[KAU] Kauno senamiestis nuo gotikos iki XXI a. pr.

[vytauc]

Žiūrint į 1904 m. Kauno planą, ties šv.Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčia prasidedanti Kaunakiemio gatvė truputi toliau pasiekia Šiaulių gatvę. O pastaroji yra jungtis su Vytauto prospektu. Paskui kertame traukinių stotį ir atsiduriame Prancūzų gatvės papėdėje.


Toliau - Prancūzų g. - Biržiškų g. - kertamas geležinkelis - Kalantos g. - iki jachtklubo - ir į Kauno marias.
Po vandeniu (gal apie 30km) iki senųjų Rumšiškių, toliau - į kalną link Rusonių, pro Žiežmarius, Bačkonis... toliau tiksliai nepamenu... reiktų į tarpukario Lietuvos kelių žemėlapį žvilgtelt.

Ačiū - labai įdomu. O gal Tamsta ir to tarpukario žemėlapio geresnės kokybės skaną turi?

[Linas]

Šiaulių gatve suko tada, kai buvo nutiestas geležinkelis, bet iki tol eidavo tiesiai Kaunakiemio gatve ir šiek tiek įstrižai per dabartinės stoties teritoriją (per bėgius) iki Prancūzų gatvės. Kalbant apie tolimesnę trasą, tai kai kur šalia autostrados matosi kelio gabaliukai. Važiuojant traukiniu senasis kelias matosi Rykantuose, beje, aprašytuose L. Tolstojaus "Karas ir taika".

[jRamke]

Lietuvos kelių žemėlapio (tarpukario) neturiu. Neturiu ir jo skano. O popierinis variantas ispūdingas. Kai jį pamačiau tai net kojas pakirto; toks didelis ir labai smulkus. Jau gal 15 metų praėjo nuo ano karto. Sovietmety nei gabaritų tokių anei tikslumo nebuvo...

[jRamke]

Šiaulių gatve suko tada, kai buvo nutiestas geležinkelis, bet iki tol eidavo tiesiai Kaunakiemio gatve ir šiek tiek įstrižai per dabartinės stoties teritoriją (per bėgius) iki Prancūzų gatvės. Kalbant apie tolimesnę trasą, tai kai kur šalia autostrados matosi kelio gabaliukai. Važiuojant traukiniu senasis kelias matosi Rykantuose, beje, aprašytuose L. Tolstojaus "Karas ir taika".

Ar turi kokių argumentų be jau suminėtų? Tavo žemėlapis būtų jėga.

[Linas]

Ar turi kokių argumentų be jau suminėtų? Tavo žemėlapis būtų jėga.

Žemėlapio iš tų laikų, deja, neturiu. Apie kelio trasą esu skaitęs ne viename šaltiny. Jei kalba eina apie trasos pažymėjimą dabartiniame žemėlapy, tai pasistengsiu tą padaryti.

[99]

Manau pakankamai patogu būtų tą padaryti Google Earth programa.

[jRamke]

Žemėlapio iš tų laikų, deja, neturiu. Apie kelio trasą esu skaitęs ne viename šaltiny. Jei kalba eina apie trasos pažymėjimą dabartiniame žemėlapy, tai pasistengsiu tą padaryti.

Ašai šaltinius, kad ir iš kur jie būtų, stengiuosi pateikt. T'skant gerbiant webą ir "kaliegas". Kas dėl vardų ir pavardžių paminėjimo, tai jau čia dalykas etikos būtų. Reiktų gaut leidimą, manau. Taip kad, Linai, pirmyn link faktų...

[d'Ark]

Ačiū, Linai, kad įpūtei dvasios šiai temai.

O. k. pūstelėsiu temai kitokios dvasios, labiau iš architektūrinės pozicijos... noriu „išeksplotuot“ čia visas turimas senas senamiesčio foto, man atrodo, visada idomiausia yra žiūrėti į tai kaip buvo ir kaip yra dabar
Taigi, baigiau Rotušės aikštėje... Noriu atkreipti dėmesį į pastatus pačiame Rotušės a. kampe, čia berods Rotušės a. 29, 30.



