[KAU] Kauno senamiestis nuo gotikos iki XXI a. pr.

[jRamke]

Tai apie tai ir kalba, kodėl dabar negalime atstatyti sulietuvinto pavadinimo, vis dėl to žmonės lietuviai buvo. O surusinta pavardė vėl tik sovietų okupacijos laikais, tai galėtumėm atitaisyt klaidą.

Ne, gerbiamasai mmm, Hermanas ir Oskaras Minkovskiai nebuvo lietuviai. Tėvas - žydų tautybės, o motina, atrodo, vokietė buvo. Abu broliai - mokslinkai. Garbė jiems ir Kaunui. Negerai tokią pavardę lietuvinti.

[jRamke]

Be to, aš gerbiu ir tavo nick'ą. Ir visai nenorėčiau jo sulietuvinti...

[jRamke]

Idedu antrą Kauno plano 1935 metų dalį:

[Linas]

Tai apie tai ir kalba, kodėl dabar negalime atstatyti sulietuvinto pavadinimo, vis dėl to žmonės lietuviai buvo. O surusinta pavardė vėl tik sovietų okupacijos laikais, tai galėtumėm atitaisyt klaidą.

Minkovskių pavardė nebuvo surusinta, tiesiog sovietmečiu gatvės pavadinimas buvo pakeistas į Kranausko, darbininko, nušauto 1936 m. per neramumus Kaune.

[mmm]

Ne, gerbiamasai mmm, Hermanas ir Oskaras Minkovskiai nebuvo lietuviai. Tėvas - žydų tautybės, o motina, atrodo, vokietė buvo. Abu broliai - mokslinkai. Garbė jiems ir Kaunui. Negerai tokią pavardę lietuvinti.

Turėjau omenyje ne tautybę, vis dėl to gyveno Lietuvoje. Sutinku kolega - tikrai didelė garbė. Bet atkreipiu dėmesį, kad precedentas jau buvo, ty prieškaryje pavardė buvo sulietuvinta.

Susidaro toks įspūdis, kad galioja dvigubi standartai. Pavyzdžiui A.Mickevičius, visame pasaulyje žinomas kaip Mickiewicz, tai kodėl jo pavardė sulietuvinta. Taip suprantu jis laikė save lietuviu, ir šis klausimas faktiškas tautų karas tarp Lenkijos ir Lietuvos, bet teisybės dėlei, juk jis ir pats prisistatinėdavo kaip Mickiewicz? O gatvė Mickevičiaus

[99]

Labai įdomu, ačiū. Ąžuolyne, rytinėje pusėje, berods buvo kažkokios kapinaitės, kaip ir visas dabartinis Ramybės parkas pažymėtas kaip kapinių vieta. Sovietinio monstro, šalia Prisikėlimo bažnyčios, vietoje tais laikais stovėjo stačiatikių bažnyčia, o didžiają ploto dalį užėmė turgus. Įdomiai atrodo ir dabartinė Nemuno sala, kuri tais laikais atliko žiemos uosto funkcijas. ir dar daug kitų, labai įdomių vietelių

[jRamke]

Ne visai taip. "Mickevičius" - tai tik galūnė pridėta lietuviška. Mickus, Mickaitis būtų lietuviška. Minkovski yra originalas, o mes pridėjom "savo" galūnę ir padarėm Minkovskis. Čia viskas tvarkoj. Aš "byšky" tuos dalykus krimtau univere...

[liutass]

Kas čia?
[/IMG]

[jRamke]

Labai įdomu, ačiū. Ąžuolyne, rytinėje pusėje, berods buvo kažkokios kapinaitės, kaip ir visas dabartinis Ramybės parkas pažymėtas kaip kapinių vieta. Sovietinio monstro, šalia Prisikėlimo bažnyčios, vietoje tais laikais stovėjo stačiatikių bažnyčia, o didžiają ploto dalį užėmė turgus. Įdomiai atrodo ir dabartinė Nemuno sala, kuri tais laikais atliko žiemos uosto funkcijas. ir dar daug kitų, labai įdomių vietelių

Yra ir dabar ten kapinaitės, Ąžuolyne. O Ramybės parke, taip dabar vadinamam, kapinės iškeltos galutinai tik po Vengrijos įvykių, 1956-aisiais.

