[KAU] Kauno senamiestis nuo gotikos iki XXI a. pr.

[Aleksas666]

Ne, įsivaizduok sau, aš pereinu po visas temas kurios susijusios su Kauno istorinėmis miesto dalimis, paveldosauga, nauja architektūra istorinėje aplinkoje nes man įdomu, ką žmonės, besidomintys šiomis temomis ar kuriantys profilius šioms temoms mano apie tai, apie ką kalbu.
Kol kas nesulaukiu, kad tamsta pats ką įdomaus parašytų.

Užtektų ir vienoje temoje, o skaityt tiek daug, ypač šiandien, kai oras lygus nuotaikai, užtektų trumpo konspekto su esminėmis problemomis, išvadomis ir sprendimo būdais.

[spirit]

Ne, įsivaizduok sau, aš pereinu po visas temas kurios susijusios su Kauno istorinėmis miesto dalimis, paveldosauga, nauja architektūra istorinėje aplinkoje nes man įdomu, ką žmonės, besidomintys šiomis temomis ar kuriantys profilius šioms temoms mano apie tai, apie ką kalbu.
Kol kas nesulaukiu, kad tamsta pats ką įdomaus parašytų.

O kodėl turėčiau? Turėčiau kokios įdomesnės informacijos, tai pasidalinčiau. Bet nedėčiau į visas pakliuvusias temas. Matai, forumo adminai tokį vieno straipsnio kišimą visur gali suprast kaip kaip forumo teršimą ir velniai žino ką jie gali padaryt. Galiu duot 100%, kad beveik visi pranešimai bus ištrinti ir paliktas tik koks vienas dėl įdomumo.

[Čikupakas]

Regimantai, yra forumo taisyklės, kurių reikia laikytis. Kai žmonės nori pasisakyt, tai ir pasisako, o "spamindamas" nieko nepasieksi, tik forumą prišiukšlini. Giliau pasikapstęs po Kauno temas tikrai gali rasti įvairių nuomonių apie Kauno paveldą.

[regimantas]

O kodėl turėčiau? Turėčiau kokios įdomesnės informacijos, tai pasidalinčiau. Bet nedėčiau į visas pakliuvusias temas. Matai, forumo adminai tokį vieno straipsnio kišimą visur gali suprast kaip kaip forumo teršimą ir velniai žino ką jie gali padaryt. Galiu duot 100%, kad beveik visi pranešimai bus ištrinti ir paliktas tik koks vienas dėl įdomumo.

Oooo, :] aišku, tada. Gal kitą kartą tiesiog sukursiu savo temą su savo konkrečia antrašte ir pataikysiu 100% į dešimtuką, tiesiog iš įkarščio nepagalvojau...

[Ramūnas kns]

Buvusių „Kauno audinių“ fabriko kvartalo istorijos ištrauka iš R.Rickevičienės ir V.Reipaitės darbų. Didžiumą aprašomos teritorijos „suvalgė“ kaunietiškasis akropolis.



Fabriko kiemas 1962.m. dabar prekybcentrio centrinė salė.

[jRamke]

Fabriko kiemas 1962.m. dabar prekybcentrio centrinė salė.

Atvaizdas
[/QUOTE]

Man šis vaizdelis atvirkščias.
Ar nebus fotografas suklydęs ir prieš ryškindamas nuotrauką, atvirkščiai įdėjęs negatyvą.

Įdedu apie 1980 m. nuotrauką: priekyje gatvė/kampas; kitoje pusėje turėtų būti minėtas kiemas... Bet atvirkščiai.

[Ramūnas kns]

