Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[VLN] Vilniaus tarpukario architektūra

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Mojżesz Cholem / Mozė Cholemas (1888 - 1944)
    Individualaus namo Aukštutiniame Pavilnyje (Kolonia Górna) projektas.
    Ul.Głośna 23 (poseja 175), dab. Garsioji g. 21

    Dom Adolfa Sienkiewicza w Nowej Górnej Kolonii Wileńskiej / A.Sienkievičiaus namas Aukštutiniame Pavilnyje






    Projektas buvo derinamas 1939 metų vasarą, prieš pat prasidedant II pasauliniam karui
    Arch. M.Cholemo parašas


    Prašymas jau vokiečių okupacijos laikais 1941.10.21 (lietuvių kalba)


    Dabartinis vaizdas

    https://sienkiewiczowie.pl/dom-adolf...ii-wilenskiej/

    Comment


      Vilniaus architektas Stanisław Bukowski (Stanislavas Bukovskis) tarpukariu dar buvo jaunas Varšuvos Politechnikos absolentas. Jis per keletą metų spėjo pasižymėti ne tik kaip prof. Romualdo Gutto Vilniaus urbanistiko biuro urbanistas, bet ir kaip Vilniaus Katedros restauratorius bei pirmųjų Vilniaus sporto statinių projektuotojas. Gaila, kad nespėta realizuoti baseino projekto Lukiškėse.
      Po II pasaulinio karo ištremtas iš Vilniaus ("repatrijavo") ir tęsė profesinę veiklą Balstogėje.

      arch. Stanisław Bukowski (* 21.01.1904, Rypin, † 01.03.1979, Białystok)
      Stanisław Bukowski - architekt, urbanista, konserwator zabytków, wykładowca akademicki.
      Absolwent Wydziału Architektury Politechniki Warszawskiej (1933).
      Starszy asystent w Katedrze Architektury Wnętrz i Krajobrazu Politechniki Warszawskiej (1934). Asystent prof. Romualda Gutta w Miejskim Biurze Urbanistycznym w Wilnie (1936-40).
      Kierownik Pracowni Konserwacji Zabytków Architektury w Białymstoku (...).

      Autor m.in.:
      - budynek Szkoły Powszechnej (1938-39) w Wilnie - współautor Romuald Gutt;
      - stadion sportowy w Wilnie (1938);
      - budynek mieszkalny w Wilnie (1940) - współautor Mojżesz Cholem;
      - odbudowa zespołu pałacowo-ogrodowego Branickich w Białymstoku (1946-55) - nagroda Komitetu Urbanistyki i Architektury 1956;
      (...)

      Konkursy m.in.:
      - na opracowanie plastyczne mauzoleum grobów królewskich w Katedrze Wileńskiej (1937) - I nagroda.

      Członek SARP O. Wilno (do 1939).
      Członek SARP O. Białystok (po 1945).

      http://www.inmemoriam.architektsarp...._bukowski,6638

      Comment


        Vilniaus architektas Stanisław Bukowski

        Vilniaus stadionas
        Vilniaus stadionas Piramonte (Pioromonte) buvo atidarytas 1929 m. birželio 15 d.


        Gal kam nors pavyks surasti 2000 veitų Vilniaus stadiono Pioromonte projektą, kurį 1937-1938 m. projektavo prof. Romualdo Gutto vadovaujamas Vilniaus urbanistikos biuras; projekte dalyvavo ir Stanisław Bukowski.
        Miejski Komitet WF w 1937 roku zlecił architektowi Romualdowi Guttowi opracowanie na nowo planów Parku Sportowego. W nowym projekcie ograniczono teren i nie obejmowano już cmentarza żydowskiego. Kryty basen i Dom Sportu były nadal uwzględniane, ale R. Gutt skupił więcej uwagi na obiektach położonych bezpośrednio na stadionie. Dwupoziomowa kryta dachem trybuna na 2000 widzów, miała pod częścią z ławkami zostać wykorzystana na wszystkie niezbędne dla sportowców pomieszczenia (szatnie, łazienki, salki treningowe, kuchnie, magazyny) oraz na biura Ośrodka WF.
        Prace rozpoczęto w połowie 1937 roku, prowadzono je w ciągu całego 1938 i planowano zakończyć w lecie następnego roku. Za kierowanie robotami odpowiedzialny był kpt. Janusz Żmudziński, nowy komendant Ośrodka WF. Wojna przerwała dalsze etapy rozbudowy.
        Stadionas 1944 m. vokiečių darytoje nuotraukoje