Namas pačiame kampe buvo pastatatytas ~XVI a., gotikinis, kitas renesansinis su gotikiniais rūsiais ir barokiniu frontonu, pažiūrėkit kaip jie keičiasi senose nuotraukose:

1919 m.



Tarpukariu:



Ankstyvu sovietmečiu:



Dabar:





Gotikinis juodų plytų ornamentu puoštas mūras.



Barokinis frontonas:

[jRamke]

d'Ark, pridedu Tau dar vieną 1926 metų Rotušės a. šiaurinės dalies fotkę:

[d'Ark]

jRamke, ačiū. Įdomu, kas nutiko tiems dviems pastatams, kad iš triaukščių tapo dviaukščiais? Sovietmečiu susprogdino, šiaip nugriovė?

[jRamke]

Galvoju, jog atitaisė visas per laikmečius darytas klaidas. Tiesiog priartėjo prie originalo, taip sakant... Pvz. su švč. Mergelės Dangun ėmimo arba Vytauto bažnyčios špile tas pats įvyko, nors daugelyje ankstesnių nuotraukų ji yra "buka".

[d'Ark]

Galvoju, jog atitaisė visas per laikmečius darytas klaidas. Tiesiog priartėjo prie originalo, taip sakant... Pvz. su švč. Mergelės Dangun ėmimo arba Vytauto bažnyčios špile tas pats įvyko, nors daugelyje ankstesnių nuotraukų ji yra "buka".

Taip... ko gero kažkas panašaus ir buvo.

[jRamke]

Įkeliu Kauno plano 1935 m. fragmentą:

[d'Ark]

Nu labai čia įdomu. Gaila, tik, kad savo gyvenamosios vietos neradau
p.s. įdomūs gatvės pavadinimai: DUONELAIČIO gatvė , Uosto g., Karo ligoninės ir etc. kurių nebėra.

[mmm]

Įkeliu Kauno plano 1935 m. fragmentą:

Nerealus žemėlapis. Šaunuolis.Gal galetum ir senamiesčio fragmentus patalpinti. Jeigu aišku turi. Butumėm labai dėkingi.

Pastebejau keletą įdomių faktų ir aš, pvz. Minkausko g. dabar Minkovskių Arba kur statys Gintariškių kvartalą apželdinimo teritorijoj, ten Gintariškių dvaras buvo. Geras. Įdomu ar išlikę kiek nors dvaro fragmentų?

[jRamke]

Brūkštelkit kokios maždaug vietos reikia. Gal pasieksiu.

[jRamke]

O dėl pavardžių, nereiktų pamiršti, jog tarpukary jos lietuvinamos buvo. Taip originalas Minkovski (Minkovskis) tapo Minkausku. Kas dėl Duonelaičio, kuris šiandien - Donelaitis, tai nežinau.

[mmm]

Brūkštelkit kokios maždaug vietos reikia. Gal pasieksiu.

Bent jau nuo santakos iki prezidentūros tą atkarpą, o jei pasiektum ir vilijampolę... Tai išvis nerealiai būtų.
Dėkui.

[Linas]

Nu labai čia įdomu. Gaila, tik, kad savo gyvenamosios vietos neradau
p.s. įdomūs gatvės pavadinimai: DUONELAIČIO gatvė , Uosto g., Karo ligoninės ir etc. kurių nebėra.

Duonelaičio g. virto Donelaičio, o Karo ligoninės tai tebėra, tik sovietmečiu ji buvo virtusi Didžiulio.

[mmm]

O dėl pavardžių, nereiktų pamiršti, jog tarpukary jos lietuvinamos buvo. Taip originalas Minkovski (Minkovskis) tapo Minkausku. Kas dėl Duonelaičio, kuris šiandien - Donelaitis, tai nežinau.

Tai apie tai ir kalba, kodėl dabar negalime atstatyti sulietuvinto pavadinimo, vis dėl to žmonės lietuviai buvo. O surusinta pavardė vėl tik sovietų okupacijos laikais, tai galėtumėm atitaisyt klaidą.