Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[VLN] Vilnius iki 1918 m. (caro laikų ir I pasaulinio karo metų nuotraukos)

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Misionierių bažnyčia XX a. pr.
    Rasų gatvės dešinėje pusėje tuo metu buvo Švenčiausios Jėzaus Širdies bažnyčios Vizitiečių vienuolyno (tuomet - pravoslavų vienuolyno) tvora.
    Dabar toje vietoje yra kampu einanti Žiupronių gatvė

    Leidėjas: Šv. Eugenijaus Raudonojo Kryžiaus draugija, Sankt Peterburgas, 1906-1914
    https://www.kitapus.lt/products/viln...ieriu-baznycia

    Comment


      Abdon Korzon (g.1824 arba 1826; m. 1865 arba 1866)
      Lukiškių aikštė nuo Tauro kalno, apie 1860-1861 m.

      Fotografui Abdonui Korzonui – 200: pirmasis įamžino Vilnių, dalyvavo 1863 m. sukilime ir pražuvo Sibire
      https://www.15min.lt/media-pasakojim...vo-sibire-2092

      Comment


        Parašė Romas Rodyti pranešimą
        Abdon Korzon (g.1824 arba 1826; m. 1865 arba 1866)
        Iš kur paimti mirties metai? Nes straipsnyje rašo:
        Gyvendamas tremtyje A. Korzonas sulaukė dalinės amnestijos – 1871 m. jam leista už savo lėšas vykti į Orenburgo guberniją ir įsikurti Čeliabinske. Tuo pačiu jam sugrąžintas bajoro vardas ir teisės. Tačiau likus iki Čeliabinsko 135 km dėl silpnos sveikatos ir lėšų stygiaus jis apsigyveno Troicke. Paskutiniai įrašai jo byloje Orenburgo archyve datuoti 1874 m. gegužės 12 d. Tuomet A. Korzonas pasirašė pasižadėjimą negyventi carinės Rusijos imperijos europinės dalies sostinėse, sostinių gubernijose ir Vakarų krašte, taip pat be valdžios leidimo nestoti į valstybinę ir visuomeninę tarnybą. Nuo fotografo ištrėmimo iš Vilniaus jau buvo praėjęs dešimtmetis, o jam suėję penkiasdešimt metų
        Vėlesnis garsiojo Vilniaus fotografo likimas bei jo kapo vieta iki šiol lieka nežinomi.

        Comment


          Parašė digital Rodyti pranešimą
          Iš kur paimti mirties metai? Nes straipsnyje rašo:
          Wiki gimimo metus nurodo 1826 m. - tai šiemet gal dar ne jubiliejus.


          Wiki skirtingose kalbose nurodo mirtes metus -1865 arba 1866.
          Abdon Korzon, Korzun, apie 1826 m. Raseinių apskr. – apie 1866 m. Suchobuzimskojės valsčius, Jenisiejaus gubernija, dab. Krasnojarsko kraštas) https://lt.wikipedia.org/wiki/Abdonas_Korzonas
          Abdon Korzon (ur. 1826 w guberni kowieńskiej, zm. 1865 w guberni jenisejskiej) https://pl.wikipedia.org/wiki/Abdon_Korzon

          Comment


            Na klausimas kur tikslesnė info - anoniminėje wiki ar pagal žmogaus, kuris domėjosi ir parašė knygą, surinktą info parašytame straipsnyje.

            Comment


              Deja, viskas skendi migloje
              Vėlesnis garsiojo Vilniaus fotografo likimas bei jo kapo vieta iki šiol lieka nežinomi

              Comment


                Carinės Rusijos okupacijos metais carienei Jekaterinai II (tai pačiai, kuri 1795 m. užgrobė Lietuvą) Vilniuje 1904 m. buvo pastatytas didžiulis paminklas. Paminklo Jekaterinai II Vilniaus Katedros aikštėje įrengimo komiteto nariai apžiūri pamatus. 1902 m. Fot. Aizikas Cinovecas. Skulptūros autorius Markas Antokolskis (1843–1902). 1915 m. paminklą maskoliai išsivežė į Rusiją.



                Paminklo Jekaterinai II Vilniaus Katedros aikštėje įrengimo komiteto nariai apžiūri pamatus | Skaitmeninės kolekcijos (vu.lt)

                Comment


                  Otto Liesmann.
                  Partei an der Wilja ~1915

                  Kretingos muziejus. Inv. Nr. KM IF 7802/244
                  Oto Lysmano Pirmojo pasaulinio karo fotografijų albumas
                  https://www.limis.lt/valuables/e/805661/65220909

                  Ta pati vieta dabar

                  www.mapy.cz

                  Comment


                    Man truputį nesiklijuoja pamatų įrengimo technologija. Arkos, kad sutaupyt medžiagų? O tuštumą po to rankomis užpildė ir kojom užspardė? Dar keisčiau atrodo akmeninės sienos jau pradėtos statyti, kai pamatai dar neužpilti. Nebus čia visai kitos paskirties statinio liekanos panaudotos paminklui?
                    Paskutinis taisė Ginthus; 2024.02.29, 10:16.

                    Comment


                      Vilnius. Mėsos prekyvietės kiemas Imbarų gatvėje (statiniai neišlikę, dabar jų vietoje namas Vokiečių g. 1). Tolumoje - Šv. Kazimiero bažnyčia ir rotušės pastatas. Apie 1915 m.



                      Iš Dainiaus Raupelio kolekcijos. © Lietuvos nacionalinis muziejus (20+) #palei_vandenį NUTEKAMIEJI GRIOVIAI... - Gintaras Valiuškevičius | Facebook

                      Comment


                        Vilnius. Hilarijaus Raduškevičiaus rūmai Pirmojo pasaulinio karo metais

                        ebay.de

                        Comment


                          Vilnius Pirmojo pasaulinio karo metais

                          ebay.de

                          Comment


                            Vilnius. Žaliasis tiltas per Nerį Pirmojo pasaulinio karo metais

                            ebay.de

                            Comment


                              Vilnius. Senamiesčio panorama iš gaisrinės bokšto Pirmojo pasaulinio karo metais

                              ebay.de

                              Comment


                                Vilnius. Geležinkelio stoties rajonas, kairėje Šv. Stepono bažnyčia, 1880 m. Fotografas Nikolajus Demčinskis (1851–1914), spausdinta Gleicmano ateljė Maskvoje, apie 1890 m.



                                229. Vilnius, geležinkelio stotis, 1880 - ARSVIA

                                Comment


                                  1917

                                  Click image for larger version

Name:	Vilnius_1917_469456814_10227976038845921_4585997393947304807_n.jpg
Views:	83
Size:	173,7 kB
ID:	2169793
                                  -

                                  Comment


                                    Ačiū už atnaujinimą, Koks šaltinis?

                                    Comment


                                      Parašė Romas Rodyti pranešimą
                                      Ačiū už atnaujinimą, Koks šaltinis?
                                      Rastas kažkur FB, pirminis šaltinis Vokietijos imperijos karinės oro pajėgos.
                                      -

                                      Comment

                                      Working...
                                      X