[KLP] Klaipėda sovietmečiu 1945 - 1990 m.

[laimutis]

Minijos gatvė



Klaipėda po 1945 metų | AdM (klavb.lt)

[laimutis]

Klaipėda. M. Gorkio gatvės (dab. Liepų) pradžia, vaizdas į Montės gatvę. XX a. 7 deš.



Клайпеда — Фотоархив нашего города. | OK.RU

[laimutis]

Klaipėdos turgaus halės statyba Senajame turguje 1953 m.



Soviet Architecture of Lithuania/Sovietinės Lietuvos architektūra | Facebook

[laimutis]

Fachverkinio sandėlio Aukštojoje gatvėje vaizdas iš Daržų gatvės pusės. XX a. 9 deš. Fot. Bernardas Aleknavičius



[Sandėlio Aukštojoje gatvėje vaizdas iš Daržų g. pusės] : [negatyvas] | epaveldas.lt

[laimutis]

Pergalės (Tiltų) gatvė Klaipėdoje. XX a. 6 deš. Nuotraukos kairėje pusėje matosi tebestovinti buvusi Lietuvininkų evangelikų liuteronų bažnyčia (be frontono), nugriauta 1959 m.

[laimutis]

Klaipėda. Maksimo Gorkio gatvė. Centrinis paštas. 1950 m.



Tarybų Lietuva Nr. 36 | epaveldas.lt

[laimutis]

Raudonarmiečiai ant apsnigtų Klaipėdos (Biržos g.) griuvėsių kelia raudonąją vėliavą, 1945 m. sausio 28 d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotr.



Antrojo pasaulinio karo mūšiai dėl Klaipėdos tarp Raudonosios armijos ir Vermachto Leidykla „Briedis“ išleido Mindaugo Milinio ir Antano Verkelio istorinę dokumentinę knygą „Mėmelio šturmo blefas“, ir siūlome čia ištrauką iš jos.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/kultura/naujien...tqhnP_NgegKzNz fbFBGnIXm_14NcTtdgo0Cj0FmlwSrTFOM&copied

[LuDux]

Nuoga Žaliakalnio gimnazija

3-oji vidurinė mokykla ant pylimo, išlikusio Klaipėdos gynybinės sistemos pylimų fragmento, tuometinėje J. Biliūno gatvėje buvo pastatyta 1950–1952 metais. Dabar tai Žaliakalnio gimnazija. Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr.

https://www.atviraklaipeda.lt/2022/0...o-45-mokinius/

[Briedis]

Pempininkai ir Naujakiemis: „grynai klaipėdietiški” https://www.atviraklaipeda.lt/2022/0...laipedietiski/
Pempininkai ir Naujakiemis: „grynai klaipėdietiški” II https://www.atviraklaipeda.lt/2022/0...pedietiski-ii/
III ir paskutinė rašinio dalis dar nepaskelbta, turbūt bus rytoj.

„Na, štai pirmasis namas naujame Baltijos rajone jau po stogu. Pirmasis laukuose, kur tik prieš penketą mėnesių atėjo statybininkai, kad amžiams gyvenimą įtvirtintų”, – lygiai prieš 55 metus skelbė „Tarybinė Klaipėda” apie IV numerį gavusio gyvenamojo rajono, kurį sudaro Pempininkų ir Naujakiemio mikrorajonai, statybas.

Šios sukakties proga dar viename ciklo „Urbanistiniai jubiliejai” rašinyje „Atvira Klaipėda” papasakos, kaip gi gimė ir vystėsi šis Taikos, Baltijos prospektų, Šilutės plento ir Debreceno gatvės ribojamas gyvenamasis rajonas, kurį projekto autorius vadino „grynai klaipėdietišku”.


Rajono nominaliosios ribos ir užstatymo schema iš Tomo S. Butkaus, Vasilijaus Safronovo ir Vaido Petrulio knygos „Klaipėdos urbanistinė raida 1945-1990″

Rašiniuose daug labai įdomių ir dar nematytų nuotraukų, kelias jų įkeliu čia, likusias galite peržiūrėti atsidarę nuorodas (rekomenduoju ne tik peržiūrėti, bet ir perskaityti, rašiniai labai įdomūs!)
Beje, klaipėdiečiai, ar ilgai mikrorajonas, esantis arčiau Šilutės plento, buvo vadinamas Naujakiemiu? Nes kiek pamenu, jis visada buvo vadinamas Neringa, nuo tame rajone buvusios Neringos parduotuvės.

Šioje nuotraukoje Pempininkų mikrorajonas. Pirmame plane Debreceno gatvė, kairiau - Taikos prospektas. Tolumoje matoma Taikos ir Baltijos prospektų žiedinė sankryža.