        Wilnioteka 2017.11.17 Zanim zniknie "Žalgiris", czyli jak powstawał stadion w Wilnie
        http://www.wilnoteka.lt/artykul/zani...adion-w-wilnie

        Toje pačioje vietoje po karo pagal Viktoro Anikino projektą pasitelkiant vokiečių karo belaisvius buvo pastatytas Spartako (vėliau - "Žalgirio") stadionas.


        Kitas nerealizuotas arch. Stanisławo Bukowskio projektas - baseinas Lukiškėse.
        Vienu ryškiausių moderniosios architektūros visuomeninės paskirties objektų galėjo tapti plaukimo baseinas Vilniuje, kurio konkursinį projektą 1940 m. parengė S. Bukowskis53 [35, 36 il.]. Varšuvos politechnikos absolvento inžinieriaus architekto, urbanistoto, paminklų konservatoriaus S. Bukowskio, 1936–1940 m. dirbusio R. Gutto asistentu urbanistikos biure Vilniuje, projektas – puikus Varšuvos modernizmo architektūros mokyklos pavyzdys.
        Baseiną, manoma, planuota statyti buvusioje Lentpjūvių (Tartaki) gatvėje, Neries vingio teritorijoje tarp dabartinės A. Goštauto g. ir Gedimino prospekto.


        Rasa Butvilaitė. Vilnius 1919–1939 metais: naujo architektūrinio tapatumo kūrimas
        VDY leidykla. Acta Academiae Artium Vilnensis 94 / 2019
        http://leidykla.vda.lt/Files/file/Ac...Butvilaite.pdf
        Paskutinis taisė Romas; 2020.10.19, 17:58. Priežastis: Citavimas

        Comment


          Stanisław Bukowski prižiūri pastato statybą

          https://polona.pl/item/stanislaw-buk...#info:metadata

          Apie 1931-1936 metus Vilniuje buvo statoma nemažai pastatų su arkomis - mokykla Antakalnyje, poliklinika dab. Kauno / Vytenio g. kampe
          Labiausiai tas pastatas panašus į dabartinį LR KT pastatą Gedimino pr. 36

          Comment


            Dalinai realizuotas 1937-1941 m. prof. Romualdo Gutto urbanistikos biuro projektas - Katedros aikštės sutvarkymas
            Aišku, kad Lietuvos ir Sovietų laikais neliko J.Piłsudskio paminklo rytinėje aikštės pusėje
            Pagrindinė prof. Romualdo Gutto idėja buvo realizuota - iškastas gruntas Katedros aikštėje, kad Katedra atrodytų aukštesnė.

            Słowo 1937 m. balandžio 22 d.


            Du straipsniai apie 1937 m. Katedros aikštės sutvarkymo projektą
            Paspaudus-didesnis vaizdas



            Jagiellońska biblioteka cyfrowa / Krokuvos Jogailos universiteto biblioteka
            https://jbc.bj.uj.edu.pl/dlibra/publ...tent?&ref=desc

            Comment


              Vilniaus architektas Stanisław Bukowski
              Su Vilniaus urbanistikos biuro kolegomis prie Katedros aikštės pertvarkymo projekto maketo
              Apie 1936-1939 m.

              https://pl.wikipedia.org/wiki/Stanis...(in%C5%BCynier)


              https://medium.com/@czesci_proste/ur...i-453b974124e8

              Daugiau nuotraukų: https://polona.pl/search/?filters=ke...sTextContent:0

              Comment


                Planuota užstatyti perimetrą palei Stuokos-Gucevičiaus gatvę ir Odminių skverą.Gaila nepavyko.

