[KAU] Kauno senamiestis nuo gotikos iki XXI a. pr.

[Linas]

Galima sakyti visą... todėl ir norėjau sulyginti, gal klaideles pasitaisyti.
Karmelitų gatvelė, šiuo metu esanti po Akropolio stogu - viena iš šio kelio atkarpų...

Gal panašiai, bet jis apeidavo Karmelitų bažnyčią iš Nemuno pusės ir tik tada sukdavo į Kaunakiemio gatvę. Dabartinės Gedimino gatvės nebuvo, tarp bažnyčios ir vienuolyno buvo tvora.

[jRamke]

Gal panašiai, bet jis apeidavo Karmelitų bažnyčią iš Nemuno pusės ir tik tada sukdavo į Kaunakiemio gatvę. Dabartinės Gedimino gatvės nebuvo, tarp bažnyčios ir vienuolyno buvo tvora.

To dalyko nežinojau. Ar tvora apėmė teritoriją, kurioje buvo Karmelitų bažnyčia kartu su ir vienuolynu? O kurį kelią imi už pagrindinį: ar einanti nuo gaisrinės palei Nemuną (dab. K.Mindaugo pr.), ar nuo maždaug Ožeškienės g. ir darantį lanką (įstrižai kertant Maironio, Kęstučio, Daukanto g-ves)?

[99]

Įdomi diskusija, gal egzistuoja kažkoks žemėlapis, vaizduojantis šį kelią?

[Linas]

To dalyko nežinojau. Ar tvora apėmė teritoriją, kurioje buvo Karmelitų bažnyčia kartu su ir vienuolynu? O kurį kelią imi už pagrindinį: ar einanti nuo gaisrinės palei Nemuną (dab. K.Mindaugo pr.), ar nuo maždaug Ožeškienės g. ir darantį lanką (įstrižai kertant Maironio, Kęstučio, Daukanto g-ves)?

Taip, tvora apėmė bažnyčią ir vienuolyną, o kelias ėjo nuo Vilniaus gatvės (ten, kur akmenų grindinys atsiremia į namą) Gruodžio gatve, toliau per vartus miesto sienoje, maždaug per Muzikinio teatro vietą, po to palengva krypo iki Nemuno (Karaliaus Mindaugo), paskui dabar paliktu akmeninio grindinio gabaliuku nuo Daukanto g. link "Respublikos" viešbučio, paskui jau minėta Karmelitų gatvele (dab. Akropolio alėja), apėjo bažnyčią iš Nemuno pusės ir tada Kaunakiemio gatve iki geležinkelio, ties stotimi iš dalies sutapo su dab. geležinkelio tolimesniais keliais ir Prancūzų gatve į kalną.

[tivoli]

Aš prašymu įdedu Šv. Jurgio bažnyčios interjero nuotraukų...



Ir katakombos. Šios lygtais (gandais giedėjau tik), kad tęsiasi po visą bažnyčios apatinę dalį.


Interjeras pusiau sutvarkytas, daug pelėsių, sulaužytų rakandų, gotikinių senų su voratinkliais detalių ir t.t....bet gal todėl toks mielas ir yra man (kaip ir Gertrūdos bažnyčios rūsčiai kuklus)

[Aš]

Aš prašymu įdedu Šv. Jurgio bažnyčios interjero nuotraukų...

Ačiū. Dar ten buvo paveikslėlis ar maketas kaip bažnyčia atrodė ar kaip atrodys, kiek pamenu.

<...> daug pelėsių, sulaužytų rakandų, gotikinių senų su voratinkliais detalių <...>

Pačią bažnyčią reikėtų saugot nuo senėjimo, bet visa tai, ką išvardinai, man yra didžiulis privalumas. Nublizginti komerciniai senamiesčiai niekada to neatstos.

[tivoli]

Pačią bažnyčią reikėtų saugot nuo senėjimo, bet visa tai, ką išvardinai, man yra didžiulis privalumas. Nublizginti komerciniai senamiesčiai niekada to neatstos.

Na Gertrūdos, Vytauto bažnyčios irgi išblizgintos, bet jos žavios man vistiek playginus su kokiu Soboru, Ksavero bažnyčia, Arkikatedra. Man asmeniškai gotika graži visur.

[d'Ark]

Įdomios diskusijos čia vyksta. O aš dar pratęsiu temą...

Gotikinis pastatas Vilniaus g. 7.



