Kad jau tikrai linksma... Ir labai panašu į šiandieninius delfio komentatorius: abu "drovuoliai" - savo vardais nepasirašo. Pirmasis atseit - Irvis Gedainis, o antrasis - tiesiog kaunietis. Na, Mykolui Songailai, nuo pastarojo dar ir dėl kamino teko...
viskas iš senosios spaudos tinka ir mūsų laikams.
miesto plėtra vyksta be jokios priežiūros, naujos priemiesčių gatvės jau eilę metų neturi nei kietos dangos, nei šaligatvių.
senuosiuose miesto rajonuose prie kiekvieno namo šaligatviai pagal savininko galimybes ir grožio supratimą.
galima vardinti ir vardinti...
Aš labai džiaugiuosi tais Lietuvos banko "marmorais" taip ir į vertinu po 50 m.
Būtent. Manau visi džiaugiasi.
O štai kai pataupo, turime vietoje
tokį
Liūdna, tiesa? Taigi taigi. Nebūkim juokingi palikuonims savo perdėtu noru taupyti ar atiduoti "neracionaliai leidžiamas lėšas" pensijų didinimui- pravalgymui. Arba per daug modernūs...
Liūdna, tiesa? Taigi taigi. Nebūkim juokingi palikuonims savo perdėtu noru taupyti ar atiduoti "neracionaliai leidžiamas lėšas" pensijų didinimui- pravalgymui. Arba per daug modernūs...
Nurodyk iš kur paėmei informaciją
Šio pastato atveju, įgyvendintas variantas daug labiau dera toje atkarpoje priešais Karo muziejaus sodelį. Ir nematau šiame pastate nieko liūdno. Tarpukario Kaune, neretas įgyvendintas projektas pirminiame projekte būdavo puošnesnis, tačiau dažnai tokie projektai atmesti dėl tam tikrų disproporcijų, pastato nesuderinamumo su aplinkiniais pastatais ar dėl bendro architektūrinio miesto charakterio neatitikimo. O tuometinė statybų kontrolės tvarka būdavo griežta.
Šio pastato atveju, įgyvendintas variantas daug labiau dera toje atkarpoje priešais Karo muziejaus sodelį. Ir nematau šiame pastate nieko liūdno. Tarpukario Kaune, neretas įgyvendintas projektas pirminiame projekte būdavo puošnesnis, tačiau dažnai tokie projektai atmesti dėl tam tikrų disproporcijų, pastato nesuderinamumo su aplinkiniais pastatais ar dėl bendro architektūrinio miesto charakterio neatitikimo. O tuometinė statybų kontrolės tvarka būdavo griežta.
http://www.autc.lt
Kad buvo griežta tvarka, galima spręsti iš aukščiau įkeltų trijų straipsnių, kur rašo kokia betvarkė tvyro
Labiau dera, šičia vadini niekuo neišsiskiria?
Galbūt tame ir bėda, kad kai miestas laikosi bendro charakterio, savito stiliaus, jis aukoja originalius, individualius projektus, architektūra praranda veidą, nuolankiai taikstosi prie laikotarpio diktuojamos mados ir stiliaus, lyg iš caro laikų pavyzdinių pastatų sąrašo, o kur dingsta kūrybiniai ieškojimai ir gimdymo kančios? Juk tai tiesiog tokių pačių projektų kepimas, tik skirtingos jų versijos, nežymiai pakeitus langų ritmą ar skirtingai suskaidžius lizenom.