                Comment


                  Parašė julius Rodyti pranešimą
                  taip pat prisiminiau viena neigyvendinta to meto projekta vilniuje- mickeviciaus paminklo projekta.
                  del ko man pikta kad gedimino prospekta uzgriozdino novotelis:
                  todel kad tarpukario architektai toje vietoje buvo numate aikste, kurios ribas pradejo formuoti taupomosios kasos rumu ir ukio banko pastatai (dabartinis vilniaus bankas ir "kristiana")



                  pats paminklas buvo jau pagamintas ir beveik pradetas statyti, deja karas sutrugde ji pabaigti.
                  kas is jo liko galima pamatyti ir dabar- dauguma postamentui skirtu granitiniu bareljefu dabar guli ant zemes salia dabartinio mickeviciaus paminklo netoli onos baznycios.
                  teko girdeti, kad dar keletas bareljefu bei naturalaus dydzio gipsinis statulos modelis yra kazkokiame varsuvos muziejuje.
                  Wilnoteka 2021.12.02
                  Waldemar Wołkanowski
                  Budownictwo w Wilnie międzywojennym – przewodnik chronologiczny (cz. VII)
                  Aptariant sklypo, esančio Mickevičiaus g. 16, esančio prieš Elizos Orzeszkowos (Ožeškienės) aikštę, „bankinę“ plėtrą, pagal patvirtintą Henryko Kunos projektą neįmanoma praleisti klausimo dėl paminklo Adomui Mickevičiui.

                  Pagal 1932-37 metų planą paminklas turėjo būti pastatytas Mickevičiaus gatvės viduryje specialiai sukurtoje aikštėje iš abiejų pusių apsuptoje važiuojamosios dalies.
                  BGK / Bank Gospodarstwa Krajowego [dab. Kristiana Gedimiono pr. 14] pastatas iškilo tam tikru atstumu nuo važiuojamosios dalies. Ši erdvė atsirado dėl Vilniaus miesto valdžios prašymo palikti paminklui vietos ir šiuo klausimu sudaryto atskiro susitarimo.

                  Vienas iš koncepcinių projektų


                  Koncepcija buvo diskutuotina ir laikui bėgant buvo pasiūlyta dėl trijų alternatyvių paminklo vietų, todėl magistrato prašymu 1938 metais visose trijose vietose bandymui buvo laikinai pastatytas medinį 1:1 mastelio maketas.

                  Maketas Adomo Mickevičiaus gatvėje 1938 m.


                  http://www.wilnoteka.lt/artykul/budo...ologiczny-cz-7

                  Comment


                    Vilniaus miesto lombardas / Miejski Zakład Zastawniczy Komunalnej Kasy Oszczędności miasta Wilna (1939)

                    Wilnoteka 2021.12.14
                    Waldemar Wołkanowski
                    Budownictwo w Wilnie międzywojennym – przewodnik chronologiczny (cz. VIII)
                    Nuo 1920 Vilniaus lombardas buvo įsikūręs Pranciškonų rūmuose, Pranciškonų vienuliams 1934 m. atgavus savo patalpas lombardui teko ieškoti kitos vietos

                    Pastato vieta numatytaVilniaus urbanistikos biuro naujai suprojektuotame kvartale tarp A.Mickiewicza /A. Mickevičiaus, Styczniowa / Sausio, Dąbrowskiego / Dombrovskio g, tęsinyje, Portowa / Uosto, naujos Lombardowa ir Jagiłłońska gatvių (dab. Gedimino pr., A Stulginskio, A.Smetonos ir Jogailos gatvių. Įstriža buv. Sauiso gatvelė dabar neturi pavadinimo.


                    Konkurso sąlygose pastatas numatytas buvo L formos, numatytos patalpos bankinei funkcijai, įskaitant požemines saugyklas
                    Savialdybės lombardo konkursas vyko 1937 ir 1938 m. sandūroje Komisijoje buvo architektai Przemysław Grodzki, Stanisław Bukowski, Wilhelm Markiewicz, Jerzy Paprocki, skeretorius - arch. Stefan Narębski.

                    Konkursą laimėjo arch. Irena Heilman 1932 m. baigusi Varšuvos Politechninkos Architektūros fakultetą.