[jRamke]

Pasakysiu kitą dieną, kas ten Vilijampolėj, bo manęs jau traukinys laukia...

[mmm]

Ne visai taip. "Mickevičius" - tai tik galūnė pridėta lietuviška. Mickus, Mickaitis būtų lietuviška.

Ok, bala nematė tų pavardžių, tik šiaip dar dėl Minkovskių kilmės du broliai gimė Aleksote litvakų šeimoje, o vieno iš jų sūnus berods trečiasis garsus mokslininkas gimė vokietijoje ir jau jo mama buvo vokietė, jeigu neklystu.

Šiaip litvakai (lietuvių žydai) tokia įdomi tautybė, pusiau žydai, pusiau lietuviai. Visam pasaulyje juos ne žydais bet litvakais vadina. Įdomus faktas, kad kai pirmosios litvakų kolonijos pasirodė Airijoje praeito amžiaus pačioje pradžioje, jų angliški "tautiečiai" krūva pinigų siūlė, kad tik jie iš šalies išvažiuotų. Taip pat kiek teko domėtis pagrindinė jų kalba buvo rusų arba lietuvių, o su hebrajų sunkokai sekėsi... Tai aš kažkaip vistiek bent pusę lietuvio tautybės jiems duočiau

Nuoširdus dėkui už žemėlapį, man dar užkliuvo Muitinės 2ligoninės pastatų forma, kažkuriame žemėlapyje prieš 1934 ji lyg ir atrodė kaip dabar. Tuoj pasitikslinsiu.

[mmm]

Gryžtant prie kelio Kaunas Vilnius, siunčiu nuorodas i keletą senovinių žemėlapių. Jie šiaip didoki, tai į patį forumą nededu.
Vaizdas ne pats ryškiausias, bet atsekt galima.

1915 Kauno žemėlapis
http://www.sledopyt.com/kowno.jpg

XIX amžiaus Kauno žemėlapis
http://kovno.vif2.ru/images/kovno/map2.jpg

XIX amž pabaigos, XX amž. pradžios žemėlapis
http://www.kartenmeister.com/preview...es/Kowno_2.jpg

[jRamke]

Gryžtant prie kelio Kaunas Vilnius, siunčiu nuorodas i keletą senovinių žemėlapių. Jie šiaip didoki, tai į patį forumą nededu.
Vaizdas ne pats ryškiausias, bet atsekt galima.

1915 Kauno žemėlapis
http://www.sledopyt.com/kowno.jpg

XIX amžiaus Kauno žemėlapis
http://kovno.vif2.ru/images/kovno/map2.jpg

XIX amž pabaigos, XX amž. pradžios žemėlapis
http://www.kartenmeister.com/preview...es/Kowno_2.jpg

Ačiū už nuorodas, mmm. Aukštas lygis. Galima sakyti, jog kelias dabartinėmis Kauno gatvėmis yra prasektas.

[jRamke]

Liūte,
jeigu klausei apie įlankėlę ties buvusiais Kauno tvirtovės Linkuvos įtvirtinimais, tai dabar toje vietoje stovi Kauno Energijos administraciniai pastatai. Patekus į bendrovės teritoriją, kieme, griovio likučius atsekti dar galima, o vanduo nukanalizuotas link Nemuno.
Teko pabendrauti su vienu Vilijampolės senoliu, tai pasakojo, kaip apie 1955 metus minėtų įtvirtinimų likučiai buvo sprogdinami, tiesinant Raudondvario plentą. Sulyginus anuometinius ir šiandieninį Kauno planus - labai aišku.

[liutass]

Liūte,
jeigu klausei apie įlankėlę ties buvusiais Kauno tvirtovės Linkuvos įtvirtinimais, tai dabar toje vietoje stovi Kauno Energijos administraciniai pastatai. Patekus į bendrovės teritoriją, kieme, griovio likučius atsekti dar galima, o vanduo nukanalizuotas link Nemuno.
Teko pabendrauti su vienu Vilijampolės senoliu, tai pasakojo, kaip apie 1955 metus minėtų įtvirtinimų likučiai buvo sprogdinami, tiesinant Raudondvario plentą. Sulyginus anuometinius ir šiandieninį Kauno planus - labai aišku.

