Parašė mmm
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
[KAU] Kauno senamiestis nuo gotikos iki XXI a. pr.
Collapse
X
-
Parašė mmm Rodyti pranešimąTai apie tai ir kalba, kodėl dabar negalime atstatyti sulietuvinto pavadinimo, vis dėl to žmonės lietuviai buvo. O surusinta pavardė vėl tik sovietų okupacijos laikais, tai galėtumėm atitaisyt klaidą.
Comment
-
Parašė jRamke Rodyti pranešimąNe, gerbiamasai mmm, Hermanas ir Oskaras Minkovskiai nebuvo lietuviai. Tėvas - žydų tautybės, o motina, atrodo, vokietė buvo. Abu broliai - mokslinkai. Garbė jiems ir Kaunui. Negerai tokią pavardę lietuvinti.
Susidaro toks įspūdis, kad galioja dvigubi standartai. Pavyzdžiui A.Mickevičius, visame pasaulyje žinomas kaip Mickiewicz, tai kodėl jo pavardė sulietuvinta. Taip suprantu jis laikė save lietuviu, ir šis klausimas faktiškas tautų karas tarp Lenkijos ir Lietuvos, bet teisybės dėlei, juk jis ir pats prisistatinėdavo kaip Mickiewicz? O gatvė MickevičiausKaunas - lėtai bet užtikrintai...
Comment
-
Labai įdomu, ačiū. Ąžuolyne, rytinėje pusėje, berods buvo kažkokios kapinaitės, kaip ir visas dabartinis Ramybės parkas pažymėtas kaip kapinių vieta. Sovietinio monstro, šalia Prisikėlimo bažnyčios, vietoje tais laikais stovėjo stačiatikių bažnyčia, o didžiają ploto dalį užėmė turgus. Įdomiai atrodo ir dabartinė Nemuno sala, kuri tais laikais atliko žiemos uosto funkcijas. ir dar daug kitų, labai įdomių vieteliųMiestai ir architektūra - http://www.miestai.net
Comment
-
Parašė 99 Rodyti pranešimąLabai įdomu, ačiū. Ąžuolyne, rytinėje pusėje, berods buvo kažkokios kapinaitės, kaip ir visas dabartinis Ramybės parkas pažymėtas kaip kapinių vieta. Sovietinio monstro, šalia Prisikėlimo bažnyčios, vietoje tais laikais stovėjo stačiatikių bažnyčia, o didžiają ploto dalį užėmė turgus. Įdomiai atrodo ir dabartinė Nemuno sala, kuri tais laikais atliko žiemos uosto funkcijas. ir dar daug kitų, labai įdomių vietelių
Comment
-
Parašė jRamke Rodyti pranešimąNe visai taip. "Mickevičius" - tai tik galūnė pridėta lietuviška. Mickus, Mickaitis būtų lietuviška.
Šiaip litvakai (lietuvių žydai) tokia įdomi tautybė, pusiau žydai, pusiau lietuviai. Visam pasaulyje juos ne žydais bet litvakais vadina. Įdomus faktas, kad kai pirmosios litvakų kolonijos pasirodė Airijoje praeito amžiaus pačioje pradžioje, jų angliški "tautiečiai" krūva pinigų siūlė, kad tik jie iš šalies išvažiuotų. Taip pat kiek teko domėtis pagrindinė jų kalba buvo rusų arba lietuvių, o su hebrajų sunkokai sekėsi... Tai aš kažkaip vistiek bent pusę lietuvio tautybės jiems duočiau
Nuoširdus dėkui už žemėlapį, man dar užkliuvo Muitinės 2ligoninės pastatų forma, kažkuriame žemėlapyje prieš 1934 ji lyg ir atrodė kaip dabar. Tuoj pasitikslinsiu.Kaunas - lėtai bet užtikrintai...
Comment
-
Gryžtant prie kelio Kaunas Vilnius, siunčiu nuorodas i keletą senovinių žemėlapių. Jie šiaip didoki, tai į patį forumą nededu.
Vaizdas ne pats ryškiausias, bet atsekt galima.
1915 Kauno žemėlapis
http://www.sledopyt.com/kowno.jpg
XIX amžiaus Kauno žemėlapis
http://kovno.vif2.ru/images/kovno/map2.jpg
XIX amž pabaigos, XX amž. pradžios žemėlapis
http://www.kartenmeister.com/preview...es/Kowno_2.jpgKaunas - lėtai bet užtikrintai...
Comment
-
Parašė mmm Rodyti pranešimąGryžtant prie kelio Kaunas Vilnius, siunčiu nuorodas i keletą senovinių žemėlapių. Jie šiaip didoki, tai į patį forumą nededu.
Vaizdas ne pats ryškiausias, bet atsekt galima.
1915 Kauno žemėlapis
http://www.sledopyt.com/kowno.jpg
XIX amžiaus Kauno žemėlapis
http://kovno.vif2.ru/images/kovno/map2.jpg
XIX amž pabaigos, XX amž. pradžios žemėlapis
http://www.kartenmeister.com/preview...es/Kowno_2.jpg
Ačiū už nuorodas, mmm. Aukštas lygis. Galima sakyti, jog kelias dabartinėmis Kauno gatvėmis yra prasektas.
