[VLN] Vilniaus tarpukario architektūra

[Romas]

Mojżesz Cholem / Mozė Cholemas (1888 - 1944)
Individualaus namo Aukštutiniame Pavilnyje (Kolonia Górna) projektas.
Ul.Głośna 23 (poseja 175), dab. Garsioji g. 21

Dom Adolfa Sienkiewicza w Nowej Górnej Kolonii Wileńskiej / A.Sienkievičiaus namas Aukštutiniame Pavilnyje






Projektas buvo derinamas 1939 metų vasarą, prieš pat prasidedant II pasauliniam karui
Arch. M.Cholemo parašas


Prašymas jau vokiečių okupacijos laikais 1941.10.21 (lietuvių kalba)


Dabartinis vaizdas

https://sienkiewiczowie.pl/dom-adolf...ii-wilenskiej/

[Romas]

Vilniaus architektas Stanisław Bukowski (Stanislavas Bukovskis) tarpukariu dar buvo jaunas Varšuvos Politechnikos absolentas. Jis per keletą metų spėjo pasižymėti ne tik kaip prof. Romualdo Gutto Vilniaus urbanistiko biuro urbanistas, bet ir kaip Vilniaus Katedros restauratorius bei pirmųjų Vilniaus sporto statinių projektuotojas. Gaila, kad nespėta realizuoti baseino projekto Lukiškėse.
Po II pasaulinio karo ištremtas iš Vilniaus ("repatrijavo") ir tęsė profesinę veiklą Balstogėje.

arch. Stanisław Bukowski (* 21.01.1904, Rypin, † 01.03.1979, Białystok)
Stanisław Bukowski - architekt, urbanista, konserwator zabytków, wykładowca akademicki.
Absolwent Wydziału Architektury Politechniki Warszawskiej (1933).
Starszy asystent w Katedrze Architektury Wnętrz i Krajobrazu Politechniki Warszawskiej (1934). Asystent prof. Romualda Gutta w Miejskim Biurze Urbanistycznym w Wilnie (1936-40).
Kierownik Pracowni Konserwacji Zabytków Architektury w Białymstoku (...).

Autor m.in.:
- budynek Szkoły Powszechnej (1938-39) w Wilnie - współautor Romuald Gutt;
- stadion sportowy w Wilnie (1938);
- budynek mieszkalny w Wilnie (1940) - współautor Mojżesz Cholem;
- odbudowa zespołu pałacowo-ogrodowego Branickich w Białymstoku (1946-55) - nagroda Komitetu Urbanistyki i Architektury 1956;
(...)

Konkursy m.in.:
- na opracowanie plastyczne mauzoleum grobów królewskich w Katedrze Wileńskiej (1937) - I nagroda.

Członek SARP O. Wilno (do 1939).
Członek SARP O. Białystok (po 1945).

http://www.inmemoriam.architektsarp...._bukowski,6638

[Romas]

Vilniaus architektas Stanisław Bukowski

Vilniaus stadionas
Vilniaus stadionas Piramonte (Pioromonte) buvo atidarytas 1929 m. birželio 15 d.


Gal kam nors pavyks surasti 2000 veitų Vilniaus stadiono Pioromonte projektą, kurį 1937-1938 m. projektavo prof. Romualdo Gutto vadovaujamas Vilniaus urbanistikos biuras; projekte dalyvavo ir Stanisław Bukowski.

Miejski Komitet WF w 1937 roku zlecił architektowi Romualdowi Guttowi opracowanie na nowo planów Parku Sportowego. W nowym projekcie ograniczono teren i nie obejmowano już cmentarza żydowskiego. Kryty basen i Dom Sportu były nadal uwzględniane, ale R. Gutt skupił więcej uwagi na obiektach położonych bezpośrednio na stadionie. Dwupoziomowa kryta dachem trybuna na 2000 widzów, miała pod częścią z ławkami zostać wykorzystana na wszystkie niezbędne dla sportowców pomieszczenia (szatnie, łazienki, salki treningowe, kuchnie, magazyny) oraz na biura Ośrodka WF.
Prace rozpoczęto w połowie 1937 roku, prowadzono je w ciągu całego 1938 i planowano zakończyć w lecie następnego roku. Za kierowanie robotami odpowiedzialny był kpt. Janusz Żmudziński, nowy komendant Ośrodka WF. Wojna przerwała dalsze etapy rozbudowy.

Stadionas 1944 m. vokiečių darytoje nuotraukoje

Wilnioteka 2017.11.17 Zanim zniknie "Žalgiris", czyli jak powstawał stadion w Wilnie
http://www.wilnoteka.lt/artykul/zani...adion-w-wilnie

Toje pačioje vietoje po karo pagal Viktoro Anikino projektą pasitelkiant vokiečių karo belaisvius buvo pastatytas Spartako (vėliau - "Žalgirio") stadionas.


