[KAU] Kauno senamiestis nuo gotikos iki XXI a. pr.

[d'Ark]

Nusprendžiau sukurti naują temą, skirtą gotikiniam Kaunui. Šiuo metu darau šiokį tokį tiriamąjį darbą apie Kauno gotikinį paveldą, taigi, prisikaupė nemažai foto. Pasidalinsiu įspūdžiais, gal kažkam bus įdomu...

Pradžiai galima pridurti, kad gotikos stilius susiformavo Prancūzijoje XII amžiaus pirmojoje pusėje. Tačiau į Lietuvą atėjo labai pavėlavęs, čia gotika ėmė plisti tik XIV a., o nuo XV a. dominavo pilių, kulto ir gyvenamųjų namų architektūroje.

Taigi, „ekskursiją“ pradėsiu nuo Kauno pilies.
Kauno pilis – seniausia mūrinė pilis Lietuvoje, pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta 1361 m., pastatyta XIV a. viduryje.







Kauno pilis anksčiau:





Šalia Kauno pilies 1471 m. pradėta statyti mūrinė Šv. Jurgio bažnyčia. Aukštas dvišlaitis stogas, didelis tūris, netinkuotos mūro sienos pabrėžia pastato gotikinį pobūdį.







Offtopic: kontrastai - smirdantis lauko tualetukas prieš didingus viduramžių mūrus

[d'Ark]

Toliau gotikinė Kauno Arkikatedra – netinkuotų plytų stačiakampė trinavė bazilika (buvo gotikinė, po rekonstrukcijų įgavo renesanso, baroko ir neogotikos bruožų). Arkikatedra pastatyta 1408 m.







Kauno katedra ankščiau:



Šalia - Rotušės aikštė apsupta XVI a. daugeliu vokiečių pirklių namų. Rotušės a. 1, 2, 3:









Anksčiau:

[d'Ark]

Iš kitos pusės Rotušės a. 29, 30:





Įėjimas į viduramžišką vidinį kiemelį.



Toliau keliaujam link Nemuno.
Perkūno namas - originalus gotikinės architektūros paminklas, pastatytas XV a. II pusėje. Tai buvusi prekybinė būstinė, priklausiusi Hanzos pirkliams.







Perkūno namas senovinėje graviūroje:



Bus tęsinys...

[Aš]

Šalia Kauno pilies 1471 m. pradėta statyti mūrinė Šv. Jurgio bažnyčia.

http://i145.photobucket.com/albums/r...a/DSCF1267.jpg

Ar nebuvai užėjęs/užėjusi į šios bažnyčios vidų? Interjeras, jei ne lenkia eksterjerą, tai, užtikrinu, įspūdį padarytų ne mažesnį Beje, viduje atkasinėjamos katakombos ar kažkas panašaus, viskas dvelkia pelėsiais ir sukuria tikrą, ne komercinę, istorinę atmosferą Buvau net labai nustebintas. Deja, turiu tik telefonu darytą nuotrauką ir neturiu galimybės perkelti ją į kompiuterį.

[liutass]

Dėkui už labai gerą temą.

[index]

Ant Šv. Jurgio bažnyčios matosi nutrupėjęs tinkas. Gal žinai kada ir kodėl taip buvo padaryta (abejoju ar statant ji buvo tinkuota).

Ir dėl Kauno Katedros. Ar ji kartais neturėjo būti dvibokštė? Kitų su vienu bokštu šone matyt neteko.

O Kaune gotikos išlikę tikrai daugiausiai iš visų Lietuvos miestų .

[d'Ark]

Ar nebuvai užėjęs/užėjusi į šios bažnyčios vidų? Interjeras, jei ne lenkia eksterjerą, tai, užtikrinu, įspūdį padarytų ne mažesnį Beje, viduje atkasinėjamos katakombos ar kažkas panašaus, viskas dvelkia pelėsiais ir sukuria tikrą, ne komercinę, istorinę atmosferą Buvau net labai nustebintas. Deja, turiu tik telefonu darytą nuotrauką ir neturiu galimybės perkelti ją į kompiuterį.

Į vidų užėjus nebuvau, bet ten viskas turėtų būti labai autentiška ir įdomu, nes kapitalinis bažnyčios remontas buvo atliktas prieš daugiau negu 70 metų.
Be to, anot šio straipsnio http://www.lrytas.lt/?id=11829422061181961474&view=4 , Šv.Jurgio bažnyčia ir vienuolynas bus atnaujinti, gali būti, kad kažkokie darbai jau atliekami...