                    Statybos darbai prasidėjo 1938 m. rugsėjį. 1939 m. rugsėjo viduryje , kai jau prasidėjo II pasaulinis karas, paskelbta apie statybos pabaigą. Vidaus įrengimo darbai truko ir Vilniuje besikeičiant naujoms valdžios - lietuvių (1939.10-1940.06), sovietų (1940.06-1941.06) ir vokiečių (nuo 1941.06).
                    Naujasis lombardas Uosto g. 9 atidarytas jau vokiečių okupacijos metais.

                    Jan Bułhak 1940
                    Vaizdas nuo Uosto /Portowa gatvės (dab. Pamėęnkalnio g.)


                    Jan Bułhak 1940
                    Lombardo gatvė (dab. A,.Smetonos g.)


                    Vokiečių 1944 m. nuotrauka
                    Lombardas

                    http://www.wilnoteka.lt/artykul/budo...giczny-cz-viii

                    Arcjitektė Irena Zatorska-Heilman 1899 -1968) suprojektavo Vilniuje ir daugiau pastatų: Vilniaus Skautų būstinę / Stanica harcerska w Wilnie (dab. JAV ambasada Akmenų g.4) ir Stepono Batoros universiteto Akademijos namus / Uniwersytecki Dom Akademicki, bendraatorisu Franciszek Wojciechowski Wilno (dab. Vilniaus universitetas Čiurlionio g,),
                    http://inmemoriam.architektsarp.pl/p...-heilman,10320

                    Pora mūsų laikų nuotraukų Iki 2004-205 metų išliko autentiškas pastato vaizdas
                    Atrodo iki "minimos " įsikėlimo ir viduje buvo nedaug pakeitimų.

                    Apie 2005-2006 metus paskutinis lombardo aukštas buvo subjaurotas - iškirsti tarpukario pastatams nebūdingi langai.

                    Foto apie 2003 - 2004 metųs. Autorius nenurodytas


                    Foto 2007.04




                    Comment


                      Pasakysiu žiauriai nepatriotiškai. Jei Vilnius po WWII būtų atitekęs vėl Lenkijai, miestas nebūtų taip išgriautas ir apleistas kaip dabar. O karo metu sugriauti pastatai būtų atstatyti kaip Varšuvoje ar Gdanske.

                      Comment


                        Parašė Obi-Wan Kenobi Rodyti pranešimą
                        Pasakysiu žiauriai nepatriotiškai. Jei Vilnius po WWII būtų atitekęs vėl Lenkijai, miestas nebūtų taip išgriautas ir apleistas kaip dabar. O karo metu sugriauti pastatai būtų atstatyti kaip Varšuvoje ar Gdanske.
                        Būtu provincijos miestelis kaip koks Liublinas, nieko daugiau. Gal senamiestis ir geriau atrodytų, bet tik tiek.

                        Comment


                          Parašė RokasLT Rodyti pranešimą
                          Būtu provincijos miestelis kaip koks Liublinas, nieko daugiau. Gal senamiestis ir geriau atrodytų, bet tik tiek.
                          Deja kolega, Lenkijai Vilnius turi daug simbolinių reikšmių, jų kultūroje suprantamas, kaip miestas esantis po Krokuvos. Lenkų kultūros židinys ir viena iš didžiosios šalies sostinių. Tad tikrai nebūtų, kaip Lublinas, manau būtų priešingai.
                          Aviate, navigate, communicate

