[KAU] Kauno pramonės paveldas

[d'Ark]

Taigi, dviejų forumo narių sukelta "mistika" dėl istorinių Kauno fabrikų, paskatino kurti naują temą skirtą Kauno istoriniams fabrikams, gamykloms ir kitiems pramonės/technikos paveldo objektams.

Pradžiai galima pasakyti, kad stambioji pramonė Lietuvoje pradėjo vystytis tik XIX a. viduryje, be abejonės, vėluodama visu šimtmečiu nuo Vakarų Europos. Nes reiškinių vėlavimas apskritai yra skiriamasis Lietuvos ir LDK bruožas , bet ši tema ne apie tai...

Taigi, XIX a. viduryje Kaunas patyrė tikrą pramonės perversmą. Pirmasis pramonės rajonas – Karmelitai (šiandien nebeegzistuojantis), įsikūrė dabartinėje Kauno miesto dalyje tarp Vytauto kalno, geležinkelio linijos, Nemuno upės ir A. Mickevičiaus bei Kęstučio gatvių.

Keletas XX pr. foto su Karmelitų rajono vaizdu.

1915–1918 m. kai dar nebuvo kauniečių mylimo Akropolio su daugiaukščiais parkingais, nebuvo milžiniško Karaliaus Mindaugo prospekto, net sovietmečio "Pergalės krantinės" gyvenamųjų kvartalų nebuvo... Šimtas metų atgal <--->.





Fabrikai tolumoje ir Karmelitų prieplauka.



Dabar:



XIX a. pab. Karmelitų bažnyčia dar be bokštų.



Jau su bokštais, o šalia nutiesti ir geležinkelio bėgiai:



Dabar:



Pradžią Karmelitų pramonės zonai, 1853 m., davė vokiečių pramoninkų Volfo ir Engelmano alaus darykla (dabar AB Ragučio alaus darykla, Kaunakiemio g. 2).

XX a. pr.



Dabar AB Ragutis:

[d'Ark]

Dabartinio namo Vytauto g. 3 vietoje nuo 1930 m. stovėjo Volfo-Engelamano alaus daryklos savininko pramoninko Volfo gyvenamasis namas. 1967 m. šio namo vietoje pastatytas tipinės tarybinės pramoninės architektūros ampulių cechas, priklausęs Chemijos farmacijos fabrikui AB Sanitas.


Liuto foto


Kaip jau visi žinote ampulių cechas po Kančo konversijos atrodo taip:





Užpakalis



Sanito fabrikas buvo įsteigtas dar tarpukariu. Keletas Kauno žydų įkūrė chemijos-farmacijos laboratoriją “Sanitas”, kurioje buvo gaminama kosmetikos produkcija.
1930 m. „Sanitas“ gamino 100 pavadinimų patentuotus vaistus: ampules, granules, žvakutes, tirpalus bei miltelius.

Tarpukario dakatariūkščiai ar vaistininkai



Vaizdai, kuriuos galima pamatyti lendant gilyn į buvusio Sanito sklypą :

[d'Ark]

Netoli Volfo-Engelmano alaus daryklos ir Sanito fabriko, trikampiame sklype tarp Bažnyčios, Šiaulių ir Vytauto g., iš esmės, dabartinėje Kauno autobusų stoties teritorijoje 1862 m. atsirado pirmasis metalo fabrikas „Minerva“.
Iš buvusio Minervos metalo fabriko komplekso išliko dviaukštis, netinkuotų plytų, kontoros pastatas, kuriame jau nuo 1934 m. veikia Kauno autobusų stotis. Beje, tai seniausia autobusų stotis Lietuvoje.



Štai ir tarpmiestinis/priemiestinis Kauno autobusas:



1944 m. Vytauto pr. Maždaug čia buvo „Minervos“ metalo fabriko sklypo galas. Ten tolumoje matosi funkcionalistinių formų, tarpukariu statyto, fabriko savininko Mykolo Rekošo gyvenamasis namas.



Taip pat teritorijoje liko keletas dirbtuvių korpusų, gubernijos laikotarpio „plytų“ stiliaus namų:







"Minerva" buvo tikrai kietas metalo fabrikas, turėjo net garo mašiną







Na, manau pirmai pradžiai užteks, vėliau įdėsiu daugiau...

[Elektrikas]

Ačiū, įdomus komentarai po nuotraukom, nors kaunietis bet tiek tikrai nežinojau

[PhantomLord]

Nes reiškinių vėlavimas apskritai yra skiriamasis Lietuvos ir LDK bruožas , bet ši tema ne apie tai...

