[KAU] Kauno senamiestis nuo gotikos iki XXI a. pr.

[Ramūnas kns]

Tai yra dail. B.Lauvergne XIXa. litografija "Vue de Kovno".
Ar Tavo minėti statiniai yra gynybinė miesto siena - didelis klaustukas. Juo labiau senasis kelias į Vilnių. Apie pastarajį buvo diskutuota forume prieš porą metų. Išsiaiškinta ir nustatyta. Buvo pateiktas jo visas maršrutas.
Dar vienas pastebėjimas: į litografijas ar kitus piešinius nereiktų žiūrėti kaip į nuotraukas ir ieškoti tikslumo.

Fotografuota medžiaga Lietuvoje atsirado 1840m., taigi atkurti senovinio Kauno statinių išvaizdą galima tik iš išlikusios rašytinės, tyrimų medžiagos, išlikusių planų arba grafikos. Nereikėtų sakyti, kad ši litografija stokoja tikslumo.
Įkeliu 1796m.(H.De Witte) Kauno miesto planą.

[jRamke]

Nežinau kada daryta graviūra, bet turbūt vienintelė, kurioje matosi Kauno siena ties Totorių vartais (dabar centr.gaisrinė)

Atvaizdas

Apie litografijos fragmentų tikslumą labai gerai paaiškintų prof. Levandauskas.
Kitas dalykas - ar Tavo pažymėti pastatai ir yra gynybinės sienos likučiai? Ar siena yra už jų? Be to, kokie nameliukai stovi kaireje minėto kelio Trakai/Vilnius pusėje? Ten, pagal Tavo pridėtą planą, turėtų būti Nemunas.

Beje, pagrindinis traktas Vilniun nuo Rotušės ėjo Vilniaus gatve, toliau suko į dabartinę Gruodžio gatvę, maždaug ties miesto sodu kabino kraštelį Laisvės alėjos, toliau kirsdamas Maironio bei Kęstučio gatvių kvartalus darė lanką į dabartinę Karmelitų gatvės atkarpėlę (ties Statoilu), po to lindo į dabartinį Akropolį (dabar ten Karmelitų alėja) ir toliau Vytauto pr. link glž.stoties. Kirtęs statmenai Čiurlionio gatvę ir stotį, traktas ties posūkiu į Ivinskio g. susijungdavo su dab. Prancūzų gatve.
Trakto pradžia, iki Karmelitų bažnyčios, matosi plane.

[nepolitikas]

pastabėlė:
norėjau peržiūrėti temą nuo pradžių ir supratau, kad pavėlavau, daugelio nuotraukų, apie kurias kiti atsiliepia susižavėję, pamatyti nepavyko

[Ramūnas kns]

Apie litografijos fragmentų tikslumą labai gerai paaiškintų prof. Levandauskas.
Kitas dalykas - ar Tavo pažymėti pastatai ir yra gynybinės sienos likučiai? Ar siena yra už jų? Be to, kokie nameliukai stovi kaireje minėto kelio Trakai/Vilnius pusėje? Ten, pagal Tavo pridėtą planą, turėtų būti Nemunas.

Beje, pagrindinis traktas Vilniun nuo Rotušės ėjo Vilniaus gatve, toliau suko į dabartinę Gruodžio gatvę, maždaug ties miesto sodu kabino kraštelį Laisvės alėjos, toliau kirsdamas Maironio bei Kęstučio gatvių kvartalus darė lanką į dabartinę Karmelitų gatvės atkarpėlę (ties Statoilu), po to lindo į dabartinį Akropolį (dabar ten Karmelitų alėja) ir toliau Vytauto pr. link glž.stoties. Kirtęs statmenai Čiurlionio gatvę ir stotį, traktas ties posūkiu į Ivinskio g. susijungdavo su dab. Prancūzų gatve.
Trakto pradžia, iki Karmelitų bažnyčios, matosi plane.

Reikia atkreipti dėmesį, kad tarp pateikto plano ir litografijos yra pusė amžiaus skirtumas. Statinų už miesto sienos, per tą lakotarpį, neabejotinai atsirado. Vilniaus traktas, anot R.Raulinaičio, kirto miesto sieną per Totorių vartus. Vėlesniais laikais kelias matyt persikėlė toliau nuo Nemuno, bet ir po to jis priartėdavo prie upės ties Karmelitais. Manau, kad už Karmelitų bažnyčios jis išsišakovo į du kelius: pirmasis link dabartinų Šančių, antrasis (Vilniaus kelias)sukdavo kairiau ir ėjo palei Girstupio upelį, kirsdavo jį ir slėniu pakildavo į dab.Prancūzų gatvę. Kelio dalis, sutampanti su Vytauto pr.ir kampas už bėgių, manau atsirado XIX a.- bestatant tunelį.

[jRamke]

Gal galėtum pakomentuoti įdėtą planą?

[Ramūnas kns]

XIV a.Kauno miesto plano rekonstrukcija.
9.Šaričių bažnyčia už kurios XVII a antroje pusėje pastatyta mūrinė miesto siena (prie teatro tebėra jos bokšto liekanos).
10.Domininkonų bažnyčia
12.Uostas
8. Šv.Mikalojaus bažnyčia

[jRamke]

Ir kokią darom išvadą?

