Šią temą kurti kilo noras, pamačius, kad ne tik Kaunas ar Klaipėda, bet net Šiauliai gali pasigirti savo tarpukario architektūra.
Vilnius prieš I pasaulinį karą sparčiai vystėsi ir 1914 m. jame gyventojų skaičius viršijo 200 tūkst. gyventojų.
Po I pasaulinio karo ir pokario audrų gyventojų skaičius sumažėjo: 1919 m. - 128 tūkst. Jis atsistatė tik prieš II pasaulinį karą: 1931 m. - 195 tūkst., 1939 m. - 209 tūkst.
Kažkodėl 1941 m. pradžioje nurodoma buvus net 270 tūkst. gyventojų. Ką gali žinoti, gal ne tik iš Kauno atsikėlę lietuviai, bet ir karo atbėgeliai iš kitų Lenkijos vietų padidino per 1 metus gyventojų skaičių net 1/3.
Vilnius nuo 1919.04 (formaliai nuo 1922- 23m.) buvo Lenkijos sudėtyje. Vilniuje buvo vaivadijos (apimančios daugiausia dabartinę Vakarų Baltarusiją) centras; čia buvo įsikūrusios kai kurios įstaigos, apimančios kelias rytines vaivadijas (švietimo, geležinkelių, teismų). Miestas atsidūrė valstybės pakraštyje. Pramonė sumenko. Lenkijos rytinė dalis dažnai buvo vadinama "Polska B", akcentuojant jos skurdumą.
Po I pasaulinio karo nebuvo didelio statybų poreikio. Vienas iš svarbesnių darbų buvo bažnyčių grąžinimas katalikams, paminklų atstatymas. Lenkija prieš karą turėjo vieną iš pažangiausių paminklosaugos įstatymų. Dabartinis Gedimino pilies bokšto vaizdas atsirado būtent lenkų laikais. Po 1931 m. potvynio kilo poreikis rekonstruoti Vilniaus katedrą. Vėliau Katedra iš esmės buvo rekonstruota tik po 6 dešimtmečių, laisvos Lietuvos laikais.
Privačių namų statyba, nors neintensyvi, vyko visus du tarpukario dešimtmečius.
Daugiau naujų visuomeninių pastatų statyta tik XX a. 4-ojo dešimtmečio pabaigoje. 1938 m. pradėta stayti Turniškių hidroelektrinė. Įdomu, kad abu Lietuvos prezidentai (pirmasis ir dabartinis) Turniškėse gyvena lenkų statytuose namuose, skirtuose šios elektrinės personalui.
Vilniaus tarpukario architektūra aprašyta negausiai. Labiau žinomi šie pastatai ir jų kompleksai, pripažinti architektūros paminklais (žr. Paminklų sąvadas. V., 1988) :
1. Gedimino pr. 12 - Vilniaus banko pastatas
2. Gedimino pr. 14 - dabartinis "Kristianos" pastatas
3. Gedimino pr. 27 - Sveikatos apsaugos ministerija
4. Gedimino pr. 36 - Konstitucinis teismas
4. Namai Kosciuškos - Olandų g.
5. Namas Tilto g. 7
6. Mokykla Liepkalnyje.
Iš tiesų per 20 metų buvo pastatyta ar atstatyta daugiau nei 6 pastatai.
Daug pastatų niekur nėra aprašyta.
Kai kurie lenkų laikotarpio namai forume klaidingai buvo priskirti prie kitų laikotarpio (pvz., Stalino, žr. atitinkamą temą). Ir šioje temoje tokių klaidų gali pasitaikyti. Bendromis pastangomis jas taisykime.
Vilnius prieš I pasaulinį karą sparčiai vystėsi ir 1914 m. jame gyventojų skaičius viršijo 200 tūkst. gyventojų.
Po I pasaulinio karo ir pokario audrų gyventojų skaičius sumažėjo: 1919 m. - 128 tūkst. Jis atsistatė tik prieš II pasaulinį karą: 1931 m. - 195 tūkst., 1939 m. - 209 tūkst.
Kažkodėl 1941 m. pradžioje nurodoma buvus net 270 tūkst. gyventojų. Ką gali žinoti, gal ne tik iš Kauno atsikėlę lietuviai, bet ir karo atbėgeliai iš kitų Lenkijos vietų padidino per 1 metus gyventojų skaičių net 1/3.
Vilnius nuo 1919.04 (formaliai nuo 1922- 23m.) buvo Lenkijos sudėtyje. Vilniuje buvo vaivadijos (apimančios daugiausia dabartinę Vakarų Baltarusiją) centras; čia buvo įsikūrusios kai kurios įstaigos, apimančios kelias rytines vaivadijas (švietimo, geležinkelių, teismų). Miestas atsidūrė valstybės pakraštyje. Pramonė sumenko. Lenkijos rytinė dalis dažnai buvo vadinama "Polska B", akcentuojant jos skurdumą.
Po I pasaulinio karo nebuvo didelio statybų poreikio. Vienas iš svarbesnių darbų buvo bažnyčių grąžinimas katalikams, paminklų atstatymas. Lenkija prieš karą turėjo vieną iš pažangiausių paminklosaugos įstatymų. Dabartinis Gedimino pilies bokšto vaizdas atsirado būtent lenkų laikais. Po 1931 m. potvynio kilo poreikis rekonstruoti Vilniaus katedrą. Vėliau Katedra iš esmės buvo rekonstruota tik po 6 dešimtmečių, laisvos Lietuvos laikais.
Privačių namų statyba, nors neintensyvi, vyko visus du tarpukario dešimtmečius.
Daugiau naujų visuomeninių pastatų statyta tik XX a. 4-ojo dešimtmečio pabaigoje. 1938 m. pradėta stayti Turniškių hidroelektrinė. Įdomu, kad abu Lietuvos prezidentai (pirmasis ir dabartinis) Turniškėse gyvena lenkų statytuose namuose, skirtuose šios elektrinės personalui.
Vilniaus tarpukario architektūra aprašyta negausiai. Labiau žinomi šie pastatai ir jų kompleksai, pripažinti architektūros paminklais (žr. Paminklų sąvadas. V., 1988) :
1. Gedimino pr. 12 - Vilniaus banko pastatas
2. Gedimino pr. 14 - dabartinis "Kristianos" pastatas
3. Gedimino pr. 27 - Sveikatos apsaugos ministerija
4. Gedimino pr. 36 - Konstitucinis teismas
4. Namai Kosciuškos - Olandų g.
5. Namas Tilto g. 7
6. Mokykla Liepkalnyje.
Iš tiesų per 20 metų buvo pastatyta ar atstatyta daugiau nei 6 pastatai.
Daug pastatų niekur nėra aprašyta.
Kai kurie lenkų laikotarpio namai forume klaidingai buvo priskirti prie kitų laikotarpio (pvz., Stalino, žr. atitinkamą temą). Ir šioje temoje tokių klaidų gali pasitaikyti. Bendromis pastangomis jas taisykime.
Comment