[PAN] Panevėžys sovietmečiu 1945-1990

[panevezynys]

Gal kas zinot,kur buvo toks prekybos centras,vardu ,,Skaistakalnis''.

[panevezynys]

Vokas ir atvirukas:

Atvaizdas


Atvaizdas

delcampe.net

Koks ten pastatas Marijonu g. Labai panasus i koki viesbuti.

[Monteq]

Gal kas zinot,kur buvo toks prekybos centras,vardu ,,Skaistakalnis''.

Vilniaus g., ties Muilo fabriku, dabar ten IKI Cento

[Monteq]

Koks ten pastatas Marijonu g. Labai panasus i koki viesbuti.

Jei kalbi apie ta daugiaukštį, tai ten baisus daugiabutis

[arecibo]

Laisvės (anuomet - Lenino) aikštė su Iljyčiaus paminklu vidury jos:


Pokario nuotrauka.

[Mantasb]

Atvaizdas


Atvaizdas

gal butu galima kurnors pamatyti sito albumo nuotraukas?

[Gies]

Panevėžys 1967 m.

Atvaizdas


4-oji vidurinė mokykla

Atvaizdas


Keturių komunarų aikštė

Atvaizdas


Lenino aikštė

Atvaizdas


Rotomskio gatvė

Atvaizdas


Sporto rūmai

Atvaizdas


Vasaros kavinė

Atvaizdas

www.pirkis.lt

Gal kas zinot, kur yra Vasaros kavine?

[Gies]

Ne visai į temą, bet kviečiu apsilankyti


PRASIDEDA ARCHITEKTŪRINIŲ EKSKURSIJŲ CIKLAS „MODERNIZMAS.LT“

Šį savaitgalį prasideda visuomeninių architektūrinių ekskursijų ciklas „modernizmas.lt“. Architektūros [ekskursijų] fondas, 2010-2011 metais mastelyje 1:1 kvietęs tyrinėti sovietmečio ir tarpukario architektūrinį paveldą Vilniuje ir Kaune septyniais skirtingais maršrutais bei temomis, šiemet siūlo naujas architektūrinių kelionių kryptis aplankant reikšmingiausius sovietmečio architektūros objektus Klaipėdoje (09.08), Palangoje (09.09), Panevėžyje (09.15), Kaune (09.22), Druskininkuose (09.29), Anykščiuose (10.06) ir tarpukario - Šiauliuose (10.13) ir Vilniuje (10.27). Ekskursijų ciklas „modernizmas.lt“- tai aštuonios nemokamos visuomeninės ekskursijos, kurių gidai - modernizmo paveldo tyrėjai, istorikai, architektai – supažindins su XX a. architektūrinio paveldo ypatumais.

Ekskursijų ciklas pradės rugsėjo 8 d. Klaipėdoje. Savitas charakteris bei dvasia – taip apibūdinama sovietmečio Klaipėdos ir viso pajūrio regiono architektūra. Nors miesto centrą ypač pakeitė masinės socialistinio realizmo statybos, o rengiant pirmąjį generalinį planą (1959 – 1960 m.) tinkamai nesigilinta į pajūrio miesto specifiką, septintojo dešimtmečio pradžioje darbą pradėjusi architektų karta ėmė ieškoti miesto architektūrinės ateities koncepcijos. Pastariesiems išeities tašku tapo vietinio architektūros savitumo eksponavimas, juolab kad palaipsniui buvo pripažįstama ir neigiama masinės statybos pusė. Ekskursijos gidai- architektai Stasys Prikockis ir Zigmas Rutkauskas.