Man atrodo, čia XVI-XVII a. tikrai buvo koks nors pirklių sandėlis. Kaunas tais laikais, apskritai, buvo vadinamas „sandėlių miestu“, nes čia, kaip žinome, Nemunu ir Nerimi atkeliaudavo įvairiausios prekės, kurios buvo sandėliuojamos, vėliau pasklisdavo po kitus kraštus. Savotiškas viduramžių logistikos centras.
Konkrečiai šioje vietoje buvo medinis namas, kuris sudegė, o ant jo griuvėsių XVI a. pabaigoje pastatytas mūrinis gotikos stiliaus pastatas su rytiniame ir vakariniame gale esančiais gotikiniais frontonais.



Po karų ir gaisrų perstatytas ir 1808 m. atiduotas Augustinų vienuoliams. Restauruotas 1984 m.

[d'Ark]

Tęsiant šitą „ekskursiją“ Vilniaus gatve į priekį, vėl pasiekiame Kauno katedrą. Užeiname į vidų:



Katedra turi net devynis altorius.







O štai kaip Katedra atrodė XV a.:



Senovinis raižinys, dar bebokštė katedra tolumoje:



Ir dar kelios senos Katedros foto.
Iš Valančiaus g. pusės:



Iš Rotušės a.:

[d'Ark]

Grįžtam į Rotušės aikštę. Kauno rotušė.



Kauno rotušė iš pirmo žvilgsnio gal ir neatrodo gotikinė, todėl, kad per savo ilgą ir įdomią istoriją šalia gotikos įgavo baroko ir klasicizmo bruožus.





Rotušė pradėta statyti 1542 m. Manoma, kad 1562 m. ji buvo gotikinė vienaaukštė, trinavė, be bokšto, netinkuotais fasadais, skliautuotais rūsiais.
XVI a. antrojoje pusėje užstatytas antras aukštas, iš rytų pusės pristatytas gotikinis aštuonių aukštų bokštas. Pirmojo aukšto patalpos pritaikytos prekybai ir kalėjimo sargybai, antrojo – magistratui, teismui, kanceliarijai, iždui, archyvui, bokšto rūsiai – kalėjimui, kiti rūsiai – prekėms laikyti.
1771–1780 m. pagal architekto Jono Matekerio projektą rotušė vėl rekonstruota: pastatas paaukštintas, išmūryti nauji karnizai, gotikinis bokštas iš išorės suskaidytas į penkis tarpsnius ir užstatytas šeštasis, perplanuotas vidus
1824 m. buvusioje rotušėje įkurta stačiatikių cerkvė, vėliau – artilerijos šaudmenų sandėlis. 1838 m. rotušė pritaikyta caro laikinai rezidencijai. Tada pastatas įgavo baroko ir klasicizmo bruožų.

Barokinis mansardinis stogas:



Klasicistiniai šoniniai fasadai:



1850 m. bokšte įrengtas ugniagesių stebėjimo punktas, 1865–1869 m. rotušėje veikė teatras, 1869–1944 m. – Kauno miesto savivaldybė, po Antrojo pasaulinio karo – Centrinio valstybinio archyvo Kauno filialas. 1951–1960 m. atiduota Kauno politechnikos instituto Statybos fakultetui.
Nuo 1974 m. pirmojo ir antrojo aukštų patalpos pritaikytos Santuokų rūmams, o pastato rūsiai – Keramikos muziejui.

Anksčiau:



Dabar:



Senamiesčio, o kartu ir Rotušės raida:





Dar nerekonstruotas Aleksoto tiltas ir nenuskendusi "Medūza"


http://www.budgettravel.lv

2007


http://www.gruda.lt

[jRamke]

Taip, tvora apėmė bažnyčią ir vienuolyną, o kelias ėjo nuo Vilniaus gatvės (ten, kur akmenų grindinys atsiremia į namą) Gruodžio gatve, toliau per vartus miesto sienoje, maždaug per Muzikinio teatro vietą, po to palengva krypo iki Nemuno (Karaliaus Mindaugo), paskui dabar paliktu akmeninio grindinio gabaliuku nuo Daukanto g. link "Respublikos" viešbučio, paskui jau minėta Karmelitų gatvele (dab. Akropolio alėja), apėjo bažnyčią iš Nemuno pusės ir tada Kaunakiemio gatve iki geležinkelio, ties stotimi iš dalies sutapo su dab. geležinkelio tolimesniais keliais ir Prancūzų gatve į kalną.

Čia po d'Ark gotikinio Kauno pristatymo net negaliu diskutuot, Linai, - taip profesionaliai viskas atlikta.

