[KAU] Kauno senamiestis nuo gotikos iki XXI a. pr.

[Ramūnas kns]

Nuotraukose matosi Savanorių pr. ir Žemaičių g. sankryžoje buvęs turgus. Toliau matosi buvusi, taip vadinamų, vientikių cerkvė. Vientikybė - tai buvęs valdžios bandymas sujungti Stačiatikių ir atskilusią 1653 m.Sentikių bažnyčias. Žinoma, carinė valžia rėmė vientikybės įdėjas, net finansavo maldos namų statybas. Nuotraukose matosi medinė šv.Andrejaus vientikių cerkvė, pastatyta 1870 m.(varpinė 1889 m.), šalimais buvo pradinė mokykla. Sunykus vientikių skaičiui, 1921 m. atiduota stačiatikiams. Galiausiai 1954 m.nugriauta ir jos vietoje pastatytas radio gamyklos korpusas.
Nuotraukos iš e-net.

[Raelis]

Tai ji stovėjo vietoje dabartinės ,,Bangos" gamyklos kaip suprantu jeigu į tą pusę žiuriu.

[Ramūnas kns]

Vadinamas Ravos namas , matomas pietrytiniame Rotušės aikštės kampe yra nepelnytai užmirštas miestiečių. Jau XV a. minimas namas yra įdomus tuom, kad užėmė reikšmingiausią dalį kvartalo, kuris dar kunigaikščio Vytauto laikais buvo paskirtas Pranciškonų vienuolynui. Iš pietinės kvartalo pusės glaudėsi vienuoliams priklausiusi Vytauto bažnyčia. Yra nuomonė, kad tas namas su neišlikusiais dviems korpusais buvo valdovų rezidencija Kaune. Yra istorikų manančių, kad kunigaikščiai būdami Kaune apsistodavo pilyje, bet tai abejotina, nes pilis buvo pritaikyta karo veiksmams ir XVI/XVII a. apgriauta Neries. Tuo metu Muitinės g. stovėję pastatai buvo ypatingai puošnūs, be didelių gotikinių rūsių, pastato sienų langai dekoruoti Jogailaičių atvaizdais (rasti langų apipavidalinimai išskirtiniai miesto architektūroje). Neabejotinai žinoma, kad Kaune buvo apsistoję šalies valdovai: kunigaikštis, vėliau karalius, Kazimieras Jogailaitis, 1562 m. Žygimantas Augustas.
XVII a. namą valdė Kauno magistrato narys B.Rava, manoma, kad karų su rusais metu ~1655 m. buvo nugriauti pastato du korpusai. XVIII a. pabaigoje name veikė Kauno pavieto bajorų teismas. XIX a. pradžioje pastate buvo įsikūrę Kauno gasrininkų komandos pareigūnai. 1870 m. caro valdžios įsakymu pagal arch. S.Gorskio projektą pradėta statyti ligoninė. Ligoninės statybos metu ir buvo sunaikinta daugelis, pastato išskirtinę praeitį parodančių, architektūros elementų (pvz. didelis langas antrame aukšte buvo skirtas operacinės apšvietimui).
Galbūt pastato praeitis ir būtų užmiršta, jeigu netikėtai 1994 m. ligoninėje atrasti renesanciniai langų apvadai. Vėliau buvo nulupinėti tinko gabalai norint atskleisti paslaptingojo pastato istoriją.


V.Gersono ~1865 m. pabuvojęs Kaune nupiešė lango apipavidalinimą, vėliau dalis jo buvo aptikta.





Sovietmečiu rūsiuose įrengta psichoneurologinės ligoninės personalo valgykla.



Gotikinio rūsio sienose panaudoti stambūs akmenys.

[laimutis]

Įdomu kada atsiras lėšu šiam namui sutvarkyti,nelabai kokį vaizdą turi senamiesčio centras.Kažkuriame žurnalo Statyba ir Architektura nr. buvo straipsnis apie apie buvusius pastatus Aleksoto ir Muitinės gatvių kampe,buvo idėti brėžiniai padaryti XIX a. juose namo fasadai baroko stiliaus,sunaikinti rekonstruojant.

[Raelis]

Tai kiek girdėjau dabar vyksta archeologinė - paveldosauginė viso pastato apžiūra tiek vidinė, tiek išorinė, per teliką kažkada girdėjau, kad jį turėtų imti restauruoti, tačiau kada tai bus neašiku. Aišku, Kaunas gali džiaugtis, kad turi tikrus valdovų rūmus, ne taip kaip Vilnius, kičą...