Sekmadienį, rugsėjo 9 d. kviečiame į Palangą, kurioje XIX a. ir XX a. pradžios architektūros tendencijas KVR atstovauja Tiškevičių rūmai su parku, dešimt vilų, keturiolika gyvenamųjų namų, du viešbučiai (Nemirsetos ir Palangos kurhauzai), vaistinė, maudyklų pastatas, laivų gelbėjimo stotis, autobusų stotis. Suprantama, kad tokia paveldo sudėtis atspindi tik dalį miesto raidos etapų. Šiandieninis Palangos miesto vaizdas susiformavo XX a. VII–IX dešimtmetyje. Tuomet Palanga tapo svarbiu respublikinės reikšmės kurortu, dėl to akivaizdžiai skyrėsi nuo panašaus dydžio Lietuvos ir tuometės Sovietų Sąjungos miestų, o šiuolaikinės architektūros menine kokybe ir investicijų mastais galėjo lygiuotis su didesniais regiono centrais. Tačiau XX a. II pusėje sukurti architektūros kūriniai, vėliau tapę neatsiejama kurorto architektūrinio įvaizdžio dalimi, yra įgyvendinti mažiau nei prieš 50 metų. Tai reiškia, kad Nekilnojamojo kultūros paveldo objektais šie pastatai galėtų tapti tik po kelių dešimtmečių. Tačiau ar įtraukimas į Kultūros vertybių registrą yra vienintelis būdas išsaugoti ir tinkamai reprezentuoti laikmečio architektūrą? Gal sisteminių laikmečio architektūros tyrimų, visuomeninių ir profesinių diskusijų pagalba galima suformuoti meno kolekciją, kurios eksponatus valdantys asmenys ir įmonės vieningai puoselėtų ir populiarintų kurorto architektūros menines vertes? Ekskursijos gidai - doc. dr. Liutauras Nekrošius, architektai Irena Likšienė ir Leonas Mardosas.

Rugsėjo 15 d. lankysimės Panevėžyje. Miestas pagal 1962–1967 m. parengtą Lietuvos TSR teritorijos perspektyvinę planavimo schemą planuotas kaip aukščiausiojo rango centras – Lietuvos didmiestis. Šis statusas lėmė ne tik spartų miesto augimą, gyvenamųjų ir pramoninių rajonų plėtrą, bet ir aukštesnės kategorijos kultūrinės, sporto, edukacinės, administracinės ir kt. paskirties objektų atsiradimą mieste. Jis įpareigojo kurti kokybiškesnę aplinką, architektūrą, formuoti miesto veidą. Tad ekskursiją pradėsime prie Panevėžio simboliu tapusio „Nevėžio“ viešbučio, kartu su ekskursijos gidais architektais Elvyra Klimavičiene, Nijole Garbaliauskiene, Viktoru Skokausku ir Juozu Skublicku aplankysime įvairios paskirties sovietinio didmiesčio objektus, stebėsime ir vertinsime jų paskirties, fizinės būklės ar architektūros savybių pokyčius.


Rugsėjo 22 d., po metų pertraukos vėl kviečiame apsilankyti Kaune ir šįkart susipažinti sovietmečio architektūros raida – nuo socrealizmo iki postmodernizmo. Kaunas, nors pokariu ir praradęs Lietuvos sostinės statusą, per keturis sovietinės okupacijos dešimtmečius išaugo dvigubai. Šio laikmečio liudininkai – pastatai – ir šiandien sudaro didžiausią miesto architektūrinio kūno dalį. Su ekskursijos gidais dr. Vaidu Petruliu ir menotyrininku Kastyčiu Rudoku pažvelgsime į Kauno Naujamiestį bei stoties rajoną – tarpukario architektūros ir socialistinio realizmo kaimynystę, laisvės šauklį postmodernizmą, klausime kaip savo vietą atrado vėl atgimęs modernizmas ir ieškosime sovietmetį menančių interjerų.

Rugsėjo 29 d. klausime, kaip suderinti jautraus naujos architektūros santykio su kurortine aplinka poreikį ir rekreacinės architektūros specifikos provokuojamus architektūrinės minties proveržius. Tai klausimas, sovietiniu laikotarpiu lydėjęs Druskininkų miesto augimą. Staigaus kurorto augimo metu iki aštuntojo dešimtmečio pradžios, stengiantis išlaikyti kurorto architektūrai būdingą jautrų gamtos ir architektūros santykį, miesto siluetas nedaug kuo keitėsi. Vėliau sekė naujų urbanistikos ir architektūros vertybių paieškos tarpsnis, kurio metu didintas pastatų aukštingumas, miesto siluetas įvairintas vertikaliais architektūriniais akcentais. Šiuos etapus ir iliustruos ekskursijos metu lankomi Druskininkų sovietmečio architektūros pavyzdžiai ir išsamus buvusio Druskininkų vyriausiojo architekto prof. dr. Algimanto Mačiulio pasakojimas.