[Ramūnas kns]

Akivaizdu, kad pro rytinius Kauno vartus abu keliai vedė į Trakus/Vilnių, o atkarpa už Karmelitų rekėtų giliau paanalizuoti. Kaip ten bepasibaigtų, prie Vilniaus traktas atrodė taip:

[jRamke]

Atvaizdas
[/QUOTE]

Visgi įdomus planas. Kas ten per juoda linija, jungianti abu uostus - Nemune ir Neryje (12 - 12)?

[fui]

aha ir is kur sis planas, nes cia jis imestas be autoriaus, be konteksto

[jRamke]

Ir dar, Ramūnai kns, ar vartei leidinį "Kauno miesto planai XIXa. - XXa.I.p? Jame yra puiki iliustracija apie realius statinius (turiu galvoje aplink Kanto g.)

[Ramūnas kns]

Tai apie 1504 metus pravesta miesto siena. Žinoma, kad mūro siena turėjo Antnerių-Kėdainių, Gardino, Vilniaus, Kauno vartus. Senamiestyje prie Neries buvo Raginės ežerėlis į petvakarius nuo jo - kūdra.

[jRamke]

Įdomu, įdomu. O info šaltinis apie 1504 sieną?
Ir po šimto metų, išsiplėtus miestui, (1600~1635) imta statyti antrają, su garsiaisiais Totorių vartais?

[Ramūnas kns]

Ir dar, Ramūnai kns, ar vartei leidinį "Kauno miesto planai XIXa. - XXa.I.p? Jame yra puiki iliustracija apie realius statinius (turiu galvoje aplink Kanto g.)

Būtinai šį leidinį peržiūrėsiu.
Įkeliu ištrauką iš 1862m. tunelio statybos plano. Žiūrint į to meto pastatų išsidėstymą, palei Girstupio upelio dešinį krantą, peršasi išvada, kad ir Vilniaus kelias turėjo eiti ten pat (raudona linija). Žemėlapyje matomas kelio kampas, per stotį, greičiausiai pravestas tunelio kasimui. Tunelis buvo kasamas ir per šachtas (dab. Kaišiadorių gatvė)

[jRamke]

Įdėk tą patį planą, tik be raudono žymėjimo.

[Ramūnas kns]

Įdomu, įdomu. O info šaltinis apie 1504 sieną?
Ir po šimto metų, išsiplėtus miestui, (1600~1635) imta statyti antrają, su garsiaisiais Totorių vartais?

Tarp 1655-1795 egzistavo ne antra, o trečioji gynybinė siena (vienas bokštelis yra išlikęs- teatro sode).
Šaltiniai: A.Raulinaičio, S.Čerkutės, V.Jurkšto miesto sienos rekonstrukcijos planai. Plane parodytos antrosios sienos egzistavimą patvirtina: Kauno miestelėnų ir bernardinų vienuolyno ginčo metu minima siena...

Naujųjų metų proga įkeliu vieną iš mano pirktų, geros kokybės, žemėlapių kopijų.
Atsisiuntimas: Kaunas_1862_M_1_21K_VSO_Afanasjev.jpg - 9.2 Mb

[jRamke]

Ačiū už puikų žemėlapį.
Tavo prieš tai aiškinta Vilniaus kelio versija įdomi, tačiau čia puikiai matomas buvęs traktas dabartine Prancūzų gatve.

Atrodo, jog nutiesus geležinkelį bei pastačius stoties rūmus (apie 1862), buvo atkirstas senasis LDK laikų traktas į Vilnių. Tuomet ir atsirado dabartinės Tunelio gatvės prototipas, vedantis link Petrašiūnų.

[laimutis]

aha ir is kur sis planas, nes cia jis imestas be autoriaus, be konteksto

Sita plana radau knygoje LIETUVOS TSR DAILES IR ARCHITEKTUROS ISTORIJA 1987m.sudare T.Adomonis ir K.Cerbulenas.Cia plano apacioje parasyta KAUNAS XVa.-1655m.manau tai hipotetinis planas,nes neaisku ar tokios sienos buvo parodytoje vietoje.Islikusi siena ir bokstas netoli Muzikinio tetro parko.

[jRamke]

Tarp 1655-1795 egzistavo ne antra, o trečioji gynybinė siena (vienas bokštelis yra išlikęs- teatro sode).
Šaltiniai: A.Raulinaičio, S.Čerkutės, V.Jurkšto miesto sienos rekonstrukcijos planai. Plane parodytos antrosios sienos egzistavimą patvirtina: Kauno miestelėnų ir bernardinų vienuolyno ginčo metu minima siena...

Naujųjų metų proga įkeliu vieną iš mano pirktų, geros kokybės, žemėlapių kopijų.
Atsisiuntimas: Kaunas_1862_M_1_21K_VSO_Afanasjev.jpg - 9.2 Mb

Tavo žemėlapyje, ties dab. Kauno miesto Apylinkės teismu (Laisvės al. 103), pažymėtos kapinaitės. Kažkuriame tarpukario leidinuke buvau radęs tekstą apie tai, jog Frumkinams statant minėtą pastatą (apie 1880), buvo iškasta daug žmonių kaulų.

[Ramūnas kns]

Teismo pastatas stovi ant liuteronų kapų. Tuo tarpu seniausi minimi kapai buvo šalia Kauno arkikatedros- bazilikos.