Grįžtant prie A.Mackevičiaus gatves- dar yra išlikę " buvusios prabangos likučių" - 104 namo "gonku" stogelio laikikliai su , greičiausiai, savininko inicialais, ir 111 namo balkonų tvorelės.
Kaune iki 1940 m. taip ir neatsirado supratimo apie paveldą. Buvo rekonstruoti Jėzuitų, Bernardinų ir Bernardinių vienuolynai, vienuolynų fasaduose iškirsti nauji langai, užstatyti aukštai ir kt., sugadinti Perkūno namai, nemokšiškai restauruota Katedra, nuo sienų kai kur ištisai iškapotos senos plytos jas pakeičiant naujomis, rekonstruota nemažai senųjų senamiesčio namų. Keista kodėl nebuvo priimtas kultūros paminklų apsaugos įstatymas, kuris buvo rengiamas Švietimo ministerijoje 1926, 1933-1934, 1938 m. ir 1939 m. įteiktas Vyriausybei. Tačiau įstatymą priimti buvo delsiama, o tuo tarpu Estija ir Latvija jau du kartus buvo priėmusios tam laikui tinkamus įstatymus.
KJG paukštinimas bent man neatrodo žiauriai baisiai.
Per tuos naujus aukštus bažnyčia prarado savo didybę bokštai tarsi pažemėję atrodo, nesuprantu to laikmečio žmonių, jokio supratimo apie grožį ir paveldą.
Per tuos naujus aukštus bažnyčia prarado savo didybę bokštai tarsi pažemėję atrodo, nesuprantu to laikmečio žmonių, jokio supratimo apie grožį ir paveldą.
Nesuprantu kaip galima lyginti žmonių supratimą apie paveldą dabar ir prieš ~80 metų. Cariniais laikais buvo madinga carinė architektūra, tarpukario - modernizmas, sovietiniais - brutalizmas ir t.t. ir panašiai. Architektūros estetika tai slidus reikalas. Visi stiliai turi savito šarmo ir kartais tik geram laiko tarpui praėjus, naujos kartos jį pastebi.
Kas dėl paveldo - taipogi, nėra vienos formulės, kurios privalu laikytis. Tikrai nėra privalu užkonservuoti visus senesnius pastatus. Mano galva, nereikia per daug romantizuoti tam tikrų laikotarpių ir visiškai save "užsikonservuoti" praeityje. Esame naujuose laikuose, kai technologijos leidžia daugiau nei bet kada anksčiau. Tereikia daugiau leisti pasireikšti visuomenės daliai, turinčiai lakesnę vaizduodę.
Comment