Antano Grinčelaičio (Lietuvos centrinis valstybės archyvas) nuotr.

Pasirodo, pirminiuose planuose buvo 16 aukštų daugiabučių statyba. Deja, planai nesusiklostė, o vietoje jų buvo apsiribota devynaukščiais, tačiau originaliais, suprojektuotais būtent šiam rajonui. Taip pat citatoje atkreipkite dėmesį kokios tuo metu buvo miestų projektavimo mados: gyvenamieji pastatai - toliau nuo pagrindinių gatvių.

Apie vis dar planuotus 16-aukščius 1965-ųjų sausį „Tarybinei Klaipėdai” pasakojo ir Miestų statybos projektavimo instituto Klaipėdos skyriaus viršininkas Gytis Tiškus, pasidalinęs su dienraščiu ir tokio namo vizualizacija.

„<...> Pagrindinai bus statomi penkiaaukščiai gyvenamieji namai. Rajono kontūrams paįvairinti numatoma statyti kiekviename mikrorajone po tris 16 aukštų gyvenamuosius namus. <...> Beje, noriu pažymėti dar vieną įdomia detalę. Iki šiol ir naujuose masyvuose daugiau ar mažiau buvo stengiamasi dalį namų rikiuoti prie gatvių. Dabar jau atsisakoma nuo to. Gatvės magistralė autotransportui reikalinga. Teks pakeliauti toliau, paėjėsi prie autobuso sustojimo vietos. Nereikia transporto paslaugų, gali ir prie gatvės neiti. Ir kam tau ji, su gyvu ir triukšmingu judėjimu po langais?” – cituotas G. Tiškus.

„Projektuotojai siekė, kad šis rajonas būtų grynai klaipėdietiškas. Štai vilnietis architektas A. Umbrasas suprojektavo originalų devynaukšti gyvenamąjį namą. Pailgą, šviesų, su balkonais kiekviename bute ir kitais patogumais. Mūsų projektuotojai jį lyg ir užpatentavo, kitur tokio jūs jau nepamatysite. Rajone jų bus net 24, bet visiškai nebus nuobodu, nes jie išdėstyti įvairiai. <...>”, – būsimo kvartalo viziją piešė korespondentas.


Bernardo Aleknavičiaus (Lietuvos centrinis valstybės archyvas) nuotr.

Nuotraukoje - Neringos (ar Naujakiemio?) mikrorajono dalis. Pirmame plane vaikų darželis, centre pilnai matomas 1-318-32P (kitaip 1-318-32П, arba 1-318-32II) serijos penkiaaukštis, tolumoje - Algimanto Umbraso projektuotas devynaukštis, kairėje matomi 1-318-32 serijos penkiaaukščiai.

Bernardo Aleknavičiaus (Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos archyvas) nuotr.

Čia pirmame plane - Pempininkų mikrorajono penkiaaukščiai, vieni iš pirmųjų mieste 1-464LI (kitaip 1-464ЛИ, kokia tiksliai modifikacija - negaliu atsakyt) serijos stambiaplokščiai daugiabučiai, šiek tiek toliau matomas vaikų darželio kampas ir mokyklų fasadai, tolumoje - Neringos (Naujakiemio?) mikrorajono penkiaaukščiai ir devynaukščiai.

<...> VK pasitarimo protokole rašoma, jog atsižvelgiant į tai, kad pirmame 1969-ųjų pusmetyje turėjo pradėti veikti naujas Klaipėdos namų statybos kombinatas, reikia pakoreguoti IV gyvenamojo rajono statybos planus.

„Anksčiau numatytus II – me „Pempininkų” mikrorajone statyti 8 mūrinius, vykdyti paliekant 4, pritaikant raudonų, plytų apdailą. Likusius II -me mikrorajone namus projektuoti stambiapanelinius, iš jų keturis įvesti 1969 m. eksploatacijon. Įvesti eksploatacijon 6 devyniaukščius namus (t.sk. 2 – 108 butų, 4 – 72 butų )”, – rašoma protokole.


Bernardo Aleknavičiaus (Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos archyvas) nuotr.

Pėsčiųjų alėja nuo Taikos prospekto iki Šilutės plento, jungianti Pempininkų ir Neringos (Naujakiemio?) mikrorajonus. Vaizdas nuo Pempininkų pusės.

Bernardo Aleknavičiaus (Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos archyvas) nuotr.

Taikos ir Baltijos prospektų sankryža, Baltijos prospekto panorama.

Bernardo Aleknavičiaus (Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos archyvas) nuotr.

