimimas ir švietimas Vilniaus krašte. 1 knyga. Sudarytoja Jūratė Gudaitė. Leidėjas: Lietuvos nacionalinis muziejus. 2019, 600 p.

[laimutis]

Vilnius. Vokiečių gatvė. 1916 m.



Findmitteldatenbank - Generaldirektion der Staatlichen Archive Bayerns

[laimutis]

Vilnius. Šv. Jurgio prospektas. 1916 m.



www.gda.bayern.de