Dėkui. Nežinojau tų detalių

[jRamke]

Ok, bala nematė tų pavardžių, tik šiaip dar dėl Minkovskių kilmės du broliai gimė Aleksote litvakų šeimoje, o vieno iš jų sūnus berods trečiasis garsus mokslininkas gimė vokietijoje ir jau jo mama buvo vokietė, jeigu neklystu.

Šiaip litvakai (lietuvių žydai) tokia įdomi tautybė, pusiau žydai, pusiau lietuviai. Visam pasaulyje juos ne žydais bet litvakais vadina. Įdomus faktas, kad kai pirmosios litvakų kolonijos pasirodė Airijoje praeito amžiaus pačioje pradžioje, jų angliški "tautiečiai" krūva pinigų siūlė, kad tik jie iš šalies išvažiuotų. Taip pat kiek teko domėtis pagrindinė jų kalba buvo rusų arba lietuvių, o su hebrajų sunkokai sekėsi... Tai aš kažkaip vistiek bent pusę lietuvio tautybės jiems duočiau

Nuoširdus dėkui už žemėlapį, man dar užkliuvo Muitinės 2ligoninės pastatų forma, kažkuriame žemėlapyje prieš 1934 ji lyg ir atrodė kaip dabar. Tuoj pasitikslinsiu.

Apie žydus (litvakus), jų patekimo į Lietuvą istoriją bei kitus įdomius Kauno „senobinius“ dalykėlius yra aprašyta Vytauto Bičiūno knygoje „Kaunas 1030-1930“ („Dirvos“ leidykla Kaune, 1930 m.). Knyga perleista (fotografuotinas leidimas) 1999 metais leidykloje „Naujasis Lankas“. Kauno bibliotekos ją turi.

[jRamke]

O XIXa. vidurį V. Bičiūnas aprašo taip (cituoju):
< “ ...Netoli Kartofliškių, kur dabar Įgulos bažnyčia, tuo metu buvo didelės pelkės, ir medžiotojai eidavo čia ančių šaudyti. Toliau visas rajonas iki Karmelitų buvo apaugęs pušynu (kurių likučių ir dabar už Kr. Aps. M-jos rūmų yra pasilikę, V.B.), o Nemuno krantas, kur dabar Kęstučio gatvė – lapuočiais medžiais. Gatvių grindinio nebūta jokio. Iš miesto į Karmelitus buvo gana toli, ir žmonės į atlaidus turėjo važiuoti arkliais per didelius smiltynus ir pušyną. Karmelitų bažnyčia ir vienuolynas 1845 metais caro įsakymu buvo uždaryti ir nuo balandžio 15 d. pamaldos nutrauktos (regis, tada pradėjo nykti buvęs ties vienuolynu sodžius – Kaunakiemis, V.B.). Vietos valdžia padarė čia ligoninę, o vėliau arklidę. Tik 1881 metais bažnyčia buvo grąžinta“. – (1928 m. „Savivaldybė“ 8-63 nr.).“>
V.Bičiūnas. „Kaunas 1030-1930“, 87psl.

[PhantomLord]

Toliau gotikinė Kauno Arkikatedra – netinkuotų plytų stačiakampė trinavė bazilika (buvo gotikinė, po rekonstrukcijų įgavo renesanso, baroko ir neogotikos bruožų). Arkikatedra pastatyta 1408 m.

Beto, teko skaityti, kad Kauno arkikatedra bazilika yra didžiausias gotikinis statinys Lietuvoje.

[vytauc]

Beto, teko skaityti, kad Kauno arkikatedra bazilika yra didžiausias gotikinis statinys Lietuvoje.

Kiek girdėjau, ji yra ir didžiausio tūrio bažnyčia Lietuvoje.

[mmm]

Kadangi matau Jūsų susidomėjimą, pratęsiu toliau...

Vytauto bažnyčia - tai seniausia bažnyčia Kaune, vienintelis Lietuvoje išlikęs gotikinis lotyniško kryžiaus plano, halinis, trinavis pastatas. Bažnyčia pastatyta apie 1400 m. pranciškonams.

Gryžtant prie Vytauto bažnyčios siūlau visiems pasižiūrėt virtualia paroda archyvai.lt puslapyje. Yra keletas nematytu nuotraukų.

http://www.archyvai.lt/exhibitions/baznycios/vb.htm