[PhantomLord]

Ramūnas kns, ar galėtum įdomumo dėlei pateikti šaltinius. Iš anksto dėkoju!

[Ramūnas kns]

Apie Ravos namą informaciją išrinkau iš daugelio šaltinių. Norint paskaityti apie tai plačiau siūlyčiau: A.Jankevičienės, M.Matušakaitės ir žinoma J.Okso darbus.

[Ramūnas kns]

XX a.trečiojo dešimtmečio S.Remerienės- Dembovskytės Kauno senamiesčio piešinys. Pavaizduota tuometinė Marijampolės gatvė (dabar J.Naugardo g.). Tais laikais daugelis miestiečių, naščių pagalba, apsirūpindavo vandeniu iš Nemuno, o gatve galima buvo pasiekti upės pakrantę. Sovietmečiu gatvė buvo paversta akligatviu, pavadinta I.Snitko vardu. Kairėje gatvės pusėje matomas dviejų aukštų pastatas yra vadinamas liuteronų Konsistorijos namas išsiskiria savo puošniais renesanso frontonais. Pats pastatas sudarytas iš dviejų sujungtų namų t.y. pietinės senosios dalies (XVI a. statyto gotikinio namo) ir XVII. a pastatytos šiaurininės dalies. Žinoma, kad XVII a.pradžioje žemės sklypas po namu priklausė turtingam pirkliui Hanusui Naugardui. Jau 1616 m. jis pradėjo supirkinėti gretimus sklypus, kol galiausiai supirko visą rytinę kvartalo dalį. Tuo metu sujungti namai ir pasipuošė renesansiniais frontonais, rodžiusiais išskirtinį savininko turtingumą. Po Hanuso (Jono) Naugardo mirties ~ 1667 metais, žentas 1676 m. pardavė pastatus Kauno liuteronų parapijai. 1923 m. name įsikūrė liuteronų konsistorijos raštinė.
Paveikslo pirmame plane matomas, vieno aukšto namas, buvo kalvė ir 5 butai po vieną kambarį. 1932 m. namas nugriautas.

[jRamke]

Dailininkės pavardę reiktų rašyti - Sofija Riomerienė (originalas - Römerienė).

[PhantomLord]

Dažnai pro šią vietą pravažiuoju ir vis pagalvoju, kad galėtų ši gatvė "atsiverti", gal ir ne transportui, nes tai trukdytu universitetui, galbūt, bet pėstiesiems tai tikrai. Senamiesčiui tokie akligatviai arba kišenės nemanau, kad yra į naudą.

[freimq]

[jRamke]

Atvaizdas

Įdomus kadras. Regis bus 6-tas deš. Vaizdelis nuo Jėzuitų vienuolyno stogo -terasos. Tik anuomet vietoj vienuolyno buvo profkė.

[Raelis]

http://www.bernardinai.lt/straipsnis...u-fresku/46920

Nežinojau į kurią čia temą įdėt tai čia manau tiks, jei kas pasakykit perkelsiu...
Mažas straipsnelis apie Karmelitų bažnyčioje atidengtas freskas...

[gee]

Sveiki, gal galite padėti. Kauno senamiestyje Gertrūdos gatvėje stovi šie sovietiniai namai. Mano buvęs piešimo dėstytojas vadindavo juos "architektų namais" (kažkodėl). Gal galite pasakyti, kada šie namai pastatyti ir kas jų architektas? Ar atsitiktinai jie primena kažkokias pseudogotiškas formas?
Nuotraukoje jie - kairėje.

[Raelis]

Kad pastate, tai apie kokius 1970 ar siek tiek veliau...nes anksciau negalejo tai tikrai...o kas deja nezinau.

[Ramūnas kns]

Neabejotina, kad Kauno įsikūrimą lėmė didžiųjų Lietuvos upių sankryža. Daugelį šimtmečių laivyba padėjo miestui vystytis ir augti. Matyt XXI a. nors ir paženklintas ekonominiais sunkumais, galiausiai laivybos nepamirš.