Anykščiai, prieškariu dominavusio medinio užstatymo kurortinis miestelis, daugelio asocijuojamas su supančia gamta, septintajame dešimtmetyje patyrė drastiškas centrinės dalies transformacijas ir įgavo dideliems miestams būdingų bruožų. Kultūros rūmai, centrinė universalinė parduotuvė, daugiaaukščiai gyvenamieji namai, supantys miesto centrą kontrastuoja su senojo užstatymo likučiais. Vis dėlto, bent dalis naujųjų pastatų išlaikė aplinkai būdingą smulkų mastelį. Atvykstančius kviečiame įsižiūrėti į detales, pastebėti skirtumus ir pajusti lėčiau bėgantį kurortinės vietovės laiką. Kartu su ekskursijos gide architekte Daiva Gasiūniene Anykščiuose pasivaikščiosime po prieškarinio ir sovietinio užstatymo fragmentus centrinėje dalyje ir klausime, ar šiandienos architektų rekonstruojami sovietmečio pastatai vėl integruojasi į trapią mažo miesto struktūrą. Šiųmetėje Lietuvos kultūros sostinėje lankysimės spalio 6 d. - kaip tik tokiu metu, kai miestas saldžiai pakvimpa vyno gamykloje verdamais obuoliais.

Spalio 13 d. kartu su istorike Vilija Ulinskyte-Balziene bei architektu Šarūnu Sabaliausku apžvelgsime Šiaulių miesto tarpukario architektūros panoramą. Per XX a. karus dukart sugriauto ir vėl atstatyto miesto centre šiandien ryškūs ir tarpukario modernizmo stiliaus pėdsakai. Į ekskursijos maršrutą įtraukti ne tik įdomiausi gyvenamieji ir visuomeniniai pastatai bet ir tarpukario laikotarpiu susiformavusios miesto viešosios erdvės. Ekskursijos metu susipažinsime su Šiauliuose miesto inžinieriais dirbusių Karolio Reisono ir Vlado Bitės darbais, taip pat architektų Vytauto Landsbergio-Žemkalnio, Eriko Mendelsono (Vokietija) bei kitų žymių architektūros meistrų projektuotais pastatais.

Tarpukario architektūros temą spalio 27 d. plėtosime Vilniuje kartu su ekskursijos gidu architektu Vyteniu Ūsu. Istorinių įvykių raida lėmė Lietuvos padalinimą, 1919 m. Lenkija okupavo Vilniaus kraštą, Kaunas tapo Lietuvos sostine ir pagrindiniu kultūros centru, tuo tarpu Vilnius – tik Lenkijos periferijos dalis. Dėl šių istorinių įvykių, geopolitinės situacijos bei kitų priežasčių linkstama manyti, kad Vilniaus modernizmas yra menkavertis, net ir dalis profesionalų jį ignoruoja, priskirdami prie svetimos valstybės palikimo. Dėmesio stoka tiesiogiai ir neigiamai veikia lietuviškojo modernizmo paveldą. Vilniaus tarpukario modernistinė architektūra nėra gausi, bet pasižymi aukšta kokybe, glaudžiais ryšiais su to meto bendraeuropinėmis idėjomis, išskirtiniu dėmesiu apdailai, čia galima susipažinti ir bene su vieninteliu pilnai užbaigtu urbanistiniu modernizmo projektu Lietuvoje.


Renginius organizuoja Architektūros [ekskursijų] fondas. Tai Architektūros [pokalbių] fondą lydinti iniciatyva, nuo 2010 m. rengianti architektūrines ekskursijas ir kviečianti aplinką tyrinėti mastelyje 1:1. Aštuonios rugsėjo - spalio mėnesiais įvyksiančios ekskursijos yra pirmasis tęstinio Architektūros [ekskursijų] fondo projekto - visuomeninių architektūrinių ekskursijų ciklo „modernizmas.lt“ - etapas. Ekskursijos vyks rugsėjo 8 – spalio 27 dienomis.

