1938 metų kovo 17 dieną Lenkijos okupuoto Vilniaus gatvėmis ir aikštėmis marširavo lenkų pulkai. Mitinge lenkai reikalauja ginkluotos kovos prieš Lietuvą.
Prie nuotraukos parašyta, kad tai Katedros renovacija ( remontas tuomet ), bet 1931 Katedros rūsiai nukentėjo nuo didžiulio potvynio, tad nemanau, kad miestas tuomet turėjo lėšų viskam. Bet tai tik mano nuomonė.
Prie nuotraukos parašyta, kad tai Katedros renovacija ( remontas tuomet ), bet 1931 Katedros rūsiai nukentėjo nuo didžiulio potvynio, tad nemanau, kad miestas tuomet turėjo lėšų viskam. Bet tai tik mano nuomonė.
ok.ru
1931 m. per pavasario potvynį Neris užliejo katedros požemius, suskilo sienos. Katedra uždaryta, o 1932-1939 m. buvo restauruota. Mediniai sienų poliai pakeisti gelžbetoniniais. Suveržtos sienos, po Šv. Kazimiero koplyčia įrengtas mauzoliejus. Į mauzoliejų atkelti katedros rūsiuose rasti kunigaikščio Aleksandro, Žygimanto Augusto žmonų Elžbietos ir Barboros Radvilaitės palaikai, urna su kunigaikščio Vladislovo širdimi. http://www.katedra.lt/iki-sovietmecio/
Čia tas atvejis, kai reklama ir ypač jos plakatas yra tokie, kad kuo mažiau žmonių aplankytų paroda.
Šiandien per LRT "Labas rytas" buvo reportažas iš fantastiškos parodos apie tarpukario Vilnių ir jo viešąjį transportą.
Fotografijų paroda 1937-1939 m. Vilnius šveicaro Alfred Rietmann akimis
Vilnius, Šlapelių muziejus. Kovo 1-31 d.
Parodos kuratoriaus Ričardo Žičkaus surasta Šveicarijoje, Arbono miesto muziejuje, saugoma istorinė medžiaga apie jauną šveicarų inžinierių Alfred Rietmann, dirbusį Vilniaus miesto autobusų garažo direktoriumi nuo 1937 iki 1939 metų, pasakoja ne tik apie to meto autobusus, garažą, bet ir parodo Vilnių ir jo apylinkes Antro pasaulinio karo išvakarėse.
Kovo 1-31 dienos Šlapelių muziejaus muziejaus galerijoje kviečiame aplankyti unikalią fotografijų parodą
1937 metų pradžioje gamykla „Saurer“, viena didžiausių automobilių gamintojų Šveicarijoje, išsiunčia jauną mechaniką Alfred Rietmann į Vilnių vadovauti miesto viešojo transporto įmonės TOMMAK autobusų garažui. Jaunuoliui tai – didžiulis iššūkis: vienam vykti į nepažįstamos šalies tolimiausią miestą, nemokant lenkų kalbos, nežinant vietinių tradicijų ir papročių. (...) A. Rietmann pavyko susidoroti su visais iškilusiais sunkumais, susidraugauti su vietiniais gyventojais ir jų kultūra. Prisiminimuose šveicaras aprašė savo darbą ir gyvenimą Vilniuje, keliones po apylinkes, Antrojo pasaulinio karo išvakarių ir pradžios įvykių sūkurį, o visas šias patirtis fiksavo fotografijose, kurių paliko beveik 100.
1937-1939 metų Vilnius šveicaro Alfred Rietmann akimis
Parodoje savaitgalį buvo nemažai žmonių
Galerija veikia kasdien išskyrus pirmadeinį ir antradienį
Comment