Šiuo atveju dargi ir pasakyčiau, pataupė
Kaip koks nors daug žadėjęs SBA Vilniuje ar kai kurie kiti pastatai.
http://www.autc.lt
Kad buvo griežta tvarka, galima spręsti iš aukščiau įkeltų trijų straipsnių, kur rašo kokia betvarkė tvyro
Ten žurnalistiniai straipsniai, o konkrečiai nagrinėjant pastatų bylas pasitaiko tokie statybos leidimų atmetimai (pvz. pagal pateiktą projektą neleista tame ir tame sklype statyti pastato, kuris jungiasi su gretimu tokio ir tokio savininko sklype stovinčiu pastatu, kadangi projektuojamo pastato eksterjeras perkrautas tokių ir tokių elementų, kurie nedera su šalia stovinčiu pastatu, langų ritmas nedera su šalia stovinčiu pastatu, karnizo linija nedera su aplinkiniu užstatymu ir t.t. ir pan.). Eina laikas, statybų leidimas nepatvirtinamas, projektas keičiasi, keičiasi bendrosios architektūrinės tendencijos ir galiausiai pastatytas toks pastatas, koks yra dabar. Bet paprastai ne dėl pinigų stygiaus. Apskritai, tarpukario Kaune miesto centre stovintys pastatai turėjo atitikti reprezentatyvią išvaizdą. Privačių gyvenamųjų namų (dažniausiai kurtų nuomai) pirminiai projektai būdavo kartais itin pompastiški, nors užsakovui nėra jokios ekonominės naudos iš to. Internetinės ar kitokios viešos statomo pastato reklamos paprastai nebūdavo, kaip mūsų laikais.
Ten žurnalistiniai straipsniai, o konkrečiai nagrinėjant pastatų bylas pasitaiko tokie statybos leidimų atmetimai (pvz. pagal pateiktą projektą neleista tame ir tame sklype statyti pastato, kuris jungiasi su gretimu tokio ir tokio savininko sklype stovinčiu pastatu, kadangi projektuojamo pastato eksterjeras perkrautas tokių ir tokių elementų, kurie nedera su šalia stovinčiu pastatu, langų ritmas nedera su šalia stovinčiu pastatu, karnizo linija nedera su aplinkiniu užstatymu ir t.t. ir pan.). Eina laikas, statybų leidimas nepatvirtinamas, projektas keičiasi, keičiasi bendrosios architektūrinės tendencijos ir galiausiai pastatytas toks pastatas, koks yra dabar. Bet paprastai ne dėl pinigų stygiaus. Apskritai, tarpukario Kaune miesto centre stovintys pastatai turėjo atitikti reprezentatyvią išvaizdą. Privačių gyvenamųjų namų (dažniausiai kurtų nuomai) pirminiai projektai būdavo kartais itin pompastiški, nors užsakovui nėra jokios ekonominės naudos iš to. Internetinės ar kitokios viešos statomo pastato reklamos pastatai nebuvo, kaip mūsų laikais.
Na tame puslapy rašo, jog tas pirminis pastato projektas buvo patvirtintas
Adresas : Kauno aps., Kauno sav., Kaunas, K. Donelaičio g. 75
Pirmasis sumanymas statyti Karo invalidų bendrabutį ir dirbtuves kilo dar 1925-taisiais. Šiam reikalui, „Lietuvos gelbėjimo komiteto pagalba ir valdžios subsidija" reprezentacinėje Kauno vietoje nupirktas sklypas (KAA, f. 218, ap. 2, b. 1069, l. 1). Karo invalidams šelpti, komiteto užsakymu architektas Feliksas Vizbaras jau buvo paruošęs projektą, kurį 1925 m. rugsėjo 26 d. patvirtino Kauno miesto Statybos komisija (KAA, f. 218, ap. 2, b. 1069, l. 16). Tuomečio projekto autorius statinį kūrė istorizmo stilistikoje bei manė papuošti monumentalia Vyčio skulptūra. Toks sprendimas būtų vienas simboliškiausių laikinosios sostinės architektūrinių sprendimų, bylojančių apie pastangas rasti lietuviškos architektūros formulę. Visgi pastatas atsirado gerokai vėliau, 1935 m., gretimame sklype jau stovint Žemės ūkio bankui. Architektūrinis sprendimas atspindi palaipsniui modernėjančią architektūrinę tarpukario visuomenės savimonę. Atsisakyta puošybos elementų, architektai statinį projektuoja santūraus, dar turinčioje istorizmo užuominų, modernizmo stilistikoje. Pastatą projektavo Krašto Apsaugos Ministerijos Technikos komiteto pirmininkas pulkininkas inžinierius Jonas Acus Acukas ir Karo butų skyriaus inžinierius Jonas Kriščiukaitis. (KAA, f. 218, ap. 2, b. 1147, l. 6)
Galbūt klausimas tik kodėl tiek ilgai delsė statyti (ar tik ne pinigų stygius?) ir kodėl buvo atsisakyta pirminio projekto: nederėjo prie jau iškilusių pastatų ir buvo atmestas, pasirinktas pigesnis variantas, ar dar kažkas pasikeitė.
