[KAU] Kauno senamiestis nuo gotikos iki XXI a. pr.

[jRamke]

Ačiū už patikslinimą.

[Raelis]

Teismo pastatas stovi ant liuteronų kapų. Tuo tarpu seniausi minimi kapai buvo šalia Kauno arkikatedros- bazilikos.

O kada maždaug prie Arkikatedros kapai buvo sulyginti?

[Ramūnas kns]

O kada maždaug prie Arkikatedros kapai buvo sulyginti?

Duomenų apie tai neturiu, tačiau šiek tiek informacijos turiu apie senasias Kauno kapines. Po dabartiniu teismo pastatu (Laisvės al.103) 1676m. ginčo byloje minimos atskiros mūru aptvertos "Augustijonų" vokiečių kapinės. Laidojant liuteronų numirėlius buvo reikalaujama negiedoti.
1634m. vietoje keletos miestiečių sklypų, šalia skersgatvio vedusio iš Rotušės aikštės į Bernardinų vienuolyną, buvo praplėstos kitos miesto kapinės. Tuo metu buvo pastatytas ir bokštas su varpine (j). Kapinės ribojosi su rotušės aikšte.


Įkeliu tikslias liuteronų ir katalikų kapininių vietas.

[jRamke]

Duomenų apie tai neturiu, tačiau šiek tiek informacijos turiu apie senasias Kauno kapines. Po dabartiniu teismo pastatu (Laisvės al.103) 1676m. ginčo byloje minimos atskiros mūru aptvertos "Augustijonų" vokiečių kapinės. Laidojant liuteronų numirėlius buvo reikalaujama negiedoti.
1634m. vietoje keletos miestiečių sklypų, šalia skersgatvio vedusio iš Rotušės aikštės į Bernardinų vienuolyną, buvo praplėstos kitos miesto kapinės. Tuo metu buvo pastatytas ir bokštas su varpine (j). Kapinės ribojosi su rotušės aikšte.
Atvaizdas

Kietai.
Tiesa, reiktų pataisyti, jog augustijonai nėra liuteronai. Nors ir, kaip sakai, buvo vokiečiai, bet katalikai.

[Justin]

Duomenų apie tai neturiu, tačiau šiek tiek informacijos turiu apie senasias Kauno kapines. Po dabartiniu teismo pastatu (Laisvės al.103) 1676m. ginčo byloje minimos atskiros mūru aptvertos "Augustijonų" vokiečių kapinės. Laidojant liuteronų numirėlius buvo reikalaujama negiedoti.
1634m. vietoje keletos miestiečių sklypų, šalia skersgatvio vedusio iš Rotušės aikštės į Bernardinų vienuolyną, buvo praplėstos kitos miesto kapinės. Tuo metu buvo pastatytas ir bokštas su varpine (j). Kapinės ribojosi su rotušės aikšte.
Atvaizdas

Kas kas turite nuotraukų, kuriose matomas h raide pažymėtas pastatas buvęs prieš dabar ten stovintį sovietinį, kurortinio tipo pastatą?

[Ramūnas kns]

Jei kalbate apie pastatą Muziejaus g. ir Rotušės g. kampe (Rotušės 12) tai jį XVI a.įsigyjo liuteronų parapija. Apie 1580 metus šiame name įsikūrė pirmoji liuteronų bažnyčia ir pastoratas. Po 1655 metų, Kauną užėmus Maskvos kariuomenei ir švedams, liuteronai buvo išblaškyti, o bažnyčia sugriauta.
1662 metais atvykęs į Kauną liuteronų kunigas Heinrichas Lange vietoje pastato rado tik keturias sienas. Pamaldos ir vaikų krikštynos vyko po atviru dangum. Kauno katalikiškoji visuomenė neleido sutvarkyti bažnyčios, todėl viduje padarytos dvi pastogės - viena vyrams, kita moterims.
1683 metais liuteronai perkėlė savo maldos namus į dabartinę jos vietą (Karaliaus Mindaugo krantinė). Tokiu būdu pastate šimtmetį vykusi dvasinė veikla nutrūko.

[jRamke]

Ramunai kns,
aš vistiek neįkertu: kalbant apie Laisvės al. 103 sklypą, Tu mini "aptvertos Augustijonų vokiečių kapines", o vadini liuteronų. Ar jos nebuvo bendros kapinės liuteronų ir katalikų?

