[VLN] Vilniaus tarpukario architektūra

[Civis]

Pranešimas gan senas, bet galbūt kas nors gali nurodyti tikrąjį šių iliustracijų šaltinį? Juliau? Iš anksto dėkoju.

Iliustracijos nuskanuotos iš vieno VDA leidyklos serijos Acta academiae artium Vilnensis leidinio. Jeigu atmintis nemeluoja, tai Istorinis naratyvas: problemos ir tyrinėjimai, 2003.

[Civis]

Iliustracijos nuskanuotos iš vieno VDA leidyklos serijos Acta academiae artium Vilnensis leidinio. Jeigu atmintis nemeluoja, tai Istorinis naratyvas: problemos ir tyrinėjimai, 2003.

Pataisau, nes vakar nurodžiau netinkamai...

Iš tiesų tai tos pačios serijos Acta academiae artium Vilnensis leidinys, tik jis vadinasi Vilnius kaip dailės mokymo ir sklaidos centras, 2003. Jame yra Ilonos Mažeikienės straipsnis Trys Adomo Mickevičiaus paminklų projektai tarpukario Vilniuje.

[vidoq]

Prieš karą pradėtas statyti stoties pašto pastatas (dworcowy Urząd Pocztowo-Telegraficzny), užbaigtas tik 1953 m. pagal naujai sudarytą projektą. Šiandien - Geležinkelio g. 6

1941-44 m.

Šaltinis:- KLUVIK ARCHIVES


Šaltinis:- KLUVIK ARCHIVES

1949-53 m.

Šaltinis:- Muzeum Warmii i Mazur


Vilniaus vaizdų kaita - http://www.heritage.lt/km/laik/000b.asp?view=0810160067


Vilniaus vaizdų kaita - http://www.heritage.lt/km/laik/000b.asp?view=0810160068

[Ginthus]

Prieš karą pradėtas statyti stoties pašto pastatas (dworcowy Urząd Pocztowo-Telegraficzny), užbaigtas tik 1953 m. pagal naujai sudarytą projektą. Šiandien - Geležinkelio g. 6

Va čia tai netikėta. Pasirodo ne mūrinis jis.
Vaizdas visai kaip šiandieninėse getų statybvietėse

[Knope]

Nesu tikras ar į reikiamą rubriką taikau. Turiu klausimą dėl vieno Naugarduko gatvės pastato. Gal kas žino, kas jame buvo tarpukariu? Žinau, kad Naugarduko, Algirdo gatvių rajonuose gyveno daug žydų šeimų, veikė jų mokyklų ir maldos namų. Turiu nuojautą, kad ir šis pastatas susijęs su žydų bendruomene.

[vidoq]

Liepkalnio pagrindinė mokykla statybos metu. 1938-39 m. Arch. Romuald Gutt.

___
Šaltinis:- Rewizyta u Romualda Gutta

Lenkijos tarpukario architektūra:- Warszawski Modernizm 1905 - 1939

Fot. 2013 9








..

[oivej]

Lombardas A.Smetonos gatvėje.
Dabar - "Maximos" (buv. "Minimos") parduotuvė

dar iš kitos pusės



ir moderniškas langas gale



gal dar liko.

[Ciurlionis]

Labai įdomus straipsnis:

1931-ieji. Utopinis Vilniaus perstatymo planas

Miestas kaip taisyklingas apskritimas. Aplink jį – plati magistralė su tramvajaus linijomis ir automobilių keliais. Žvaigždinės sankryžos ir miestą kertantys bulvarai, dangoraižiai ir krematori-umas Naujininkų viduryje. Tai tik kelios idėjos, planuotos Vilniuje mažai žinomo lenkų urbanisto Januszo Tłomakowskio.k

[Romas]

/\ Ačiū už nuorodą.
Vilniaus archyvuose turbūt yra dar ne tokių atradimų.



http://www.15min.lt/naujiena/ziniosg...2-426899?cf=df

[Alfas Vingys]

Pagal lenkmečio urbanisto Januszo Tlomakowskio planą, dabar Vilnius atrodytų kaip Prancūzijos sostinė. Bet pagal pasaulines urbanistikos tendencijas kurtas projektas liko popieriuje.


lrytas 2015-02-04
Dangoraižius Vilniuje architektas regėjo jau prieš 80 metų

http://kultura.lrytas.lt/istorija/da...es-80-metu.htm

[kept]

Džiaugiuosi, kad Jums patiko mano atrastas J. Tłomakowskio projektas
Todėl šiandien dalinuosi tekstu apie „naują“, nors ir seniai žinomą tiltą Vilniuje. 1930 m. sausio 19 d. Malonaus skaitymo.