Čia interjero fragmentas, berods presbiterijos vidus su senoviniu altoriumi tolumoje:

[d'Ark]

Ant Šv. Jurgio bažnyčios matosi nutrupėjęs tinkas. Gal žinai kada ir kodėl taip buvo padaryta (abejoju ar statant ji buvo tinkuota).

Ir dėl Kauno Katedros. Ar ji kartais neturėjo būti dvibokštė? Kitų su vienu bokštu šone matyt neteko.

O Kaune gotikos išlikę tikrai daugiausiai iš visų Lietuvos miestų .

Tiesa sakant, nežinau, bet statant jos tikrai niekas netinkavo, nes vargu, ar XV a. viduryje Kaune mokėjo pasigaminti ir naudoti tinką statyboms... tikriausiai kažkokios tinkuotos detalės atsirado vėliau.
Beje, gal pastebėjote šoniniame fasade yra labai daug mažų skylučių mūre, žinau tokią istoriją, kad jos atsirado statant bažnyčią. Manoma, kad statytojai dirbdavo ant medinių lentų, jas apmūrydavo bestatydami, o po to kažkaip jas ištraukdavo, taip ir liko tos skylutės, a'la gotiška ventiliacija

O dėl Kauno katedros, tai iš pradžių buvo pastatytas tik bokštas ir tikriausiai kažkokios koplyčios, ir ji buvo visai nepanši į šiandieninę. Tik 1660 m. buvo pristatyta didžioji trinavė jos dalis, kurią turim šiandien.

Na, dėl tų bokštų, tai dar nespėjau čia įdėti, bet pamatysi būtent su vienu bokštu šone gotikines Vytauto, Šv. Gertrūdos bažnyčias...

Taip, mano nuomone, gotikinio paveldo Kaune tikrai daugiausiai. Nemažai yra Vilniuje, bet Kaune, man atrodo, ženkliai daugiau.

[d'Ark]

Kadangi matau Jūsų susidomėjimą, pratęsiu toliau...

Vytauto bažnyčia - tai seniausia bažnyčia Kaune, vienintelis Lietuvoje išlikęs gotikinis lotyniško kryžiaus plano, halinis, trinavis pastatas. Bažnyčia pastatyta apie 1400 m. pranciškonams.









Vytauto bažnyčia ankščiau:





Šalia bažnyčios pritvirtinta matavimo skalė, pagal kurią, iki pastatant Kauno hidroelektrinę, patvinus pavasarį, būdavo nustatomas Nemuno vandens lygis.



Krantinė XX a. pr.

[d'Ark]

Kiek toliau esančiame kvartale, Karaliaus Mindaugo pr., stovi Napoleono namas. Čia 1812 m. buvo apsistojęs Napoleonas, todėl šis pastatas buvo pavadintas jo vardu. Iš pažiūros – tai gotikinis gyvenamasis namas, tačiau priskirčiau jį renesansui, dėl renesansui būdingo frontono, stačiakampių langų ir pusapvalių arkų virš langų.



Taip prieš rekonstrukciją atrodė šalia Napoleono namo esanti protestantų konsistorija.



Po reformacijos Vokietijoje dauguma Kaune gyvenusių vokiečių tautybės pirklių tapo liuteronais. Siekdami įsikurti vienoje miesto dalyje, jie pamažu, supirko šiame kvartale esančius pastatus. 1682-1683 m. pietiniame sklype pastatyta liuteronų bažnyčia, o 1860 - 1862 m. pagal architekto Jokūbo Volerio projektą pristatytas neogotikinis varpinės bokštas.



Sovietmečiu:



Nemuno krantinė XIX a. pab. - XX a. pr. Matosi Vytauto bažnyčia, buvęs vokiečių pirklių kvartalas su liuteronų bažnyčios varpine ir Kauno Katedra tolumoje.

[Linas]

Ant Šv. Jurgio bažnyčios matosi nutrupėjęs tinkas. Gal žinai kada ir kodėl taip buvo padaryta (abejoju ar statant ji buvo tinkuota).

Ir dėl Kauno Katedros. Ar ji kartais neturėjo būti dvibokštė? Kitų su vienu bokštu šone matyt neteko.

O Kaune gotikos išlikę tikrai daugiausiai iš visų Lietuvos miestų .

