Dėl laiptukų abejoti neverta, nes tikrai yra nemažai surinkta duomenų, jog šventykla iš ties buvo dabartinės katedros vietoje. Ir nuotraukos greičiausiai darytos po didžiojo potvynio 1931m., kai buvo tuo pačiu sutvirtinti pamatai, dėl griūvimo povojaus.
Lažinuos- 2017 metais Lietuvos gyventojų skaičius didės.
Dėl laiptukų abejoti neverta, nes tikrai yra nemažai surinkta duomenų, jog šventykla iš ties buvo dabartinės katedros vietoje. Ir nuotraukos greičiausiai darytos po didžiojo potvynio 1931m., kai buvo tuo pačiu sutvirtinti pamatai, dėl griūvimo povojaus.
Nėra jokių duomenų, neklaidink. Yra tik po varpine kvadratinis XIII a. pastatas, manoma gynybinės paskirties, o romantikam lai būna ten šventykla
Po Katedra yra ankstesnės katedros pamatai- daugiau nieko, nebent Vytauto laikų žiedas su emaliu, iš lenkų atsivežtas, bet tikrai ne apeiginės briedės galvos.
Dėl laiptukų abejoti neverta, nes tikrai yra nemažai surinkta duomenų, jog šventykla iš ties buvo dabartinės katedros vietoje. Ir nuotraukos greičiausiai darytos po didžiojo potvynio 1931m., kai buvo tuo pačiu sutvirtinti pamatai, dėl griūvimo povojaus.
Vilniaus archeologai Vaitkevičius ir Katalynas ankstyviausią mūrą easntį po katedra laiko pranciškonų bažnyčia kurią pastatė Gediminas arba Vytenis. Gali būti kad po Gedimino mirties ar net jam dar gyvam būnant pastatas buvo pritaikytas pagoniškoms apeigoms, galbūt minimi laiptai ir yra iš to laikotarpio. Pagonių šventyklą mini pats Dlugošas ir Lietuviški metraščiai, manau jais galima pasitikėti.
Kaip lietuviškai vadinosi Salomenka, bet iš atviruku sprendžiu kad tai prie Neries ir Verkių dvaro?
Taip, čia paupyje, prie Verkių rūmų. Amžiaus pradžioje tame mediniame name buvo nemaža smuklė dėl šiaudinio stogo vadinama Salomianka. Kitaip tariant - šiaudinė pastogė
Comment