[Briedis]

Teatro aikštėje – automobilių plovykla
https://www.atviraklaipeda.lt/2022/1...iliu-plovykla/

Klaipėdos regioniniame valstybės archyve šiuo metu saugomi uostamiesčio Vykdomojo komiteto (VK) dokumentai liudija, kad per trejus metus pokario metus automobilių skaičius mieste buvo išaugęs net 85 procentais.

Tad nieko keista, jog penktojo ir šeštojo XX amžiaus dešimtmečio sandūroje Klaipėdos valdžia ėmėsi visaip reguliuoti eismo sąlygas bei pačių automobilių priežiūra, kuri tuo metu, švelniai tariant, buvo nekokia.

Pora nuotraukų, straipsnyje yra daugiau. Antroje nuotraukoje Montės gatvė.

Teatro aikštė 1947-aisiais. Aleksandro Šestakovo (Lietuvos centrinis valstybės archyvas) nuotr.


Mažvydo gatvėje (dabar – alėja), kaip ir Lenino (dabar – Lietuvininkų) aikštėje taisyklėmis buvo įtvirtintas vienpusis eismas. Eugenijaus Šiško (Lietuvos centrinis valstybės archyvas) nuotr.

[Missoni]

Montės gatvė 1950 m.



www.delcampe.net

[laimutis]

Klaipėdą sovietai užėmė tik 1945 m. sausio 28 d. naktį, Vermachto įgulai atsitraukus į Rytų Prūsiją. 1.25 val. nakties paskutiniai vokiečių daliniai paliko uostą ir raudonarmiečiai įžengė į tuščią miestą. Žodžiu, „šlovingas“ Klaipėdos šturmas – tai pasakos sovietinei liaudžiai. Daugumą nuostolių sovietai patyrė jau po sausio 28 d. nuo minų sprogimų, beieškodami trofėjų ir plėšikaudami. Ištrauka iš Mindaugo Milinio ir Antano Verkelio istorinės dokumentinės knygos „Mėmelio šturmo blefas“.
Degantis Klaipėdos senamiestis. Kūlių Vartų ir Tiltų gatvių sankryža, tolumoje Naujoji gatvė vedanti į Friedricho (Gyvulių) turgų. 1945 m. sausio 28 d. Kadras iš kino kronikos.



Antrojo pasaulinio karo pabaiga Klaipėdoje | epaveldas.lt

[Eimantas]

Bet jų nesimato iš gatvės, užstoja sovietiniai sandėliai. 24 Danės g. – „Google“ žemėlapiai

Ne tame. Prie Karoso g. ir prie elektrinės.

[laimutis]

Ne tame. Prie Karoso g. ir prie elektrinės.

Ne taip tada supratau, galvojau Danės gatvės gale esantys pastatai už tų sovietinių.

[laimutis]

Klaipėda. Griaunami namai senamiestyje. Didžioji Vandens gatvė, apie 1975-1980 m. Fot. Albinas Stubra



Dabar: 5 Didžioji Vandens g. – „Google“ žemėlapiai

[laimutis]

Klaipėda. Vilius Grubertas apie 1960-uosius dabartinėje Kūlių Vartų gatvėje (abu namai neatpažįstamai rekonstruoti). Erikos Borodkinienės-Grubert archyvo nuotr.



Tilžės gatvė: senųjų klaipėdiečių pėdsakais - Atvira Klaipėda (atviraklaipeda.lt)

[laimutis]

Klaipėda. Toliau dabartinė K. Donelaičio gatvė, apie 1950 m.



Tarybų Lietuva Nr. 11 | epaveldas.lt

[laimutis]

Klaipėdos evangelikų liuteronų Šv. Jokūbo (lietuvininkų, laukininkų) bažnyčios griuvėsiai. XX a. 6 deš. Pirmame plane kairėje pusėje po karo nugriautos evangelikų reformatų bažnyčios vietoje statomas daugiabutis namas.



Peržiūra - LIMIS

[laimutis]

Klaipėdos uostas, 1945 m. vasario 6 d.



Fotografie: Hafen von Klaipeda (Memel), Litauen, 6. Februar 1945 :: Museum Berlin-Karlshorst :: museum-digital:deutschland

[Revival]

Klaipėda. Tarybų aikštė, apie 1956 m.



Клайпеда — "БЫЛО БЫЛО БЫЛО, НО ............" | OK.RU

???? kas projektavo dabartinę atgimimo aikštę, viešbutį ir muzikinį teatrą? Senojo tinklo užstatymo praradimas-sugriovimas šitoje vietoje, yra viena didžiausių žaizdų Klaipėdoje mano nuomone