Kitas nerealizuotas arch. Stanisławo Bukowskio projektas - baseinas Lukiškėse.

Vienu ryškiausių moderniosios architektūros visuomeninės paskirties objektų galėjo tapti plaukimo baseinas Vilniuje, kurio konkursinį projektą 1940 m. parengė S. Bukowskis53 [35, 36 il.]. Varšuvos politechnikos absolvento inžinieriaus architekto, urbanistoto, paminklų konservatoriaus S. Bukowskio, 1936–1940 m. dirbusio R. Gutto asistentu urbanistikos biure Vilniuje, projektas – puikus Varšuvos modernizmo architektūros mokyklos pavyzdys.
Baseiną, manoma, planuota statyti buvusioje Lentpjūvių (Tartaki) gatvėje, Neries vingio teritorijoje tarp dabartinės A. Goštauto g. ir Gedimino prospekto.

Rasa Butvilaitė. Vilnius 1919–1939 metais: naujo architektūrinio tapatumo kūrimas
VDY leidykla. Acta Academiae Artium Vilnensis 94 / 2019
http://leidykla.vda.lt/Files/file/Ac...Butvilaite.pdf

[Romas]

Stanisław Bukowski prižiūri pastato statybą

https://polona.pl/item/stanislaw-buk...#info:metadata

Apie 1931-1936 metus Vilniuje buvo statoma nemažai pastatų su arkomis - mokykla Antakalnyje, poliklinika dab. Kauno / Vytenio g. kampe
Labiausiai tas pastatas panašus į dabartinį LR KT pastatą Gedimino pr. 36

[Romas]

Dalinai realizuotas 1937-1941 m. prof. Romualdo Gutto urbanistikos biuro projektas - Katedros aikštės sutvarkymas
Aišku, kad Lietuvos ir Sovietų laikais neliko J.Piłsudskio paminklo rytinėje aikštės pusėje
Pagrindinė prof. Romualdo Gutto idėja buvo realizuota - iškastas gruntas Katedros aikštėje, kad Katedra atrodytų aukštesnė.

Słowo 1937 m. balandžio 22 d.


Du straipsniai apie 1937 m. Katedros aikštės sutvarkymo projektą
Paspaudus-didesnis vaizdas



Jagiellońska biblioteka cyfrowa / Krokuvos Jogailos universiteto biblioteka
https://jbc.bj.uj.edu.pl/dlibra/publ...tent?&ref=desc

[Romas]

Vilniaus architektas Stanisław Bukowski
Su Vilniaus urbanistikos biuro kolegomis prie Katedros aikštės pertvarkymo projekto maketo
Apie 1936-1939 m.

https://pl.wikipedia.org/wiki/Stanis...(in%C5%BCynier)


https://medium.com/@czesci_proste/ur...i-453b974124e8

Daugiau nuotraukų: https://polona.pl/search/?filters=ke...sTextContent:0

[Obi-Wan Kenobi]

Planuota užstatyti perimetrą palei Stuokos-Gucevičiaus gatvę ir Odminių skverą.Gaila nepavyko.

[Romas]

taip pat prisiminiau viena neigyvendinta to meto projekta vilniuje- mickeviciaus paminklo projekta.
del ko man pikta kad gedimino prospekta uzgriozdino novotelis:
todel kad tarpukario architektai toje vietoje buvo numate aikste, kurios ribas pradejo formuoti taupomosios kasos rumu ir ukio banko pastatai (dabartinis vilniaus bankas ir "kristiana")



pats paminklas buvo jau pagamintas ir beveik pradetas statyti, deja karas sutrugde ji pabaigti.
kas is jo liko galima pamatyti ir dabar- dauguma postamentui skirtu granitiniu bareljefu dabar guli ant zemes salia dabartinio mickeviciaus paminklo netoli onos baznycios.
teko girdeti, kad dar keletas bareljefu bei naturalaus dydzio gipsinis statulos modelis yra kazkokiame varsuvos muziejuje.

Wilnoteka 2021.12.02
Waldemar Wołkanowski
Budownictwo w Wilnie międzywojennym – przewodnik chronologiczny (cz. VII)

Aptariant sklypo, esančio Mickevičiaus g. 16, esančio prieš Elizos Orzeszkowos (Ožeškienės) aikštę, „bankinę“ plėtrą, pagal patvirtintą Henryko Kunos projektą neįmanoma praleisti klausimo dėl paminklo Adomui Mickevičiui.

