Miesto sodas.
1843 m. įsteigus Kauno guberniją, carui Nikolajui I pageidaujant, paruoštas 1847 m. Kauno miesto pertvarkymo planas. Viena reikšmingiausių šio plano dalių buvo Naujamiesčio su Nikolajaus prospektu (dabartinė Laisvės alėja) suprojektavimas. Tuo metu, už miesto mūrinės tvoros buvo miesto kapinės, kurių atsiradimo datą reiktų sieti su XVIII a. pradžios švedų karu ir po jo sekusia maro epidemija. Ant kalnelio buvusių kapinių šiaurinį kraštą ribojo naujasis Vilniaus kelias, vakarų pusėje miesto gynybinė siena, pietinę ir rytinę, į vadinamą „Malūnininkų“ bokštą, vedantis kelio atsišakojimas. Jei tikėti XIX a. pradžios darytu miesto planu, prie rytinės dalies, šalia dabartinės alėjos glaudėsi kapinių koplyčia, 1847 m. už pietinėje pusėje buvusio keliuko stovėjo duonos kepykla.
Laikantis Naujamiesčio plano, miesto kapinės buvo iškeltos į Karmelitų kapinių vietą (dabar Ramybės parkas), o po 1863 m.sukilimo, nugriauta ir kapinių koplyčia.
Vėliau 1866 m. teritorija išnuomota Jonui Rudolfui, kuris pietiniame kapinių krašte pastatė medinį paviljoną su restoranu ir estrada koncertams. Taip buvusi kapinių teritorija virto Miesto sodu -1872 m. atidarytu viešam naudojimui.
1882 m. J.Rudolfo restoranas Miesto sode.
Teatro pastato pirmo aukšto planas rekonstrukcijų metu.
Žinoma, kad 1890 m. ant buvusios kepyklos pamatų, naujasis sodo nuomininkas I.Šumanas pradėjo statyti pasilinksminimų paviljoną, tačiau matomai jo nebaigė, nes jau sekančiais metais miesto valdyba šioje vietoje vykdė naujo miesto teatro statybą. 1892 m. sausio 9 d. atidarytas Kauno miesto teatras ( architekto Justino Golinevičiaus projektas).
Pirmojo teatro tūris buvo kelis kartus mažesnis už dabartinį. Centrinę dalį sudarė stačiakampio formos dviaukštis pastatas su prie jo, iš šonų, priglaustais vienaaukščiais „Vestfalio“ restorano ir bufeto priestatais. Pirmoji teatro salė buvo gerokai kuklesnė- stačiakampė su dviem balkonais, talpinanti 500 žiūrovų vietų. Kadangi teatrą kontroliavo gubernatoriaus vadovaujamas komitetas, jame buvo įrengta speciali ložė Kauno gubernatoriui ir tvirtovės komendantui. Teatro pastato išvaizda, su nedideliais 1916 m. vokiečių pertvarkymais išliko iki 1922 m. Skyrus lėšų 1922-1925 metais atlikta pirmoji teatro rekonstrukcija ( architektai: M.Songaila, V.Dubeneckis, P.Morkūnas). Šios rekonstrukcijos metu pastatas įgavo ryškų neobarokinį šiaurinį fasadą, paaukštinta scenos dėžė, sienos papuoštos žalia spalva. Žiūrovų salė padidėjo iki 763 vietų ir įgavo pasagos formą, padidinta scena, pažeminus grindis įrengtas trečias aukštas balkonų. Iki 1930 m.V.Dubeneckio pastangomis išpuoštas pastatas papuošė tuometinį miestą ir be abejonės buvo vienas gražiausių miesto statinių. 1930-1931 teatre atlikta antroji rekonstrukcija (architektas V.Landsbergio-Žemkalnio), pastatas gerokai padidintas ir paaukštintas, tačiau estetinė išvaizda ir poveikis Miesto sodo aplinkai nepagerėjo.
Miesto teatro išvaizda 1892-1921 m. Šiaurinis fasadas. (XIX a.pradžia)
Miesto teatro išvaizda 1892-1921 m. Pietinė pusė. (1895 m.; dabartinė Kęstučio g.)
Miesto teatro išvaizda 1925-1930 m. Šiaurinis fasadas.
Miesto teatro išvaizda 1925-1930 m. Pietinė pusė. (1931 m.)
Miesto teatro išvaizda 1931- . Šiaurinis fasadas.
Miesto teatro išvaizda 1931- . Pietinė pusė.