Daugiau informacijos apie registraciją ieškokite ČIA
Renginiai nemokami, lietuvių kalba.
Projektą remia LR Kultūros rėmimo fondas.

[Wycka]

Gal kas zinot, kur yra Vasaros kavine?

Panašu, kad buvo. Priešais J. Balčikonio gimnaziją.

[Mintiesuolis]

Panevėžys 1967 m.

Atvaizdas


4-oji vidurinė mokykla

Atvaizdas


Keturių komunarų aikštė

Atvaizdas


Lenino aikštė

Atvaizdas


Rotomskio gatvė

Atvaizdas


Sporto rūmai

Atvaizdas


Vasaros kavinė

Atvaizdas

www.pirkis.lt

sveiki,
ar kavinė nuotraukoje tikrai "Vasara", o gal "Žalioji" prie kalėjimo ir buv. Raketos? Galbūt kas nors turi informacijos, nuotrauku apie "Žaliaja kavine"?

[arecibo]

delcampe.net aukcione "išlindo" Puzino g. nuotrauka:



Už kadro liko kairėje pusėje esantis Moterų kalėjimas, dešinėje - J.Balčikonio vardo gimnazija.
Priekyje, tolumoje, matosi bankas, o kairėje ošia "Miesto sodas".

[laimutis]

Elektros gatvė Panevėžyje. 1980 m. / foto Antano Gylio

www.epaveldas.lt

[arecibo]

Senvagė 1972 metais:


Antano Gylio nuotr.

Iš epaveldas.lt

[laimutis]

Dabartinė Laisvės aikštė visais laikais buvo miesto centrinė ašis ir panevėžiečių susibūrimo vieta. Nuotr. iš Panevėžio kraštotyros muziejaus archyvų.



http://www.sekunde.lt/tiltai/panevez...giono-centras/

[arecibo]

Namas Teatro g. 4, kuriame apie 1950 m. gyveno Panevėžio dramos teatro aktoriai:




Naujojo dramos teatro statybų akimirkos (1963-1968 m.):




Šaltinis: http://www.miltinis.lt/index.php?235201451

[AutoLiet]

Žurnalas „Statyba ir architektūra“ 1980 m.

[arecibo]

Miesto vaizdas iš 1960 m. knygelės "Panevėžys". Nuotrauka greičiausiai fotografuota nuo vandens bokšto:

[Almis]

Žurnalas „Statyba ir architektūra“ 1980 m.

Atvaizdas

Nuotraukoje neseniai pastatytas tipinis vaikų lopšelis-darželis "Ąžuoliukas" Žemaičių gatvėje, kuri jį skiria nuo tokio pat, tik seniau statyto lopšelio-darželio "Ramunė". Dešinėje nuo "Žemaičių" parduotuvės jį skiria Žagienės (Žagienio?) upelis. Per vidury bendrabučiai, o kairiau daugiabutis, kuriame gyvenau visą savo mokyklinį amžių
Ačiū už foto.

[Ginthus]

Nuotraukoje neseniai pastatytas tipinis vaikų lopšelis-darželis "Ąžuoliukas" Žemaičių gatvėje, kuri jį skiria nuo tokio pat, tik seniau statyto lopšelio-darželio "Ramunė". Dešinėje nuo "Žemaičių" parduotuvės jį skiria Žagienės (Žagienio?) upelis. Per vidury bendrabučiai, o kairiau daugiabutis, kuriame gyvenau visą savo mokyklinį amžių
Ačiū už foto.

O as ir galvoju - baisiai jau matytas kažkur vaizdas. Pasirodo gi vaikystė tame vaizde prabėgus

[Panevezietis]

Jo...ir aš ten gyvenau. Staniūnų g. 33, su vaizdu iš balkono į krepšinio aikštelę, kurioje matėme kaip susibūrė Žemaitukai.
Namuose lyg ir yra foto albumas apie tų laikų Panevėžį, bet turbūt turite-matėte ir PST knyga kažkur turi būti. Nemažai ten foto.