Pagal 1932-37 metų planą paminklas turėjo būti pastatytas Mickevičiaus gatvės viduryje specialiai sukurtoje aikštėje iš abiejų pusių apsuptoje važiuojamosios dalies.
BGK / Bank Gospodarstwa Krajowego [dab. Kristiana Gedimiono pr. 14] pastatas iškilo tam tikru atstumu nuo važiuojamosios dalies. Ši erdvė atsirado dėl Vilniaus miesto valdžios prašymo palikti paminklui vietos ir šiuo klausimu sudaryto atskiro susitarimo.

Vienas iš koncepcinių projektų


Koncepcija buvo diskutuotina ir laikui bėgant buvo pasiūlyta dėl trijų alternatyvių paminklo vietų, todėl magistrato prašymu 1938 metais visose trijose vietose bandymui buvo laikinai pastatytas medinį 1:1 mastelio maketas.

Maketas Adomo Mickevičiaus gatvėje 1938 m.


http://www.wilnoteka.lt/artykul/budo...ologiczny-cz-7

[Romas]

Vilniaus miesto lombardas / Miejski Zakład Zastawniczy Komunalnej Kasy Oszczędności miasta Wilna (1939)

Wilnoteka 2021.12.14
Waldemar Wołkanowski
Budownictwo w Wilnie międzywojennym – przewodnik chronologiczny (cz. VIII)

Nuo 1920 Vilniaus lombardas buvo įsikūręs Pranciškonų rūmuose, Pranciškonų vienuliams 1934 m. atgavus savo patalpas lombardui teko ieškoti kitos vietos

Pastato vieta numatytaVilniaus urbanistikos biuro naujai suprojektuotame kvartale tarp A.Mickiewicza /A. Mickevičiaus, Styczniowa / Sausio, Dąbrowskiego / Dombrovskio g, tęsinyje, Portowa / Uosto, naujos Lombardowa ir Jagiłłońska gatvių (dab. Gedimino pr., A Stulginskio, A.Smetonos ir Jogailos gatvių. Įstriža buv. Sauiso gatvelė dabar neturi pavadinimo.


Konkurso sąlygose pastatas numatytas buvo L formos, numatytos patalpos bankinei funkcijai, įskaitant požemines saugyklas
Savialdybės lombardo konkursas vyko 1937 ir 1938 m. sandūroje Komisijoje buvo architektai Przemysław Grodzki, Stanisław Bukowski, Wilhelm Markiewicz, Jerzy Paprocki, skeretorius - arch. Stefan Narębski.

Konkursą laimėjo arch. Irena Heilman 1932 m. baigusi Varšuvos Politechninkos Architektūros fakultetą.

Statybos darbai prasidėjo 1938 m. rugsėjį. 1939 m. rugsėjo viduryje , kai jau prasidėjo II pasaulinis karas, paskelbta apie statybos pabaigą. Vidaus įrengimo darbai truko ir Vilniuje besikeičiant naujoms valdžios - lietuvių (1939.10-1940.06), sovietų (1940.06-1941.06) ir vokiečių (nuo 1941.06).
Naujasis lombardas Uosto g. 9 atidarytas jau vokiečių okupacijos metais.

Jan Bułhak 1940
Vaizdas nuo Uosto /Portowa gatvės (dab. Pamėęnkalnio g.)


Jan Bułhak 1940
Lombardo gatvė (dab. A,.Smetonos g.)


Vokiečių 1944 m. nuotrauka
Lombardas

http://www.wilnoteka.lt/artykul/budo...giczny-cz-viii

Arcjitektė Irena Zatorska-Heilman 1899 -1968) suprojektavo Vilniuje ir daugiau pastatų: Vilniaus Skautų būstinę / Stanica harcerska w Wilnie (dab. JAV ambasada Akmenų g.4) ir Stepono Batoros universiteto Akademijos namus / Uniwersytecki Dom Akademicki, bendraatorisu Franciszek Wojciechowski Wilno (dab. Vilniaus universitetas Čiurlionio g,),
http://inmemoriam.architektsarp.pl/p...-heilman,10320

Pora mūsų laikų nuotraukų Iki 2004-205 metų išliko autentiškas pastato vaizdas
Atrodo iki "minimos " įsikėlimo ir viduje buvo nedaug pakeitimų.

Apie 2005-2006 metus paskutinis lombardo aukštas buvo subjaurotas - iškirsti tarpukario pastatams nebūdingi langai.