Mylimas Vilnius – 1930 m. sausio 19. Nauji tiltai Vilniuje! I

[Romas]

Lrytas.lt 2018.06.18
Po architektų bruzdesių feisbuke – paveldo sargai skubiai šaukia tarnybinį patikrinimą

Socialinio draudimo bendrovės pastatas, architektai Stanislavas Mužinskis ir Ježis Soltanas , 1938 m. Sudarkytas 2018 m.”, – sudėjęs gretimai dvi nuotraukas, kaip anksčiau ir kaip dabar atrodo pastatas, esantis Vilniuje, Gedimino g. 27, savo feisbuko sienoje pakomentavo žinomas architektas Audrius Ambrasas. (...)





„Viskas suderinta, viskas sudėliota su institucijomis, yra leidimas. Padarėme viską, kaip priklauso, turime projektą. Ir pamatysite, ten bus labai gražu, kai pabaigsime. Dar ne viskas ten pabaigta. Likę nesugraduoti skirstymai, ten dar dėsis juostelės, viskas ten bus gerai, pamatėliai apsitvarkys ta pačia spalva, stiklą patamsinsime, kad jis neblizgėtų, bus puikiai“, – portalui lrytas.lt pagvirtino dabartinis pastato savininkas Kazimieras Musteikis. (...) Tai, kad leidimas išties yra duotas ir remontas vyksta legaliai, patvirtino ir vyriausiasis Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis (...)

„Darbai administraciniame pastate (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 15904), esančiame Gedimino pr. 27/2, Vilniuje, atliekami pagal Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriuje 2014 m. rugpjūčio 20 d. suderintą tvarkomųjų statybos darbų, paprastojo remonto, projektą.
Šiandien Kultūros paveldo departamente nuspręsta nedelsiant reaguoti į esamą situaciją dėl kultūros paveldo objekte vykdomų darbų ir sudaryti komisiją, kuri įvertins šių tvarkomųjų darbų suderinimo aplinkybes. Pagal departamento Vilniaus skyriaus 2014 m. liepos 31 d. išduotus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus ir projektinius pasiūlymus buvo parengti lauko terasos įstiklinimo paprastojo remonto sprendiniai, be to suderintas pirmo aukšto langų keitimo aprašas.
Projekto sprendiniais numatyta nekeičiant pastato tūrio, įstiklinti atvirą, pastato pirmo aukšto dalį, nuo gatvės ribojamą kolonomis. Įstiklinamoje pastato dalyje planuojama įrengti sezoninę kavinę. Lauko terasos įstiklinimo paprastojo remonto projektui buvo siūloma pritarti ir kartu su projektu 2014 m. rugpjūčio 19 d. pateiktoje paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės akte, kuriame teigiama, kad numatomi darbai atitinka Kultūros paveldo tvarkybos darbų projektų rengimo taisyklių bei kitų nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. (..)

1938-aisiais pastatytas pastatas į Kultūros paveldo vertybių registrą įtrauktas 1993 metais. Viena iš vertingų savybių yra „fasadų architektūrinis sprendimas – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma; fasadų architektūros tūrinės detalės – išsikišusi kampinė pastato dalis PR pusėje, paremta kolonomis, po ja įtraukta užapvalinta ir įstiklinta 1 a. dalis“ .

https://www.lrytas.lt/bustas/archite...inima-6645724/

Lrytas.lt 2018.07.02
Ernestas Parulskis
Vilnius ritasi į beskonystės prarają – nei verslas, nei paveldo sargai nebeturi stuburo