                          Comment


                            Parašė Ciurlionis Rodyti pranešimą

                            Deja kolega, Lenkijai Vilnius turi daug simbolinių reikšmių, jų kultūroje suprantamas, kaip miestas esantis po Krokuvos. Lenkų kultūros židinys ir viena iš didžiosios šalies sostinių. Tad tikrai nebūtų, kaip Lublinas, manau būtų priešingai.
                            O tai ATR laikais jis buvo taip pat vystomas kaip Krokuva? Jau nekalbant kai atsirado Varšuva. Tikrai ne. Tarpukariu minimaliai buvo pastatyta pastatų. Kaip eiliniame užkampyje.
                            Geriausiu atveju Vilnius būtu po Gdansko (ekonomine, investavimo prasmėmis). Liublinas irgi yra svarbus lenkų kultūrai miestas. Vilnius būtu vienu iš istorinių, kultūrinių centrų, bet ne vienu iš pačių stipriausių ekonominių centrų.
                            Warsaw €100.336 billion 2021
                            Katowice €39.182 billion 2020
                            Poznań €25.999 billion 2020
                            Kraków €25.534 billion 2020
                            Gdansk €20.529 billion 2020
                            Łódź €16.839 billion 2020
                            Wrocław €15.222 billion 2020
                            Szczecin €12.201 billion 2020
                            Bydgoszcz €10.871 billion 2020

                            Comment


                              Parašė RokasLT Rodyti pranešimą
                              O tai ATR laikais jis buvo taip pat vystomas kaip Krokuva? Jau nekalbant kai atsirado Varšuva. Tikrai ne. Tarpukariu minimaliai buvo pastatyta pastatų. Kaip eiliniame užkampyje.
                              Geriausiu atveju Vilnius būtu po Gdansko (ekonomine, investavimo prasmėmis). Liublinas irgi yra svarbus lenkų kultūrai miestas. Vilnius būtu vienu iš istorinių, kultūrinių centrų, bet ne vienu iš pačių stipriausių ekonominių centrų. [TABLE="border: 1"]
                              šiaip ne duok dieve, kad Vilnius grįžtu Lenkijai. bet teisybės dėlei, Lenkijos teritorijoje atitekusioje Lietuvai ir Baltarusijai, gyventojų turi panašiai kiek Lietuva, pridėjus Palankė tai ir gerokai daugiau. tarpukarių Vilnius dvigubai didesnis buvo už Liubliną, ir tikėtina skirtingai LTSR visokių bažnytkaimių kaip Panevėžys didmiesčių neverstu, todėl matyt Vilnius būtų didesnis nei dabar, VU matyt liktų vienas didesnių universitetų todėl jaunimas gal taip stipriai nemigruotų į Varšuvą.

                              Comment


                                Parašė Obi-Wan Kenobi Rodyti pranešimą
                                Pasakysiu žiauriai nepatriotiškai. Jei Vilnius po WWII būtų atitekęs vėl Lenkijai, miestas nebūtų taip išgriautas ir apleistas kaip dabar. O karo metu sugriauti pastatai būtų atstatyti kaip Varšuvoje ar Gdanske.
                                Jei būtų atitekęs nepriklausomai, o ne sovietinei Lietuvai, irgi būtų kitaip. Baigiam šitą offtopicą.
                                Paskutinis taisė digital; 2024.01.19, 19:46.

                                Comment


                                  Parašė Stadionas Rodyti pranešimą

                                  šiaip ne duok dieve, kad Vilnius grįžtu Lenkijai. bet teisybės dėlei, Lenkijos teritorijoje atitekusioje Lietuvai ir Baltarusijai, gyventojų turi panašiai kiek Lietuva, pridėjus Palankė tai ir gerokai daugiau. tarpukarių Vilnius dvigubai didesnis buvo už Liubliną, ir tikėtina skirtingai LTSR visokių bažnytkaimių kaip Panevėžys didmiesčių neverstu, todėl matyt Vilnius būtų didesnis nei dabar, VU matyt liktų vienas didesnių universitetų todėl jaunimas gal taip stipriai nemigruotų į Varšuvą.
                                  Vilnius per 34 m. paaugo 42k, čia didelis pokytis? Panašus kaip Liubline 56k per 50 m. O Šiauliuose daugiau buvo pastatyta pastatų negu Vilniuje. Vilnius būtu labiau Kauno ar Liublino dydžio, ir jo neišaugintų lenkiškas sakralizavimas net iki dabartinio dydžio. Nes tarpukariu lenkai nesibaimino Lietuvos-Kauno, ir buvo įvykdę stebuklą prie Vyslos, tad ir iš bolševikų nematė tokios grėsmės, kaip dabar yra su Putino ruZZija. Bet tuo metu vis tiek mizernai investavo į šį sakraliai idealizuotą miestą.