Foto apie 2003 - 2004 metųs. Autorius nenurodytas


Foto 2007.04

[Obi-Wan Kenobi]

Pasakysiu žiauriai nepatriotiškai. Jei Vilnius po WWII būtų atitekęs vėl Lenkijai, miestas nebūtų taip išgriautas ir apleistas kaip dabar. O karo metu sugriauti pastatai būtų atstatyti kaip Varšuvoje ar Gdanske.

[RokasLT]

Pasakysiu žiauriai nepatriotiškai. Jei Vilnius po WWII būtų atitekęs vėl Lenkijai, miestas nebūtų taip išgriautas ir apleistas kaip dabar. O karo metu sugriauti pastatai būtų atstatyti kaip Varšuvoje ar Gdanske.

Būtu provincijos miestelis kaip koks Liublinas, nieko daugiau. Gal senamiestis ir geriau atrodytų, bet tik tiek.

[Ciurlionis]

Būtu provincijos miestelis kaip koks Liublinas, nieko daugiau. Gal senamiestis ir geriau atrodytų, bet tik tiek.

Deja kolega, Lenkijai Vilnius turi daug simbolinių reikšmių, jų kultūroje suprantamas, kaip miestas esantis po Krokuvos. Lenkų kultūros židinys ir viena iš didžiosios šalies sostinių. Tad tikrai nebūtų, kaip Lublinas, manau būtų priešingai.

[RokasLT]

Deja kolega, Lenkijai Vilnius turi daug simbolinių reikšmių, jų kultūroje suprantamas, kaip miestas esantis po Krokuvos. Lenkų kultūros židinys ir viena iš didžiosios šalies sostinių. Tad tikrai nebūtų, kaip Lublinas, manau būtų priešingai.

O tai ATR laikais jis buvo taip pat vystomas kaip Krokuva? Jau nekalbant kai atsirado Varšuva. Tikrai ne. Tarpukariu minimaliai buvo pastatyta pastatų. Kaip eiliniame užkampyje.
Geriausiu atveju Vilnius būtu po Gdansko (ekonomine, investavimo prasmėmis). Liublinas irgi yra svarbus lenkų kultūrai miestas. Vilnius būtu vienu iš istorinių, kultūrinių centrų, bet ne vienu iš pačių stipriausių ekonominių centrų.

Warsaw	€100.336 billion	2021
Katowice	€39.182 billion	2020
Poznań	€25.999 billion	2020
Kraków	€25.534 billion	2020
Gdansk	€20.529 billion	2020
Łódź	€16.839 billion	2020
Wrocław	€15.222 billion	2020
Szczecin	€12.201 billion	2020
Bydgoszcz	€10.871 billion	2020

[Stadionas]

O tai ATR laikais jis buvo taip pat vystomas kaip Krokuva? Jau nekalbant kai atsirado Varšuva. Tikrai ne. Tarpukariu minimaliai buvo pastatyta pastatų. Kaip eiliniame užkampyje.
Geriausiu atveju Vilnius būtu po Gdansko (ekonomine, investavimo prasmėmis). Liublinas irgi yra svarbus lenkų kultūrai miestas. Vilnius būtu vienu iš istorinių, kultūrinių centrų, bet ne vienu iš pačių stipriausių ekonominių centrų. [TABLE="border: 1"]

šiaip ne duok dieve, kad Vilnius grįžtu Lenkijai. bet teisybės dėlei, Lenkijos teritorijoje atitekusioje Lietuvai ir Baltarusijai, gyventojų turi panašiai kiek Lietuva, pridėjus Palankė tai ir gerokai daugiau. tarpukarių Vilnius dvigubai didesnis buvo už Liubliną, ir tikėtina skirtingai LTSR visokių bažnytkaimių kaip Panevėžys didmiesčių neverstu, todėl matyt Vilnius būtų didesnis nei dabar, VU matyt liktų vienas didesnių universitetų todėl jaunimas gal taip stipriai nemigruotų į Varšuvą.

[digital]

Pasakysiu žiauriai nepatriotiškai. Jei Vilnius po WWII būtų atitekęs vėl Lenkijai, miestas nebūtų taip išgriautas ir apleistas kaip dabar. O karo metu sugriauti pastatai būtų atstatyti kaip Varšuvoje ar Gdanske.

Jei būtų atitekęs nepriklausomai, o ne sovietinei Lietuvai, irgi būtų kitaip. Baigiam šitą offtopicą.