Aišku, pastato Gedimino prospekte savininkai, įstiklinę atvirą pirmo aukšto galeriją ir šaligatvį pakeitę plytelių grindimis, pasielgė ne kaip Vilniaus savivaldybė, pardavusi miesto kino teatrą, o tik kaip įžūlus kaimynas, pastatęs bute nebetelpantį milžinišką fikusą laiptinėje ir išpūstomis akimis aiškinantį, kad tai yra absoliučiai nuoširdi geradarystė ir dovana kaimynams. Pikčiausia, kad jie puikiai supranta – nuosavas fikusas daugiabučio laiptinėje ir šaligatvio gabalo apsitvėrimas yra savanaudiškas viešosios erdvės nusavinimas, kuris mus, normalius kaimynus ir miestiečius, baisingai erzina.
Šalia irzulio atsiradusį nusivylimą maitina kitas šaltinis. Pastatą su dabar jau įstiklinta galerija 1938-aisiais suprojektavo jauni lenkų architektai, kurso draugai, ką tik baigę Varšuvos politechnikos institutą, būsimos architektūros žvaigždės, būsimi architektūros profesoriai Krokuvoje ir Bostone – Stanisławas Murczyńskis ir Jerzys Sołtanas. (...)

Iš kitos pusės žiūrint, kaltinti architektūrinio aristokratizmo trūkumu jauną ir godų Lietuvos verslą nėra korektiška. Jį reikia diegti jėga, aukštais įėjimo slenksčiais ir neformalizuota, edukacine, globėjiška kontrole. Vėlgi, formaliai žiūrint, Vilniaus savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos skyriaus paaiškinimas, kad „..įstiklinimas tarp kolonų skaidraus stiklo lengvomis berėmėmis konstrukcijomis nepažeidžia ir nežaloja pastato (...) vertingųjų savybių, netrukdo jo apžvelgti ir nedaro neigiamos įtakos pastatui“ neturėtų kelti ginčų – taip, viskas kiaurai matosi.

Bet šitoks formalus teisingumas labiausiai ir nuvilia, nes tėra (...) gudravimas. Nes akivaizdu, kad praeiviams skirtos galerijos įstiklinimas žaloja vertingąsias pastato savybes. Jei Murczyńskis su Sołtanu būtų norėję vietoj galerijos – svarbiausio elemento, suteikiančio modernistiniam fasadui būtiną dinamiką ir intrigą, padaryti aklinas stiklo vitrinas, taip ir būtų padarę.
Tarpukario meistrai gerai mokėjo montuoti didelius, labai didelius langus. Kadangi Murczyńskis su Sołtanu buvo talentingi architektai ir žinojo, kur yra jų suprojektuoto pastato vertingosios savybės, vitrinų ten neatsirado. Nors, įtariu, tuometiniai užsakovų atstovai gal ir galėjo painkšti dėl nenaudingai išnaudojamo ploto, bet buvo nutildyti tų, kurie supranta stiprios architektūros naudą ir turi pakankamai pinigų už tai sumokėti.

Pesimistas sakytų, kad šiandien Vilniuje nei verslas, nei juos prižiūrintys paveldo saugotojai tokio stuburo nebeturi ir miestas ritasi į beskonystės prarają. Įstiklinta galerija – ir dar keliolika neseniai įvykusių urbanistinės beprotystės pavyzdžių pesimistinę gaidą paverčia liūdesio daina.

https://www.lrytas.lt/bustas/archite...uburo-6832212/

[Kitas]

Toks pat perstatymas yra padarytas ir Operos ir baleto teatre - anksčiau po juo buvo galima praeiti didele plačia galera (?), bet po rekonstrukcijos, kuri buvo tikrai senai, visa erdvė uždengta ir ten net mažoji operhauzo salė padaryta. Tai mano klausimas būtų šitam ponui Parulskiui ir kompetetingiem forumo nariam - tenai nėra pažeidimo, darkymo, naikinimo ar pan?