Offtopic: nereikia musu taip nuvertinti, juk barokas pas mus atejo beveik neveluodamas, o pirmoji opera, pastatyta Valdovu rumuose, jei neklystu buvo pastatyta nepraejus nei 10 metu (jei gerai prisimenu) nuo pirmosios operos Europoje, kas tais laikais tikrai nebuvo daug

[d'Ark]

Dėl baroko sutinku, dar sutikčiau dėl secesijos, nes gana anksti spėjo ateiti, bet visa kita juk vėlavo. Pvz. gotika vos ne 200 metų vėlavo, dvarų kultūra vėlavo, postmodernizmas LT architektūroje beveik neišsivystė ir t.t. o ir dabar visokie reiškiniai vėluoja. Net batų mada, ir ta pusmečiu atsilieka nuo Londono

[sirrolaz]

Užtai saulė pas mus anksčiau pateka

[d'Ark]

Antrasis Kauno metalo fabrikas įsikūrė 1967 m. – tai, žinoma, legendinis brolių Tilmansų fabrikas, kuris tuo metu buvo didžiausiais tokio profilio fabrikas Lietuvoje.
1915-1918 m. Tilmansų fabrikas (dabar Griunvaldo g. 3/5. Pastato dalis iki šių dienų neišlikusi)



Buvusi Tilmansų fabrikų teritorija šiandien, stipriai apgadinta sovietiniais priestatais ir apleista (dab. „Pergalės koncernas“)









Unikalios tipologijos statinys – fabriko darbininkų klubas. Foto 1987 m.



Dabar:







XX a. pr., dar buvo Karmelitų gatvelė...



Dabar jau užstatyta...

[d'Ark]

1867 m. šalia Karmelitų bžn. Buvo pastatytas Dovydo Šerševskio vinių fabrikas, kurį greitai išpirko Tilmansai. Tarpukariu čia įsikūrė AB Kauno audiniai. 1939 m. tuomet madingu funkcionalistiniu stiliumi buvo rekonstruoti du fasadai iš Griunvaldo g. pusės.


Romo foto

Visa kita liko istoristinio stiliaus:


eNjoy foto


Liuto foto

Tilmansų fabriko kontora įvairiais laikotarpiais:

1916 m.



1987 m.



2007 m.


Romo foto

1898 m. Tilmansų geležies apdirbimo fabrike pradėjo veikti ir pirmoji Lietuvoje pramoninė elektrinė, bet ji apšvietė tik patį fabriką. Pirmoji miesto elektros stotis buvo pastatyta XX a. pr. Vienybės aikštėje prie Karo muziejaus (neišliko).

~1930 m.





1944 m. vokiečiai ją susprogdino...



Sovietmečiu jo vietoje pastatytas Miestprojekto pastatas:



O dabar čia, kaip žinot, BLC:

[Tomas]

XX a. pr., dar buvo Karmelitų gatvelė...



Dabar jau užstatyta...

Nuotraukoje atrodo Gedimino g.

Karmelitų g. išnyko dar gerokai iki Akropolio, prie tarybų valdžios. Bent jau "mano laikais" tos gatvės nebebuvo.

[jRamke]

Neblogai padirbėjai, d'Ark. Gera pamaina auga. Tik nenuleisk rankų.

Keletas patikslinimų:
Elektrinės vieta Vienybės aikštėje – ne dabartinio BLC vietoje. Čia buvo Daukanto g-vės tęsinys, ir su Putvinskio gatve sudarė „T“ formos sankryžą. Įdedu 1935m. Kauno plano dalį, bei Daukanto g. vaizdelį link Putvinskio g.




O čia elektrinės darbuotojų namas, stovėjęs Daukanto ir Putvinskio gatvių kampe (nugriautas apie 1968-1970 m. metus)




Dėl nuotraukos:



Tai čia Gedimino gatvė, o dešinėje – įstrižai įsilieja Karmelitų gatvė (šalia vienaukščiai pastatėliai ir gabaliukas Tilmanso fabriko pastato). Dabartinė „Akropolio“ Karmelitų alėja ir yra buvusi Karmelitų gatvė.

Dar kartą ačiū Tau už triūsą.

[jRamke]

Nuotraukoje atrodo Gedimino g.

Karmelitų g. išnyko dar gerokai iki Akropolio, prie tarybų valdžios. Bent jau "mano laikais" tos gatvės nebebuvo.

Karmelitų gatvė 8-to dešimtmečio pradžioje buvo perkirsta gremėzdišku, berods "Kauno audinių, statiniu. Maždaug iki to meto, joje vyko intensyvus eismas.

[Linas]

Nuotraukoje atrodo Gedimino g.

Karmelitų g. išnyko dar gerokai iki Akropolio, prie tarybų valdžios. Bent jau "mano laikais" tos gatvės nebebuvo.

Karmelitų gatvė, atrodo, matosi į dešinę toks įlinkimas. Kažkuriuo metu sovietmečiu 8-9 dešimtmečiais ji funkcionavo, nes atminty išlikęs ta gatvele buksiruojamo troleibuso vaizdas.