Ne daug žinių yra išlikę apie miesto teatrą supusį Miesto sodą. Iš išlikusių dokumentų žinoma, kad 1924 m. buvo parengtas naujas Miesto sodo planas, kuriame numatyta įrengti vasaros kino teatro sceną, restoraną, bufetą, poilsio stogines, choro paviljoną. Vėliau visi šie statiniai tam tikrą laiką stovėjo sode. Pietvakariniame sodo kampe 1926 m. buvo atidarytas vasaros kino teatras. Pradžioje medinį statinį sudarė medinė scenos pastogė šalia kurios pastatyta stoginė poilsiui. Vėliau kino teatras uždengtas stogu, o iki 1939 m. į statinio tūrį buvo įtraukta ir stoginė poilsiui. Netaisyklingas, stambių gabaritų medinis statinys darkė Miesto sodo kompoziciją ir gaisro atveju stovėjo pavojingai arti praplėsto miesto teatro pastato. Miesto valdžia ragino statinį griauti, tačiau žinoma, kad 1941m. jis dar stovėjo. Priešais vasaros kino teatrą, pietrytiniame sodo kampe, buvo įsikūrusi cukrainė, matoma 1938 m. nuotraukoje. Viduryje Miesto sodo, kiek dešiniau nuo pagrindinio teatro tako, stovėjo apvalus muzikantų paviljonas, vėliau pavirtęs kiosku. Po kiekvienos miesto teatro rekonstrukcijos buvo pertvarkomas ir sodas, keičiami takelių išvedžiojimai, klombos, jų tvorelės ir suolų išdėstymas. XIX a. pradžioje Miesto sodas buvo aptvertas metaline, žmogaus aukščio, ažūrine tvora. Tarpukariu prie pagrindinio įėjimo į sodą, iš abiejų tako pusių, stovėjo du mediniai kioskeliai. Žinoma, kad sodo nuomininkai įvairiais būdais bandydavo rinkti mokestį už ėjimą ir tai kėlė rūpesčių miesto valdžiai. 1932 m. buvo paruoštas paskutinis tarpukariu Miesto sodo perplanavimo projektas, su jame turėjusiais atsirasti puošniu koncertų salės ir restorano statiniu. Nors vakarinėje sodo pusėje turėjusio stovėti puošnaus pastato projektas buvo patvirtintas, realūs statybos darbai taip ir neprasidėjo.
Miesto sodo vaizdas XX a. antro dešimtmečio vaizdas.
Miesto sodo kavinė 1938 m.
1924 m. reklama laikraštyje.
Remtasi A.Siurblio, A.Jankevičienės, N.Tolvaišienės, A.Miškinio, B.Kviklio, V.Bičiūno darbais.
1843 m. įsteigus Kauno guberniją, carui Nikolajui I pageidaujant, paruoštas 1847 m. Kauno miesto pertvarkymo planas. Viena reikšmingiausių šio plano dalių buvo Naujamiesčio su Nikolajaus prospektu (dabartinė Laisvės alėja) suprojektavimas. Tuo metu, už miesto mūrinės tvoros buvo miesto kapinės, kurių atsiradimo datą reiktų sieti su XVIII a. pradžios švedų karu ir po jo sekusia maro epidemija. Ant kalnelio buvusių kapinių šiaurinį kraštą ribojo naujasis Vilniaus kelias, vakarų pusėje miesto gynybinė siena, pietinę ir rytinę, į vadinamą „Malūnininkų“ bokštą, vedantis kelio atsišakojimas. Jei tikėti XIX a. pradžios darytu miesto planu, prie rytinės dalies, šalia dabartinės alėjos glaudėsi kapinių koplyčia, 1847 m. už pietinėje pusėje buvusio keliuko stovėjo duonos kepykla.
Laikantis Naujamiesčio plano, miesto kapinės buvo iškeltos į Karmelitų kapinių vietą (dabar Ramybės parkas), o po 1863 m.sukilimo, nugriauta ir kapinių koplyčia.
Vėliau 1866 m. teritorija išnuomota Jonui Rudolfui, kuris pietiniame kapinių krašte pastatė medinį paviljoną su restoranu ir estrada koncertams. Taip buvusi kapinių teritorija virto Miesto sodu -1872 m. atidarytu viešam naudojimui.
1882 m. J.Rudolfo restoranas Miesto sode.
Teatro pastato pirmo aukšto planas rekonstrukcijų metu.
Žinoma, kad 1890 m. ant buvusios kepyklos pamatų, naujasis sodo nuomininkas I.Šumanas pradėjo statyti pasilinksminimų paviljoną, tačiau matomai jo nebaigė, nes jau sekančiais metais miesto valdyba šioje vietoje vykdė naujo miesto teatro statybą. 1892 m. sausio 9 d. atidarytas Kauno miesto teatras ( architekto Justino Golinevičiaus projektas).