[Romas]

/\ Gal nelyginkime tarpukario ir santykinai naujos (apie 1970-1975 m.) sovietinio laikotarpio architektūros.
Operos teatro atveju, jei būtų paminklinis pastatas (gal jis toks ir yra), tas įstiklinimas irgi būtų su klaustuku.

Gedimino pr. 27 pastatas su tais akvariumais yra visiškai sudarkytas.
Dar vienas skirtumas - kad tas darkymas vyksta pačiame miesto centre, pagrindinėje gatvėje.

[Romas]

15min.lt.2018.11.07
Įstiklinto fasado istorija: architektai konstatavo – pastato vertingosios savybės pažeistos

Vilniaus regioninė architektūros taryba (RAT) nutarė, kad įstiklinus pastato, esančio greta Gedimino pr. ir A.Jakšto gatvių sankryžos, pirmo aukšto fasadą, buvo pažeistos vieno ryškiausių Vilniaus tarpukario modernizmo architektūros pavyzdžių vertingosios savybės.

Taip pat nustatyta, jog projektų rengimo etape architektas nedalyvavo, tokiu būdu pažeidžiant LR Statybos įstatymo 25 straipsnio 1 punktą, bei projektų autorinė vykdymo priežiūra nebuvo vykdoma, tokiu būdu pažeidžiant LR Statybos įstatymo 36 straipsnio 1 punktą“, – rašoma RAT išvadoje. Architektų tarybos teigimu, projekto autoriai neturi architekto išsilavinimo, „kuris būtinas, dirbant su aukštą kultūrinę vertę turinčiais architektūros objektais“. Be to, ekspertų vertinimu, įgyvendinti sprendiniai neatitinka suderintų projektų – vietoje lauko kavinės laikinos stiklo atitvaros, sumontuotos už kolonų, padarytos „šiltos“ vitrinos tarp kolonų, įrengtas šildymas ir grindys. (...)

Lietuvos architektų rūmai ketino įvertinti ir architekto, parengusio projektą, etiką. Projekto autorius yra architektas Rolandas Andrijauskas, kuris verčiasi individualia veikla. Tiesa, jis nėra Rūmų narys. (...)

Irmanto Gelūno nuotr.


Pastatų komplekso administracinis pastatas, adresu Gedimino pr. 27, pastatytas 1938 metais pagal architektų Stanislavo Mužynskio (Stanisław Murzyński) ir Ježio Soltano (Jerzy Sołtan) projektą, o į Kultūros paveldo vertybių registrą įtrauktas 1993 metais. Be kitų svarbių ir saugotinų dalykų, Kultūros paveldo vertybių registre rašoma, kad šio pastato vertingosios savybės – „fasadų architektūrinis sprendimas – funkcionalizmo stiliaus fasadų architektūrinio sprendimo visuma; fasadų architektūros tūrinės detalės – išsikišusi kampinė pastato dalis pietryčių pusėje, paremta kolonomis, po ja įtraukta užapvalinta ir įstiklinta 1 a. dalis“.

Mato Šiupšinsko koliažas


https://www.15min.lt/verslas/naujien...os-973-1055300

[Garbanius]

Vytauto 24 namo laiptine:

[R.D.]

M.Drėmaitė apie įstiklintą fasadą: naikinamos vertingosios savybės
https://www.15min.lt/verslas/naujien...ti-973-1118526

MARIJA DRĖMAITĖ: Gedimino pr.27 yra vienas geriausių Vilniaus tarpukario pastatų
http://pilotas.lt/2019/03/22/archite...kario-pastatu/

Administracinio pastato Vilniuje, Gedimino pr. 27 pirmojo aukšto perimetrinis įstiklinimas sukėlė nemažai triukšmo. Viešojoje erdvėje kilo diskusijos, neigiamas išvadas pateikė Vilniaus regioninė architektūros taryba, nestigo architektų ir žinomų žmonių kritikos.

Labai geras interviu su Marija Drėmaite apie tokiu stiklinimus istoriniuose pastatuose. Rekomenduoju paskaityti.

[Romas]

Radau įdomią Vilniaus architekto Stanislavo Bukovskio (Stanisław Bukowski) nuotrauką.
Kas tas Bukowskis?