Dėl Katedros. Ji pastatyta kaip vienbokštė, bet buvo planų XIX a. vidury pristatyti antrą bokštą 113 m, tiek pat paaukštinant ir pirmąjį. Valančius yra sakęs, kad jam Katedra atrodė kaip karvė vienu ragu. Tie planai nebuvo įgyvendinti, gal iš dalies dėl to, kad Kaunas tada buvo tvirtovės miestu ir tokių aukštų bokštų nebūtų leidę statyti. Greičiausia ir dėl to, kad nebuvo pinigų, jokių paveldų tais laikais nebuvo, nebent archeologinė komisija Peterburge.

[d'Ark]

Dabar bandysim persikelti į XV amžiuje priemiesčiu laikytas teritorijas. Taigi, Laisvės alėjos pabaigoje stovi Šv. Gertrūdos bažnyčia. Manoma, kad ši, viena seniausių gotikinių Lietuvos bažnyčių pastatyta XV a. antrojoje pusėje (istorinių žinių neišliko).







Gotikinis skliautinis portalas



Kiek toliau išlikusios XVII a. mūrinių miesto įtvirtinimų liekanos – Kauno gynybinė siena su garsiuoju Malūninko bokšteliu. Tiesa, čia jau išeiname iš gotikos laikotarpio ribų ir pereiname į renesansą.
Paradoksalu tai, kad kuomet Vakarų Europoje gynybinės sienos jau buvo griaunamos, pas mus jas dar tik statė šiuo požiūriu mes labai unikalūs



Šiaurinėje Kauno Senamiesčio dalyje, gotikiniu laikotarpiu laikytoje miesto paribiu, XV a. buvo pastatyta Šv. Mikalojaus bažnyčia ir Benediktinių vienuolynas. Tai vienintelis Lietuvoje asimetriško plano gotikinis, sakralinis pastatas.





Gotikinis bažnyčios bokštas tolumoje, fotografuota iš A. Mapu gatvės:

[enigma]

Šv. Gertrūdos bažnytėlė kadaise man buvo tikras atradimas.

[d'Ark]

Šv. Gertrūdos bažnytėlė kadaise man buvo tikras atradimas.

Jeigu aplink ją nebūtų buvę pristatyta tiek visokių pastatų ir šiaip... jei šis kvartalas nebūtų toks komercializuotas, šv. Gertrūdos bažnyčia atrodytų išvis fantastiškai...

[d'Ark]

Na ka... mano gotikiniai resursai vis dar neišseko...

Iš A. Mapu gatvės patenkame į pagrindinę senamiesčio gatvę - Vilniaus gatvę.



Tai seniausia Kauno miesto gatvė Ši gatvė yra seno, viduramžių kelio į Vilnių, dalis. Daugelis pastatų prie šio kelio buvo mediniai, vėliau atsirado raudonų plytų turtingų miestiečių namų, kurių keletas išliko iki šių dienų.

Vilniaus gatvė anksčiau:



Čia yra nemažai ir gotikos ir renesanso bruožų turinčių gyvenamųjų pastatų.
Vilniaus g. 21, gotikinis netinkuotų plytų namas su renesansiniu frontonu.





Namas Vilniaus g. 11, kuriame įsikūręs senamiesčio knygynas, savo stilistika taip pat panašus į prieš tai buvusį. Iš pradžių jis buvo vienaaukštis. XVI a. pab. – XVII a. pradžioje buvo sumūrytas antrasis aukštas su frontonais. Namas restauruotas 1963 m. Pirmasis aukštas autentiškas, frontonas atstatytas pagal to meto analogiją.

[liutass]

Visas šis pastatas šiandien jau nuklotas pastoliais rekonstrukcijai:

[jRamke]

Puiku, d'Ark! Tik man ne visos fotkės atsidarė...

[jRamke]

Turiu lyg ir prasekęs senąjį kelią Kaunas - Vilnius... Gal prie progos padiskutuotumėm, sulygintumėm?

[Linas]

Turiu lyg ir prasekęs senąjį kelią Kaunas - Vilnius... Gal prie progos padiskutuotumėm, sulygintumėm?

Iki kurios vietos esi atsekęs? Iki Kauno marių aš irgi daugiau mažiau žinau.

[jRamke]

Galima sakyti visą... todėl ir norėjau sulyginti, gal klaideles pasitaisyti.
Karmelitų gatvelė, šiuo metu esanti po Akropolio stogu - viena iš šio kelio atkarpų...