Pirmojo teatro tūris buvo kelis kartus mažesnis už dabartinį. Centrinę dalį sudarė stačiakampio formos dviaukštis pastatas su prie jo, iš šonų, priglaustais vienaaukščiais „Vestfalio“ restorano ir bufeto priestatais. Pirmoji teatro salė buvo gerokai kuklesnė- stačiakampė su dviem balkonais, talpinanti 500 žiūrovų vietų. Kadangi teatrą kontroliavo gubernatoriaus vadovaujamas komitetas, jame buvo įrengta speciali ložė Kauno gubernatoriui ir tvirtovės komendantui. Teatro pastato išvaizda, su nedideliais 1916 m. vokiečių pertvarkymais išliko iki 1922 m. Skyrus lėšų 1922-1925 metais atlikta pirmoji teatro rekonstrukcija ( architektai: M.Songaila, V.Dubeneckis, P.Morkūnas). Šios rekonstrukcijos metu pastatas įgavo ryškų neobarokinį šiaurinį fasadą, paaukštinta scenos dėžė, sienos papuoštos žalia spalva. Žiūrovų salė padidėjo iki 763 vietų ir įgavo pasagos formą, padidinta scena, pažeminus grindis įrengtas trečias aukštas balkonų. Iki 1930 m.V.Dubeneckio pastangomis išpuoštas pastatas papuošė tuometinį miestą ir be abejonės buvo vienas gražiausių miesto statinių. 1930-1931 teatre atlikta antroji rekonstrukcija (architektas V.Landsbergio-Žemkalnio), pastatas gerokai padidintas ir paaukštintas, tačiau estetinė išvaizda ir poveikis Miesto sodo aplinkai nepagerėjo.
Miesto teatro išvaizda 1892-1921 m. Šiaurinis fasadas. (XIX a.pradžia)
Miesto teatro išvaizda 1892-1921 m. Pietinė pusė. (1895 m.; dabartinė Kęstučio g.)
Miesto teatro išvaizda 1925-1930 m. Šiaurinis fasadas.
Miesto teatro išvaizda 1925-1930 m. Pietinė pusė. (1931 m.)
Miesto teatro išvaizda 1931- . Šiaurinis fasadas.
Miesto teatro išvaizda 1931- . Pietinė pusė.
Ne daug žinių yra išlikę apie miesto teatrą supusį Miesto sodą. Iš išlikusių dokumentų žinoma, kad 1924 m. buvo parengtas naujas Miesto sodo planas, kuriame numatyta įrengti vasaros kino teatro sceną, restoraną, bufetą, poilsio stogines, choro paviljoną. Vėliau visi šie statiniai tam tikrą laiką stovėjo sode. Pietvakariniame sodo kampe 1926 m. buvo atidarytas vasaros kino teatras. Pradžioje medinį statinį sudarė medinė scenos pastogė šalia kurios pastatyta stoginė poilsiui. Vėliau kino teatras uždengtas stogu, o iki 1939 m. į statinio tūrį buvo įtraukta ir stoginė poilsiui. Netaisyklingas, stambių gabaritų medinis statinys darkė Miesto sodo kompoziciją ir gaisro atveju stovėjo pavojingai arti praplėsto miesto teatro pastato. Miesto valdžia ragino statinį griauti, tačiau žinoma, kad 1941m. jis dar stovėjo. Priešais vasaros kino teatrą, pietrytiniame sodo kampe, buvo įsikūrusi cukrainė, matoma 1938 m. nuotraukoje. Viduryje Miesto sodo, kiek dešiniau nuo pagrindinio teatro tako, stovėjo apvalus muzikantų paviljonas, vėliau pavirtęs kiosku. Po kiekvienos miesto teatro rekonstrukcijos buvo pertvarkomas ir sodas, keičiami takelių išvedžiojimai, klombos, jų tvorelės ir suolų išdėstymas. XIX a. pradžioje Miesto sodas buvo aptvertas metaline, žmogaus aukščio, ažūrine tvora. Tarpukariu prie pagrindinio įėjimo į sodą, iš abiejų tako pusių, stovėjo du mediniai kioskeliai. Žinoma, kad sodo nuomininkai įvairiais būdais bandydavo rinkti mokestį už ėjimą ir tai kėlė rūpesčių miesto valdžiai. 1932 m. buvo paruoštas paskutinis tarpukariu Miesto sodo perplanavimo projektas, su jame turėjusiais atsirasti puošniu koncertų salės ir restorano statiniu. Nors vakarinėje sodo pusėje turėjusio stovėti puošnaus pastato projektas buvo patvirtintas, realūs statybos darbai taip ir neprasidėjo.
Miesto sodo vaizdas XX a. antro dešimtmečio vaizdas.
Miesto sodo kavinė 1938 m.
1924 m. reklama laikraštyje.
Remtasi A.Siurblio, A.Jankevičienės, N.Tolvaišienės, A.Miškinio, B.Kviklio, V.Bičiūno darbais.
Comment