Namas A.Jakšto 14 apie 1938-1940 m.
Arch. Stanisław Bukowski, Mojżesz Cholem (Moses Cholem)


Pabandžiau paieškoti informacijos internete
Bukovskis + Jakšto 14 - tuščia
Bukowskis - jau kažką randa:


Užuominą apie apie arch M.Cholemą yra tik tame pačiame VDU leidinyje

[Romas]

Arch. Mojżesz Cholem Moses Cholem (1888 - 1944)

Członek SARP O. Wilno (przed 1939).
Absolwent Instytutu Inżynierów Cywilnych w Petersburgu.

Własna praktyka architektoniczna i wykonawstwo budowlane w Wilnie.
Autor m.in.:
- gmach Towarzystwa Kredytowego, ul. Jagiellońska, Wilno (1930-31);
- dom wielorodzinny Dawida Strugacza na Górze Bouffałowej w Wilnie (1933);
- dom wielorodzinny Owsieja Rupajco, ul. Witoldowa, Wilno (1934);
- dom wielorodzinny Heleny Jelec, ul. Mickiewicza, Wilno (1937);
- budynek mieszkalny w Wilnie (1940) - współautor Stanisław Bukowski.

Rozstrzelany przez hitlerowców w Wilnie.

http://www.inmemoriam.architektsarp....z_cholem,14451

[Romas]

Mojżesz Cholem / Mozė Cholemas (1888 - 1944)
Šis architektas dabar labai mažai minimas ir užmiršas (ar užmiršintas) kaip ir dauguma tarpukario Vilniaus architektų
Vienas pastatas tikrai gerai visiems žinomas - tai Tauro g. 10 B.Sruogos ir V.Mykolaičio-Putino muziejus



Namo storija

Architektūra
Architektas – Mozė Cholemas. Namas statytas 1936–1938 metais.
Šis konstruktyvių formų keturaukštis pastatas įterptas į perimetrinį gatvės užstatymą. Pagrindinis fasadas sukomponuotas stambiomis tūrinėmis formomis. Į priekį ištrauktos 2 skirtingo dydžio pirmo aukšto iškyšos, o joms akompanuoja trečio ir ketvirto aukšto masyvūs balkonai. Tiek balkonai, tiek pirmo aukšto iškyšos suliniuotos horizontaliomis įrėžomis, paryškintos tamsesnės spalvos tinku. Konstruktyvių, geometrinių formų fasadu, geromis proporcijomis, įdomia apdaila šis daugiabutis išsiskiria iš kitų to laikotarpio Vilniaus racionalizmo architektūros pastatų. Namas turi dvi laiptines – iš gatvės ir kiemo pusės. Kiemo pusės laiptinė buvo skiriama tarnams, jų durys veda į butų virtuves. Kieme buvo pastatyti garažai.

Apie Tauro g. 10 namo 3 butą
Anksčiau – Tauro g. 21–3 / Liepos 21 Nr. 10-3
Pirmoji gyventoja Ana Palkovska bute laikinai apsistojo 1939.10.20. Kartu su A. Palkovksa 1939.10.22 apsigyveno siuvėja Zofija Stanislava Pamula (abi moterys gyvena iki 1940 m.). 1940.01.08 į butą atsikrausto Jerzy Goralski bei prekybininkas Savelijus Guralskis, kartu su jais apsigyvena ir Dwejra Goralska Lazar. Zofija Stanislava Pamula iš buto išvyksta vasario 2 d.

Balys Sruoga su šeima į dabartinį Tauro g. 10 namo 3 butą (tuomet Tauro g. 21–3) atsikraustė 1940 m. (...) 1943 m. šiame bute B. Sruoga suimamas ir išvežamas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. (...)
1944 m. rudenį buvusiame Vinco Krėvės (rašytojas emigravo iš Lietuvos) bute nr. 1 pirmame aukšte apsigyveno V. Mykolaitis-Putinas.
1947 m. po B. Sruogos mirties V. Mykolaitis-Putinas su šeima persikėlė į 3 butą ir jame gyveno iki savo mirties 1967 m.

https://www.putinomuziejus.lt/namo-istorija/