[Ramūnas kns]

Anot istoriko V.Bičiūno "...byloje minimos ir atskiros mūru aptvertos "augustionų konfesijos" vokiečių kapinės..." Paprastai šio istoriko nekritikuoja net šių dienų istorijos "grandai".
Kapinės (po teismo pastatu) neabejotinai buvo Kauno vokiečių. Pirmieji vokiečiai mieste įsikūrė XIV a. Pradžioje jie buvo katalikai, meldėsi Vytauto bažnyčioje. Po Reformacijos jau XVI a. atsiranda įvairios Protestantizmo kryptys tarp jų ir liuteronai (Kauno vokiečiai nuo ~1542m)
Vokiečių kapinės buvo aptvertos aukšta mūro tvora su užrakinamais vartais. Viduje buvo įspudingi ankapiai apie kuriuos yra išlikę nemažai istorinės medžiagos. Kartą kapinėse nuo marmurinio antkapio dideliais tvoros akmenimis naudaužytos kampuose stovėję skulptūros, S.Petersono kapo rūsio lange išlaužtos grotos ir karstas apmėtytas nuo kapinių tvoros viršaus kartimis nustumtomis plytomis ir t.t.
Gal kokia tvoros dalis yra ir šioje sienoje (1922m nuotrauka).

[jRamke]

Anot istoriko V.Bičiūno "...byloje minimos ir atskiros mūru aptvertos "augustionų konfesijos" vokiečių kapinės..." Paprastai šio istoriko nekritikuoja net šių dienų istorijos "grandai".
Kapinės (po teismo pastatu) neabejotinai buvo Kauno vokiečių. Pirmieji vokiečiai mieste įsikūrė XIV a. Pradžioje jie buvo katalikai, meldėsi Vytauto bažnyčioje. Po Reformacijos jau XVI a. atsiranda įvairios Protestantizmo kryptys tarp jų ir liuteronai (Kauno vokiečiai nuo ~1542m)
Vokiečių kapinės buvo aptvertos aukšta mūro tvora su užrakinamais vartais. Viduje buvo įspudingi ankapiai apie kuriuos yra išlikę nemažai istorinės medžiagos. Kartą kapinėse nuo marmurinio antkapio dideliais tvoros akmenimis naudaužytos kampuose stovėję skulptūros, S.Petersono kapo rūsio lange išlaužtos grotos ir karstas apmėtytas nuo kapinių tvoros viršaus kartimis nustumtomis plytomis ir t.t.
Gal kokia tvoros dalis yra ir šioje sienoje (1922m nuotrauka).
Atvaizdas

Oo! Kokia foktkė! Ar tik ne dabartinė Gruodžio gatvė su gaisrininkų bokštu?

Apie V.Bičiūną:
tokio istoriko neteko girdėti. Gal turi galvoje Vytautą Bičiūną (1893-1943), dailininką, teatro veikėją bei kritiką, kuris 1930 metais išleido istorinę apybraižą "Kaunas 1030 - 1930"?
Ir kas tie šių dienų istorikai "grandai"?

[fui]

Oo! Kokia foktkė! Ar tik ne dabartinė Gruodžio gatvė su gaisrininkų bokštu?

Ta pati vieta tik nuo kalno, desineje matosi teismo rumai, per viduri - gerdtrudos baznycia

[jRamke]

Žinant mano lęšių dioptrijas, tokių mandavoškių prašau nedemonstruoti. Atsiprašau.

[fui]

Žinant mano lęšių dioptrijas, tokių mandavoškių prašau nedemonstruoti. Atsiprašau.

Kadangi si nuotrauka buvo aukcione pries kelis metus, o as jos nelaimejau tai liko tik tokia jos nuograuza... Beje kokybiskus lesiukus Kauno Klinikose keicia. ir nebrangiai. I sveikata.

[jRamke]

Kadangi si nuotrauka buvo aukcione pries kelis metus, o as jos nelaimejau tai liko tik tokia jos nuograuza... Beje kokybiskus lesiukus Kauno Klinikose keicia. ir nebrangiai. I sveikata.

Turėsiu galvoj. Nepyk.

[jRamke]

Anot istoriko V.Bičiūno "...byloje minimos ir atskiros mūru aptvertos "augustionų konfesijos" vokiečių kapinės..." Paprastai šio istoriko nekritikuoja net šių dienų istorijos "grandai".
Kapinės (po teismo pastatu) neabejotinai buvo Kauno vokiečių. Pirmieji vokiečiai mieste įsikūrė XIV a. Pradžioje jie buvo katalikai, meldėsi Vytauto bažnyčioje. Po Reformacijos jau XVI a. atsiranda įvairios Protestantizmo kryptys tarp jų ir liuteronai (Kauno vokiečiai nuo ~1542m)
Vokiečių kapinės buvo aptvertos aukšta mūro tvora su užrakinamais vartais. Viduje buvo įspudingi ankapiai apie kuriuos yra išlikę nemažai istorinės medžiagos. Kartą kapinėse nuo marmurinio antkapio dideliais tvoros akmenimis naudaužytos kampuose stovėję skulptūros, S.Petersono kapo rūsio lange išlaužtos grotos ir karstas apmėtytas nuo kapinių tvoros viršaus kartimis nustumtomis plytomis ir t.t.
Gal kokia tvoros dalis yra ir šioje sienoje (1922m nuotrauka).
Atvaizdas

Atsiverčiu V.Bičiūno knygos "Kaunas 1030-1930" 216 psl. ir cituoju:
"... byloje minimos ir atskiros mūru aptvertos "augustijonų profesijos" vokiečių kapinės (buvusios, regis, toj vietoj, kur dabar yra apygardos teismas). Bet reikalaujama, kad laidojant liuteronų numirėlius nebūtų giedama".