[RokasLT]

šiaip ne duok dieve, kad Vilnius grįžtu Lenkijai. bet teisybės dėlei, Lenkijos teritorijoje atitekusioje Lietuvai ir Baltarusijai, gyventojų turi panašiai kiek Lietuva, pridėjus Palankė tai ir gerokai daugiau. tarpukarių Vilnius dvigubai didesnis buvo už Liubliną, ir tikėtina skirtingai LTSR visokių bažnytkaimių kaip Panevėžys didmiesčių neverstu, todėl matyt Vilnius būtų didesnis nei dabar, VU matyt liktų vienas didesnių universitetų todėl jaunimas gal taip stipriai nemigruotų į Varšuvą.

Vilnius per 34 m. paaugo 42k, čia didelis pokytis? Panašus kaip Liubline 56k per 50 m. O Šiauliuose daugiau buvo pastatyta pastatų negu Vilniuje. Vilnius būtu labiau Kauno ar Liublino dydžio, ir jo neišaugintų lenkiškas sakralizavimas net iki dabartinio dydžio. Nes tarpukariu lenkai nesibaimino Lietuvos-Kauno, ir buvo įvykdę stebuklą prie Vyslos, tad ir iš bolševikų nematė tokios grėsmės, kaip dabar yra su Putino ruZZija. Bet tuo metu vis tiek mizernai investavo į šį sakraliai idealizuotą miestą.

Vilnius

1897[28]	3,131	2	47,795	30.1	30,967	20	61,847	40	6,514	4.2	10,792	6.9	154,532
1931[29]	1,579	0.8	128,600	65.5	7,400	3.8	54,600	27.8	1,700	0.9	4,166	2.1	196,345

Mažiausi skaičiai 1900-1950 m.

Lublin

Lublin

336,339

339,547

351,806

356,251

238,500

181,304

116,629

53,600

[Stadionas]

Vilnius per 33 m. paaugo 42k, čia didelis pokytis? Panašus kaip Liubline 56k per 50 m. O Šiauliuose daugiau buvo pastatyta pastatų negu Vilniuje. Vilnius būtu labiau Kauno ar Liublino dydžio, ir jo neišaugintų lenkiškas sakralizavimas net iki dabartinio dydžio. Nes tarpukariu lenkai nesibaimino Lietuvos-Kauno, ir buvo įvykdę stebuklą prie Vyslos, tad ir iš bolševikų nematė tokios grėsmės, kaip dabar yra su Putino ruZZija. Bet tuo metu vis tiek mizernai investavo į šį sakraliai idealizuotą miestą.

Vilnius

1897[28]	3,131	2	47,795	30.1	30,967	20	61,847	40	6,514	4.2	10,792	6.9	154,532
1931[29]	1,579	0.8	128,600	65.5	7,400	3.8	54,600	27.8	1,700	0.9	4,166	2.1	196,345

Mažiausi skaičiai 1900-1950 m.

Lublin

Lublin

336,339

339,547

351,806

356,251

238,500

181,304

116,629

53,600

šiaip Kaunas nuo 1923 iki 1939 išaugo 62tūkst., būdamas sostinė. Tais laikais kaimas kitą svarbą turėjo, skirtingai nei po karo.

[RokasLT]

šiaip Kaunas nuo 1923 iki 1939 išaugo 62tūkst., būdamas sostinė. Tais laikais kaimas kitą svarbą turėjo, skirtingai nei po karo.

Kad kaip tik po karo emigravimas į miestu dar labiau padidėjo.

https://www.researchgate.net/figure/...fig1_342323771

[Stadionas]

Tingiu ieškoti, bet dėl forsuojamos industrializacijos ir urbanizacijos LT miestai sparčiau augo sovietmečiu negu vakaruose, ar net Lenkijoje kaip satelitinėje (jau nekalbant jei Lenkiją dar kartą būtu įvykdžiusi antrą stebūklą, bet nebuvo lemta, dėl draugelių iš vakarų).

mano mintys buvo, kad žmonių teritorijoje maitinančioje Vilnių būtų panašiai kaip ir dabar, bet Lenkijai nereiktų tolygiai išskirstyt jų, kaip LTSR nes ne tas mastelis buvo, todėl Vilnius galėtų labiau išaugt nei tarybmėčių išaugo (na arba panašiai), todėl nebūtų kaip Liublinas.

[RokasLT]

mano mintys buvo, kad žmonių teritorijoje maitinančioje Vilnių būtų panašiai kaip ir dabar, bet Lenkijai nereiktų tolygiai išskirstyt jų, kaip LTSR nes ne tas mastelis buvo, todėl Vilnius galėtų labiau išaugt nei tarybmėčių išaugo (na arba panašiai), todėl nebūtų kaip Liublinas.

Na, aš tik pasikartosiu, kad LENK labai mažai investavo į VIL tarpukariu, net Lietuvai priklausę Šiauliai jį perspjovė pagal naujų pastatų ir infrastruktūros kiekį.