Galbūt klausimas tik kodėl tiek ilgai delsė statyti (ar tik ne pinigų stygius?) ir kodėl buvo atsisakyta pirminio projekto: nederėjo prie jau iškilusių pastatų ir buvo atmestas, pasirinktas pigesnis variantas, ar dar kažkas pasikeitė.
Iš tiesų reikės pasidomėti pasitaikius galimybei, kodėl to projekto neįgyvendino, nors tas pirminis projektas atrodo gana paviršutiniškas, ypač žvelgiant į planus.
http://www.autc.lt
Kad buvo griežta tvarka, galima spręsti iš aukščiau įkeltų trijų straipsnių, kur rašo kokia betvarkė tvyro
Labiau dera, šičia vadini niekuo neišsiskiria?
Galbūt tame ir bėda, kad kai miestas laikosi bendro charakterio, savito stiliaus, jis aukoja originalius, individualius projektus, architektūra praranda veidą, nuolankiai taikstosi prie laikotarpio diktuojamos mados ir stiliaus, lyg iš caro laikų pavyzdinių pastatų sąrašo, o kur dingsta kūrybiniai ieškojimai ir gimdymo kančios? Juk tai tiesiog tokių pačių projektų kepimas, tik skirtingos jų versijos, nežymiai pakeitus langų ritmą ar skirtingai suskaidžius lizenom.
O kokį veidą Kaunui duoda dauguma tų tarpukario lūšnų miesto centre ar šiek tiek nuo jo? O Vilijampolės lūšnynai? Šluoti ten viską reikėtų.
O kokį veidą Kaunui duoda dauguma tų tarpukario lūšnų miesto centre ar šiek tiek nuo jo? O Vilijampolės lūšnynai? Šluoti ten viską reikėtų.
Tarpukariu lūšnų miesto centre aplamai nebūdavo galima statyti, ir netgi jau stovinčių neleisdavo remontuoti. Bylose galima atrasti tokius teiginius kaip kad, pavyzdžiui „...Kauno miesto statybos komisija išnagrinėjo prašymą dėl stogo perdengimo, ir, turėdama galvoje, kad pastatas stovi miesto mūriniame kvartale, kur mediniai trobesiai negali būti remontuojami, nutarė neduoti leidimo remontuoti šiuos namus“.
„O kūjis su pjautuvu - juk tai paprastos liaudies, darbininkų ir valstiečių simboliai. Dabar ženkliukus, pirktus Pilies gatvėje, ir kuriuos visą laiką iki uždraudimo nešiodavausi prisisegęs prie kuprinės, turėjau pasidėti į stalčių.“ - Tomizmas
Ir dar. Ne, ne, ne misle.
Pora namu is anu laiku. Labai sudomino bareljefai.
Gal kas zino ka nors apie jos? Ir namus aisku.
Ligonines gt. 3 ar 5 Nr.
Parodos gt. 7
Lenkų užgrobtasis Vilnius vėl atitenka Lietuvai
Vilniaus atgavimo proga Kaune, Lietuvos sostinėje, vyko dideli minėjimai. Nuotraukoje kariškių šventė, vykusi prie valstybės prezidento Smetonos namų; prezidentas kalba susirinkusiems karininkams ir kareiviams.
Comment