Žodis "profesija" ir "konfesija" - ne tas pats. Bičiūnas, kalbėdamas apie "augustijonų profesija" ir dėdamas tekste kabutes, galbūt turėjo galvoje vokiečius katalikus. Toliau minėdamas liuteronus, autorius yra teisus. Nes po M.Liuterio "95 tezių" paskelbimo (1517) ir nuo XVI a. vidurio, ėmus plisti protestantizmui (liuteronybei), liuteronų bendruomenė paplito ir Kaune.

Sąsajos tarp augustinijonų (dabar regula taip vadinama, o trumpinant - tiesiog augustinai) ir liuteronų yra ta, jog Martynas Liuteris (1483-1543) iš pradžių buvo vienuolis augustinas (1503), teologijos daktaras (1512), egzegetas (1513). Savo garsiąsias "95 tezes" paskelbė tik 1517 metais ir... "patapo" liuteronu.

Info: "Visuotinė Lietuvių enciklopedija", 2002. "Lietuviškoji enciklopedija", 1934.
V.Bičiūnas "Kaunas 1030-1930".

Dar klausimas, Ramunai kns:
kodėl cituodamas Bičiūną išmetei dalį eilutės, paimtos į skliaustelius, t.y.
"buvusios, regis, toj vietoj, kur dabar yra apygardos teismas". Nors matyti Bičiūno abejonė, bet tekstą galėjai palikti.

[Ramūnas kns]

Matau, kad labai įdomu sužinoti ne tik pačią informaciją, bet ir jos šaltinius. Šiuolaikiniai moksliniai veikalai neapsieina be šaltinių nuorodų, bet diskutuojant forume siūlau neapsikrauti šiais formalumais.
Apie buvusius vokiečių kapus daugiau informacijos rasite Jurgio Okso apybraižoje "Buvusios Kauno evangelikų-liuteronų bažnyčios bei parapijos pastatų komplekso (senamiesčio 14 kvartalo) istoriniai tyrimai" 1975m. Beje šis mokslininkas remiasi ir V.Bičiūno knyga.
Įkeliu (vieną iš trijų mano turimų) žemėlapių kopijų iš kurių aš nustačiau vokiečių kapinių vietą. T.y.1843m.F.Paškovskio parengtas tikrosios būklės planas LAI,t.II,p.254

[jRamke]

Matau, kad labai įdomu sužinoti ne tik pačią informaciją, bet ir jos šaltinius. Šiuolaikiniai moksliniai veikalai neapsieina be šaltinių nuorodų, bet diskutuojant forume siūlau neapsikrauti šiais formalumais.
Apie buvusius vokiečių kapus daugiau informacijos rasite Jurgio Okso apybraižoje "Buvusios Kauno evangelikų-liuteronų bažnyčios bei parapijos pastatų komplekso (senamiesčio 14 kvartalo) istoriniai tyrimai" 1975m. Beje šis mokslininkas remiasi ir V.Bičiūno knyga.
Įkeliu (vieną iš trijų mano turimų) žemėlapių kopijų iš kurių aš nustačiau vokiečių kapinių vietą. T.y.1843m.F.Paškovskio parengtas tikrosios būklės planas LAI,t.II,p.254
Atvaizdas

Manau priešingai - informacijos šaltinio nurodymas nėra formalumas. Tai - teksto skaitytojų, kartu ir savęs gerbimas. Pavyzdys - dvi ką tik
nevienodai pateiktos V.Bičiūno citatos.
Su šviesios atminties Jurgiu Oksu buvau pažįstamas. Bendravome ne kartą ir ne tik istoriniais klausimais.

[Ramūnas kns]

XVI a. pabaigoje Kaune, laivų statyklose (aleksotai), statomi keturių tipų laivai. Didžiuausi- skultai, mažesni- strugai, po jų vytinės ir pergai.
Strugas buvo plokščiadugnis upinis krovininis laivas. Laivo ilgis siekė 35 metrus, plotis- 10 metrų. Virš strugo bortų buvo statomas kažkas panašaus į žąginį. Talpa iki 160 tonų. Šie laivai paprastrastai buvo statomi nuplukdyti kroviniui pasroviui.

[Ramūnas kns]

Net-e radau keletą pavasarinių Žuvų turgaus nuotraukų. Tarpukario nuotraukos leidžia pasižvalgyti po turgaus teritoriją. Žemėlapyje, storomis spalvotomis linijomis, pažymėti nuotraukose matomi pastatų fasadai. Pirma nuotrauka - raudona spalva, 2- mėlyna, 3- žalia, 4- geltona, 5- ruda.

[jRamke]

Puiku, tiksliai! 10 balų.

[Raelis]

Puikios foto, pirmą kartą pamačiau, kaip atrodo mano namas Tarpukariu...