                                  Vilnius
                                  1897[28] 3,131 2 47,795 30.1 30,967 20 61,847 40 6,514 4.2 10,792 6.9 154,532
                                  1931[29] 1,579 0.8 128,600 65.5 7,400 3.8 54,600 27.8 1,700 0.9 4,166 2.1 196,345
                                  Mažiausi skaičiai 1900-1950 m.
                                  Lublin Lublin 336,339 339,547 351,806 356,251 238,500 181,304 116,629 53,600
                                  Paskutinis taisė RokasLT; 2024.01.19, 20:13.

                                  Comment


                                    Parašė RokasLT Rodyti pranešimą

                                    Vilnius per 33 m. paaugo 42k, čia didelis pokytis? Panašus kaip Liubline 56k per 50 m. O Šiauliuose daugiau buvo pastatyta pastatų negu Vilniuje. Vilnius būtu labiau Kauno ar Liublino dydžio, ir jo neišaugintų lenkiškas sakralizavimas net iki dabartinio dydžio. Nes tarpukariu lenkai nesibaimino Lietuvos-Kauno, ir buvo įvykdę stebuklą prie Vyslos, tad ir iš bolševikų nematė tokios grėsmės, kaip dabar yra su Putino ruZZija. Bet tuo metu vis tiek mizernai investavo į šį sakraliai idealizuotą miestą.

                                    Vilnius
                                    1897[28] 3,131 2 47,795 30.1 30,967 20 61,847 40 6,514 4.2 10,792 6.9 154,532
                                    1931[29] 1,579 0.8 128,600 65.5 7,400 3.8 54,600 27.8 1,700 0.9 4,166 2.1 196,345
                                    Mažiausi skaičiai 1900-1950 m.
                                    Lublin Lublin 336,339 339,547 351,806 356,251 238,500 181,304 116,629 53,600
                                    šiaip Kaunas nuo 1923 iki 1939 išaugo 62tūkst., būdamas sostinė. Tais laikais kaimas kitą svarbą turėjo, skirtingai nei po karo.

                                    Comment


                                      Parašė Stadionas Rodyti pranešimą

                                      šiaip Kaunas nuo 1923 iki 1939 išaugo 62tūkst., būdamas sostinė. Tais laikais kaimas kitą svarbą turėjo, skirtingai nei po karo.
                                      Kad kaip tik po karo emigravimas į miestu dar labiau padidėjo.

                                      https://www.researchgate.net/figure/...fig1_342323771

                                      Comment


                                        Parašė RokasLT Rodyti pranešimą
                                        Tingiu ieškoti, bet dėl forsuojamos industrializacijos ir urbanizacijos LT miestai sparčiau augo sovietmečiu negu vakaruose, ar net Lenkijoje kaip satelitinėje (jau nekalbant jei Lenkiją dar kartą būtu įvykdžiusi antrą stebūklą, bet nebuvo lemta, dėl draugelių iš vakarų).
                                        mano mintys buvo, kad žmonių teritorijoje maitinančioje Vilnių būtų panašiai kaip ir dabar, bet Lenkijai nereiktų tolygiai išskirstyt jų, kaip LTSR nes ne tas mastelis buvo, todėl Vilnius galėtų labiau išaugt nei tarybmėčių išaugo (na arba panašiai), todėl nebūtų kaip Liublinas.

                                        Comment


                                          Parašė Stadionas Rodyti pranešimą

                                          mano mintys buvo, kad žmonių teritorijoje maitinančioje Vilnių būtų panašiai kaip ir dabar, bet Lenkijai nereiktų tolygiai išskirstyt jų, kaip LTSR nes ne tas mastelis buvo, todėl Vilnius galėtų labiau išaugt nei tarybmėčių išaugo (na arba panašiai), todėl nebūtų kaip Liublinas.
                                          Na, aš tik pasikartosiu, kad LENK labai mažai investavo į VIL tarpukariu, net Lietuvai priklausę Šiauliai jį perspjovė pagal naujų pastatų ir infrastruktūros kiekį.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X