[jRamke]

Visgi porą žodžių pasakysiu:
nežinau kaip tas Kaunas - Vilnius kelias iš tikrųjų ėjo, tačiau kiek teko pačiam knisti senus žemėlapius ir diskutuoti su istorikais urbanistais, tai labai panašu į tavąją versiją. Kol nebuvo naujamiesčio (centro planas patvirtintas 1847m., o kelias dar matosi), jis driekėsi iki šv.Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčios. Toliau nelabai aišku. Nors man vienas profas aiškino, jog kelias suko pro Kaunakiemio g. į Vytauto pr. dar prieš Girstupio upelį (gal ties Ligoninės, o gal Šiaulių gatvele). Tada jau statmenai pro dabartinį gelž. stoties pastatą į Prancūzų gatvę (ties posūkiu į Ivinskio g.).

[Linas]

Vis dėlto manyčiau, kad kelias ėjo Kaunakiemio gatve, nes dar iki Čiurlionio tilto mazgo statybos ties Kaunakiemio gatve matėsi gabalėlis akmenimis grįsto, medžiais apaugusio kelio, ėjusio link geležinkelio linijos. Per statybas jis buvo sunaikintas, dabar ta vieta važiuoja transportas iš Šančių pusės link stoties.

[vytauc]

Vis dėlto manyčiau, kad kelias ėjo Kaunakiemio gatve, nes dar iki Čiurlionio tilto mazgo statybos ties Kaunakiemio gatve matėsi gabalėlis akmenimis grįsto, medžiais apaugusio kelio, ėjusio link geležinkelio linijos. Per statybas jis buvo sunaikintas, dabar ta vieta važiuoja transportas iš Šančių pusės link stoties.

Linai, būtų labai šaunu, jei buvusį kelią pažymėtum žemėlapyje, specialiai paryškindamas išlikusias (neužstatytas) kelio vietas.

[Linas]

Linai, būtų labai šaunu, jei buvusį kelią pažymėtum žemėlapyje, specialiai paryškindamas išlikusias (neužstatytas) kelio vietas.

Mielai, bet bijau, kad nelabai mokėčiau tai padaryti. Jei paaiškintum, bandyčiau. Gali tai daryti privačia žinute.

[jRamke]

Taip, Linai, Kaunakiemio gatvė buvo išgrįsta akmenimis. Juozapavičiaus prospektas iki Panemunės tilto – irgi. Pastarojo dalis yra užfiksuota fotkėj. Kalbu apie 19a. pab. – 20a. pr. Kauną. Iki tol Kaunakiemio gatvė buvo už miesto ribų ir niekur nesu aptikęs, kad ji būtų buvus akmeninė. Per didelė prabanga tokiam užkampiui kaip severo-zapadnyj kraj carinės Rusijos gubernijos sudėty.
Kas dėl tavo minėtos medžių alėjos, tai jeigu ji buvo liepų, o jos gyvena vidutiniškai iki 150 metų, buvo sodintos apie 19a. vidurį. Nemanau, kad praeito šimtmečio akmeninis grindinys ir medžių alėja turėtų būti aliuzija į Vilniaus kelią.

[jRamke]

Pridedu:

[vytauc]

Mielai, bet bijau, kad nelabai mokėčiau tai padaryti. Jei paaiškintum, bandyčiau. Gali tai daryti privačia žinute.

Na taigi paprasčiausiai su Paint'u ant žemėlapiuko iš kokio maps.lt. kad bent apytiksliai trasą įsivaizduot.

[jRamke]

Žiūrint į 1904 m. Kauno planą, ties šv.Kryžiaus (Karmelitų) bažnyčia prasidedanti Kaunakiemio gatvė truputi toliau pasiekia Šiaulių gatvę. O pastaroji yra jungtis su Vytauto prospektu. Paskui kertame traukinių stotį ir atsiduriame Prancūzų gatvės papėdėje.



Toliau - Prancūzų g. - Biržiškų g. - kertamas geležinkelis - Kalantos g. - iki jachtklubo - ir į Kauno marias.
Po vandeniu (gal apie 30km) iki senųjų Rumšiškių, toliau - į kalną link Rusonių, pro Žiežmarius, Bačkonis... toliau tiksliai nepamenu... reiktų į tarpukario Lietuvos kelių žemėlapį žvilgtelt.

[jRamke]

Ačiū, Linai, kad įpūtei dvasios šiai temai.