Mažai kam žinoma Nemune gyvavusio Kauno jachtklubo istorija. Paskelbus šalies nepriklausomybę susirūpinta ir sportu - taip 1921 m. įsteigiamas Lietuvos jachtklubas. Jau sekančiais metų vasarą jachtklubas surengia pirmąsias irklavimo-plaukimo varžybas. Draugija įsikūrė ant pontonų įrengtame pastatėlyje Nemuno dešiniajame krante, žemiau Aleksoto tilto ir prieplaukos. Pradžioje, matyt dėl inventoriaus trūkumo (Pvz. 1922 m. turėta 6 irklines valtis, 12 irklų, 1 vairas), Lietuvos jachtklubo veikla labiau orientavosi į paprastesnes vandens sporto šakas kaip plaukimas, nardymas, žiemomis- čiuožimas. Ilgainiui klubas augo, prisijungė skautų judėjimas sąlygojąs naujų padalinių atsiradimą (vadintų laivais). Dideliu įvykiu Kauno gyvenime 1932 m. tapo jachtklubo dešimtmečio pažymėjimui surengta vandens šventė. Nemuno kairiajame krante, prie Aleksoto tilto 1932 m. sujungus du pontonus, pastatomas plaukiojantis „Perkūno“ jachtklubo kompleksas. Kitas „Kipro“ klubas 1932-1934 m. įsikuria Nemuno salos vakariniame gale. Šioje vietoje sovietmečiu buvo pramoginių laivų bazė, o dabar išlikusi tik įlanka. Klubo kūrimosi metu mieste buvo vykdomi dideli pakrančių tvarkymo dambomis darbai, tuo metu iškastas atviras plaukimo baseinas, įrengti jachtklubo pastatai, prišvartuotas plaukiojantis restoranas. 1933 m. įsikuria Panemunės jachtklubas („Vaidotas“ ?). Miesto gyvenimą 1936.05. sudrebina grandiozinė vandens šventė pritraukusi į Nemuno pakrantę, tarp Kanto g.ir Vytauto Didžiojo tilto 35 tūkstančius žiūrovų. Įsibėgėjusią veiklą sustabdė Antrasis pasaulinis karas, nors 1943 m. jachtklubas su plaukiojančiu restorano pastatu perkeliamas į Nevėžio žiotis, 1944 m. besitraukiančių vokiečių sudegintas.

Antrojo sovietmečio laikotarpiu 1949 m. entuziastų pagalba, Nemuno saloje, šalia baseino pastatytas „stacionarus“ pastatėlis- kioskas, jame birželio 9 dieną atliktas pirmas jachtklubo prie ASK bazės budėjimas. 1952 m. veikla perkeliama į Nevėžio žiotis, kur vėliau pastatoma „Žalgirio“ bazė. 1953 m. aukščiau Nevėžiu priešais Raudondvarį įkuriamas kitas LSD „Spartako“ jachtklubas. Nevėžyje pradėjęs atsikurti buriavimo sportas 1959 m. perkeliamas į Kauno HE teritoriją.
Nuotraukoje matosi žemiau prieplaukos įrengtas pirmasis Lietuvos jachtklubas



1932 m.suteikto "Perkūno" vardo jachtklubo statiniai.



Saloje įrengto baseino ir "Kipro" klubo vieta.



1949 m. iš 0,1 m3 lentų, rulono toliaus ir seno langelio pastatytas jachtklubo pastatas.



„Spartako“ jachtklubas 1956 m. Nevėžyje priešais Raudondvarį.



Nemuno ir Nevėžio santakoje buvęs „Žalgiriečių“ jachtklubas.1957 m.



Kauno marios dar nepasiekė statomo jachtklubo 1958 m.



Remtasi Epaveldu,D.Palukaičio, G.Milerytės, J.Vaičianonio darbais.

[jRamke]

Ačiū, Ramūnai kns. Glaustai ir išsamiai.

[Dareliz]

Sveiki! O kokia šio pastato istorija?

[Taut.]

Pastatas buvo šalimais esančio kampinio namo dalis, devintąjame dešimtmeyje "regeneruojant" senamiestį improvizuotai atstatyta galima pirminė jo išvaizda (kaip ir ne vieno pastato senamiestyje), įkomponuojant autentiškas detales.

[laimutis]

Sveiki! O kokia šio pastato istorija?
Atvaizdas

Namas pastatytas apie 1580 m. Kauno miesto tarėjo M.Šimkevičiaus. Kieme atskirai stovėjo grūdų sandėlis su rūsiais. Nedidelis ūkinis pastatas stovėjo ir prie A.Mapu gatvės. 1655 - 1660 m. pastatai sugriauti. XX a. pradžioje buvę senieji pastatai rekonstruoti į trijų aukštų didelį namą, sunaikinant senuosius fasadus ir interjerus.
1985 - 1986 m. atlikti architektūriniai tyrimai parodė kad išliko nemažai autentiškų fasadų elementų. Frontonas atkurtas pagal analogiją pagal kitus Kauno miesto išlikusius renesansinius pavyzdžius.
Išsamiau galima paskaityti knygoje Kauno architektūra kuri išleista 1991 m.