[jRamke]

Taip, Linai. Ta pati vieta.

[Tomas]

Truputį pažaidžiau - sukergiau 1935m. planą su naujesniu (tikslumas aišku nekoks).
Gerai matosi kaip sumenko Nemuno vaga pastačius HESą ir nutiesus Pergalės krantinę (K.Mindaugo pr.):


Privalumas - dabar saloje tilps arena

[jRamke]

Grįžtant prie „Volfo I.B. ir Engelmano“ alaus bei vaisvandenių daryklos temos, reiktų pasakyti, kad įmonės savininkams priklausė 2,3 ha sklypas. Prie jo dar ribojosi Isero Bero Volfo sūnaus Grigorijaus sklypas. Jame stovėjo dviaukštis mūrinis namas, fasadu atgręžtas į į anuometinį Michailo (dab. Vytauto pr. 3 vieta) prospektą.


Pirmame jo aukšte veikė parduotuvėlės, o antrame – viešbutis „Šveicarija“.
Kolegė forumietė d‘Ark minėjo, jog pastatas statytas 1930 m., tačiau greičiausiai suklydo, galvodama apie kampinį (Vytauto g. 1 ir Čiurlionio g. kampas) pastatą. Čia tikrai 1930 metais, pagal inž. J.Segalausko projektą buvo pastatytas nuosaikaus modernizmo formų trijų aukštų namas. Gi, Vytauto pr. 3 maždaug tuo pat metu buvo užstatytas trečias aukštas. Viduje iki neseno laiko dar buvo išlikę seni mediniai laiptai ir vestibiulio lubų dekoras. Kas čia yra šiandien, jau visi žinome.

Pridedu dar porą fotkių:
„Volfo – Engelmano“ alaus darykla XXa. 4 dešimtmety (manau iš Čiurlionio g. pusės):


Sklypo dalyje, ties Kaunakiemio ir Čiurlionio gatvių kampu, buvo sodas. Prie jo buvo pastatytas namas darbininkams:


Įdomu dar ir tai, jog įmonė pavadinimą išsaugojo net nacionalizavus ją sovietams 1940 metais. 1941 m. – ji buvo pervadinta į „Raudonąją pašvaistę“, o atėjus naciams – turėjo vardą „Perkūnas“.

[jRamke]

Na, šiandien tai - AB "Ragutis".

[d'Ark]

jRamke, nuotrauka su alaus daryklos pastatais 4 deš., ar ne jų vietoje pastatytas stalininis "Pergalės" administracinis pastatas?

Beje, ačiū visiems už pataisymus na, su istoriniais faktais man gana sudėtinga, nes šiaip jau mano sritis architektūra, todėl jei matot mano klaidas taisykit o kadangi aš matau Jūsų susidomėjimą šia tema, tai tęsiu toliau.

Taigi, Kaune buvo tikrai neblogai išvystyta alkoholio pramonė (kas lietuviams svarbiausia )
1906 m. pastatyta „Stumbro“ gamykla (tuo metu vadinosi Kazionyj Nr.1 vinyj očistnyj sklad). XX a. pradžioje Stumbras buvo viena moderniausių degtinės bendrovių visoje Rusijos imperijoje.

1915–1918 m. pagrindiniame korpuse vokiečiai sugalvojo pasidaryti pirtį... ir pasidarė...



„Stumbro“ gamykla šiandien:



Išlikusi autentika:









Graži S_P foto:



1866 m. pastatyta dar viena alaus darykla; Bliumentalio arba kitaip Ragučio alaus bravoro kompleksas (Savanorių 7-9, dab. AB Kauno alus)







"Kauno alus" vilios ir turistus http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8866595 Kada bus įgyvendinta ši idėja? Jau du metai praėjo...

Apskritai, tai niekada anksčiau nepagalvojau, kad galėčiau taip susidomėti kažkokiais fabrikais. Bet kuo toliau, tuo labiau jie man patinka. Dabar svajoju apie loftą, įrengtą skandinavišku-japonišku stiliumi, kokiam XX a. pr. fabrike, miesto centre

[liutass]

"Kauno alus" vilios ir turistus http://www.delfi.lt/archive/article.php?id=8866595 Kada bus įgyvendinta ši idėja? Jau du metai praėjo...

Rekonstrukciją jau pradėjo. Ir tavo darytose nuotraukose jau matosi pastoliai ant vieno pastato.

Beje, labai įdomus pastatas yra šalia esantis namas, buvęs alaus daryklos darbuotojų bendrabutis.

[d'Ark]

Bet ten taip lėtai viskas... pravažiuodama šį trečiadienį mačiau darbininką ant tų pastolių, kažką darė fasadui...

Ačiū už foto