Nemuno ir Neries santaka neabejotinai davė pradžią Kauno atsiradimui, tačiau augant miestui santakos nepakako ir jis plėtėsi užimdamas vis naujas teritorijas. Dabar net sunku įsivaizduoti, kad Aleksotas buvo sunkiai praeinama giria, kad Laisvės alėjoje kerojo pušynas ir tyvuliavo pelkė, Žemieji Šančiai tai sunkiai įveikiami smėlynai. Miestas neatpažįstamai pakeitė šias vietas, kartais kurdamas, o kartais viską naikindamas. Bene labiausiai nukentėjo miesto teritorija tekėję upeliukai, kurių buvimą galima atsekti tik senuose žemėlapiuose. Dešimtys jų pradingo betoniniuose vamzdžiuose ar kanaluose. Tarp tokių buvo ir žymusis Girstupio upelis, tekėjęs stoties rajonu, o didingi jo slėniai ir dabar supa Tunelio ir Radvilėnų plentus. Matyt jau XIX a. upelio slėnis darė įspūdį Vilniaus trakto keliautojams, juo grožėjosi ir poetas A.Mickevičius. Tarpukariu (1938 m.) Girstupio aukštupyje, įrengus keletą užtvankų, įkurtas zoologijos sodas. Deja iš sraunaus beveik 10 km. ilgio turėjusio upelio beliko keli šimtai metrų, pasilikusių Ąžuolyno pašonėje (vadinamajame A.Mickevičiaus slėnyje) - toliau plentas.
Dar iki XIX a. pradžioje upelis tekėjo savo vaga, ties Girstupio g. buvo įrengta užtvanka su vandens malūnu. Apie 1860 metus įrengiant Kauno geležinkelio tunelį dalis upelio vagos ištiesinama. Vėlesniais laikais besiplečiantis miestas visiškai paslėpė upelį po žeme ir jo žiotis pavertė betonine skyle Nemuno krantinėje.

XIX a. pradžia.


Barthelemy Lauvergne 1840m. Girstupio vandens malūnas.





Kairėje 1861m. nuotraukos pusėje ištiesintas upelis.



Viduryje nuotraukos matosi betoninė skylė – tai viskas kas liko iš Girstupio upelio.



Daugelis vaizdų paimti iš forumo.

[freimq]

Norėčiau papildyti Ramūno postą ir pabandyti išsiaiškinti šiek tiek tiksliau, kur tas Girstupio vandens malūnas stovėjo.

Pastebėjau tik kai įdėjau postą, kad Girstupio upelis atsirado Kauno senamiestyje, netvarka. Reiktų turbūt perkelti į tinkamą temą arba jei negalimą perkelti tada ištrinsiu.

Ramūnas paprotino, kad už malūno tolumoje matomi dviejų aukštų pastatai turėtų būti Karmelitų vienuolynas. Negaliu su juo nesutikti. Kažin, ar galėjo būti kitų dviaukščių pastatų dar šioje vietovėje tuo metu, išskyrus Karmelitų vienuolyną.

Gal kam kils noras įsigyti šį paveiksliuką: http://www.menorinka.lt/catalog.php?id=25&cid=1896

[jRamke]

Bet gerai abudu čia suskėlėt!!

[jRamke]

Norėčiau papildyti Ramūno postą ir pabandyti išsiaiškinti šiek tiek tiksliau, kur tas Girstupio vandens malūnas stovėjo.

Atvaizdas


Atvaizdas

Pastebėjau tik kai įdėjau postą, kad Girstupio upelis atsirado Kauno senamiestyje, netvarka. Reiktų turbūt perkelti į tinkamą temą arba jei negalimą perkelti tada ištrinsiu.

Ramūnas paprotino, kad už malūno tolumoje matomi dviejų aukštų pastatai turėtų būti Karmelitų vienuolynas. Negaliu su juo nesutikti. Kažin, ar galėjo būti kitų dviaukščių pastatų dar šioje vietovėje tuo metu, išskyrus Karmelitų vienuolyną.

Gal kam kils noras įsigyti šį paveiksliuką: http://www.menorinka.lt/catalog.php?id=25&cid=1896

Na, pagal planelį (nežinau metų) turėtų būti "Kirpičnyj zavod" (Plytų fabrikėlis).
Jeigu jau prakalbot apie karmelitų vienuolyną, tuomet turėtų ir bažnyčios dalis (o gal ir visa) matytis.
Per toli abu.
Man taip atrodo.

[Piktuolis]

Bet kažkokia bažnyčia pro malūno kampą matosi. Jei ne Karmelitų, tai kas tuomet?

[Justin]

Ten gali matytis arba Kristaus Prisikėlimo cerkvė (pastatyta 1862, tuomet malūno piešinys yra dvidešimčia metų vėlesnis, negu datuojamas), arba šiaip koks eglynėlis. Karmelitų bažnyčios bokštai iki XIX a. galo negalėjo matytis, nes jų nebuvo.