Comment
-
Liūte,
jeigu klausei apie įlankėlę ties buvusiais Kauno tvirtovės Linkuvos įtvirtinimais, tai dabar toje vietoje stovi Kauno Energijos administraciniai pastatai. Patekus į bendrovės teritoriją, kieme, griovio likučius atsekti dar galima, o vanduo nukanalizuotas link Nemuno.
Teko pabendrauti su vienu Vilijampolės senoliu, tai pasakojo, kaip apie 1955 metus minėtų įtvirtinimų likučiai buvo sprogdinami, tiesinant Raudondvario plentą. Sulyginus anuometinius ir šiandieninį Kauno planus - labai aišku.
Comment
-
Parašė jRamke Rodyti pranešimąLiūte,
jeigu klausei apie įlankėlę ties buvusiais Kauno tvirtovės Linkuvos įtvirtinimais, tai dabar toje vietoje stovi Kauno Energijos administraciniai pastatai. Patekus į bendrovės teritoriją, kieme, griovio likučius atsekti dar galima, o vanduo nukanalizuotas link Nemuno.
Teko pabendrauti su vienu Vilijampolės senoliu, tai pasakojo, kaip apie 1955 metus minėtų įtvirtinimų likučiai buvo sprogdinami, tiesinant Raudondvario plentą. Sulyginus anuometinius ir šiandieninį Kauno planus - labai aišku.
Comment
-
Parašė mmm Rodyti pranešimąOk, bala nematė tų pavardžių, tik šiaip dar dėl Minkovskių kilmės du broliai gimė Aleksote litvakų šeimoje, o vieno iš jų sūnus berods trečiasis garsus mokslininkas gimė vokietijoje ir jau jo mama buvo vokietė, jeigu neklystu.
Šiaip litvakai (lietuvių žydai) tokia įdomi tautybė, pusiau žydai, pusiau lietuviai. Visam pasaulyje juos ne žydais bet litvakais vadina. Įdomus faktas, kad kai pirmosios litvakų kolonijos pasirodė Airijoje praeito amžiaus pačioje pradžioje, jų angliški "tautiečiai" krūva pinigų siūlė, kad tik jie iš šalies išvažiuotų. Taip pat kiek teko domėtis pagrindinė jų kalba buvo rusų arba lietuvių, o su hebrajų sunkokai sekėsi... Tai aš kažkaip vistiek bent pusę lietuvio tautybės jiems duočiau
Nuoširdus dėkui už žemėlapį, man dar užkliuvo Muitinės 2ligoninės pastatų forma, kažkuriame žemėlapyje prieš 1934 ji lyg ir atrodė kaip dabar. Tuoj pasitikslinsiu.
Apie žydus (litvakus), jų patekimo į Lietuvą istoriją bei kitus įdomius Kauno „senobinius“ dalykėlius yra aprašyta Vytauto Bičiūno knygoje „Kaunas 1030-1930“ („Dirvos“ leidykla Kaune, 1930 m.). Knyga perleista (fotografuotinas leidimas) 1999 metais leidykloje „Naujasis Lankas“. Kauno bibliotekos ją turi.
Comment
-
O XIXa. vidurį V. Bičiūnas aprašo taip (cituoju):
< “ ...Netoli Kartofliškių, kur dabar Įgulos bažnyčia, tuo metu buvo didelės pelkės, ir medžiotojai eidavo čia ančių šaudyti. Toliau visas rajonas iki Karmelitų buvo apaugęs pušynu (kurių likučių ir dabar už Kr. Aps. M-jos rūmų yra pasilikę, V.B.), o Nemuno krantas, kur dabar Kęstučio gatvė – lapuočiais medžiais. Gatvių grindinio nebūta jokio. Iš miesto į Karmelitus buvo gana toli, ir žmonės į atlaidus turėjo važiuoti arkliais per didelius smiltynus ir pušyną. Karmelitų bažnyčia ir vienuolynas 1845 metais caro įsakymu buvo uždaryti ir nuo balandžio 15 d. pamaldos nutrauktos (regis, tada pradėjo nykti buvęs ties vienuolynu sodžius – Kaunakiemis, V.B.). Vietos valdžia padarė čia ligoninę, o vėliau arklidę. Tik 1881 metais bažnyčia buvo grąžinta“. – (1928 m. „Savivaldybė“ 8-63 nr.).“>
V.Bičiūnas. „Kaunas 1030-1930“, 87psl.
Comment
-
Parašė d'Ark Rodyti pranešimąToliau gotikinė Kauno Arkikatedra – netinkuotų plytų stačiakampė trinavė bazilika (buvo gotikinė, po rekonstrukcijų įgavo renesanso, baroko ir neogotikos bruožų). Arkikatedra pastatyta 1408 m.
Comment
-
Parašė PhantomLord Rodyti pranešimąBeto, teko skaityti, kad Kauno arkikatedra bazilika yra didžiausias gotikinis statinys Lietuvoje.
Comment
-
Parašė d'Ark Rodyti pranešimąKadangi matau Jūsų susidomėjimą, pratęsiu toliau...
Vytauto bažnyčia - tai seniausia bažnyčia Kaune, vienintelis Lietuvoje išlikęs gotikinis lotyniško kryžiaus plano, halinis, trinavis pastatas. Bažnyčia pastatyta apie 1400 m. pranciškonams.
http://www.archyvai.lt/exhibitions/baznycios/vb.htmKaunas - lėtai bet užtikrintai...
Comment
Comment