[Piktuolis]

Aš labai abejoju ar tas malūnas pergyveno geležinkelio statybą.

[jRamke]

Yra viena problemėlė: tai - piešinys, bet ne faktas. Tad dailinykas galėjo įvairiai interpretuot vaizdelį...

[freimq]

Reiktų perversti šį albumą, išanalizuoti kiek autorius linkęs fantazuoti ir tada galima būtų padaryti kažkokias išvadas apie tikslumą. Voyages de la Commission scientifique du Nord en Scandinavie. 2, Laponie, Suède, Finlande, Russie, Lithuanie, Pologne, etc : http://www.archive.org/stream/FOLSC9...ge/n0/mode/1up 291, 293, 295 psl. Vue de Vilna, 297 psl. Vue de Kovna ir 299 psl. čia mūsų aptariamas paveiksliukas.
Šiek tiek aiškesnis vaizdas

ir žemėlapis atitinkantis piešinio metus ~1838

[freimq]

Man atrodo, kad ir šitam piešinyje, kuris greičiausiai pieštas nuo Aukštųjų Šančių kalvų, priekyje taip pat Karmelitų vienuolynas.

[Justin]

Dėl piešinyje matomo bokšto yra kitas variantas:

freimq nuotraukos:





Neaišku šio nebeegzistuojančio bokšto išvaizda 1840 metais ir ar išvis jis tuo metu jau stovėjo. Šį klausimą palieku kitiems forumo nariams išsiaiškinti

[jRamke]

Man atrodo, kad ir šitam piešinyje, kuris greičiausiai pieštas nuo Aukštųjų Šančių kalvų, priekyje taip pat Karmelitų vienuolynas.
Atvaizdas

Pritariu.
Ačiū už paaiškinimus ir pateiktą informaciją. Ramūnui kns - taip pat.

[Ramūnas kns]

Man atrodo, kad ir šitam piešinyje, kuris greičiausiai pieštas nuo Aukštųjų Šančių kalvų, priekyje taip pat Karmelitų vienuolynas.
Atvaizdas

Teisingai pastebėjote- tolumoje dviaukštis pastatas neabejotinai Karmelitų vienuolynas. Nuo A.Šančių šlaito daryta panorama turėtų būti apie 1854 metų, nes joje matosi nutiestas naujasis kelias į Vilnių apsodintas jau gerokai paaugusiais medžiais (tuo metu B.Lauvergne 1840m. litografijoje su vandens malūnu medžių dar nėra). Abiejuose panoramose matosi tas pats Karmelitų vienuolynas tik iš šiek tiek skirtingos vietos.
Vienuolynas dviejų aukštų, su aukštu dvišlaičiu stogu (1860 metais sudegė, iki dabar išliko pažemintas vienašlaitis), su matomu frontonu rytiniame fasade. Apie šį sunaikintą frontoną nesu radęs jokių aprašymų, beje kaip ir nerandu tikslios pastatymo datos vėliau ant stogo pastatyto grubaus, keturkampio bokšto (pastatytas tarp: 1860-1895 metų).
Tuo metu Karmelitų bažnyčia buvo dar bebokštė, tačiau jos stogo dalis matoma iškilusi virš vienuolyno korpusų (panoramoje nuo A.Šančių šlaito).
Abiejose panoramose matosi siluetas vėjo malūno stovėjusio apytiksliai „Technikų stoties“ vietoje prie dabartinės A.Mickevičiaus gatvės. Šis unikalus statinys Kauno istorikų užmirštas, kaip užmiršti ir dar du miesto labui dirbę vėjo malūnai.
Tarp vienuolyno ir vėjo malūno matomas siluetas žemų pastatų su kaminu yra panašus į nuo XIX a. pabaigos šalia Girstupio upelio buvusią plytinę.

1840m.

~1854m.

XIX a. pradžia.

[freimq]

Šis litografijų albumas išleistas 1852 metais. Tai vėliausiai gali būti 1852 metai. http://www.archive.org/details/FOLSC948_2NOR
O tai tikriausiai tie įtvirtinimai nuo kurių kilo Šančių pavadinimas.