Parašė Justin
Rodyti pranešimą
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
[KAU] „Smetoninis“ Kaunas
Collapse
X
-
Parašė liutass Rodyti pranešimąAntroje nuotraukoje atkreipkite dėmesį, kokia ideali gatvių kokybė. pasvajot šiais laikais apie tokias gatves.
Comment
-
Parašė Justin Rodyti pranešimąForumo kolegos, noriu kreiptis į jus su prašymu. Gal kas turite pastatų, kurie stovėjo dabartinio daugiabučio (http://foto.terpe.lt/inkelti/20070112/kaunas_13.jpg) vietoje, nuotraukų arba galite vaizdžiai nupasakot
Comment
-
Parašė jRamke Rodyti pranešimąToje vietoje buvo nemažas sklypas su gražiu vieno aukšto bei mansarda mūrinuku. Jei neklystu, 80-ųjų antroje pusėje, net nedidelę kavinę buv. savininkai turėjo...
Comment
-
Nuotraukos darytos nuo Nemuno šlaitų Aukštojoje Panemunėje. Kitame krante matosi tarpukario Šančių trobos. Tuo metu miestas sparčiai augo, tvarkėsi, statėsi nauji rajonai (greičiausiai tarpukario dvidešimtmetis Kaunui davė didesnį proveržį negu po nepriklausomybės atkūrimo). Miesto pakraščiuose statėsi privatūs, pagrinde mediniai, namai. Sielių gabenimas upe, dešimtys lentpjūvių išsidėsčiusių paupiuose užėmė dar reikšmingą pramonės dalį.
Antroje nuotraukoje matosi avių kaimenė, ganoma piemenuko, ko gero dabar jau tapusiu žilu seniu.
Rytas. Šlapia. Miglos. Tiltas. Upė.
www.airfoto.lt
Comment
-
Parašė Justin Rodyti pranešimąForumo kolegos, noriu kreiptis į jus su prašymu. Gal kas turite pastatų, kurie stovėjo dabartinio daugiabučio (http://foto.terpe.lt/inkelti/20070112/kaunas_13.jpg) vietoje, nuotraukų arba galite vaizdžiai nupasakot
Comment
-
Parašė DDR 80 Rodyti pranešimąO kur tas pastatas yra? Niekaip suprast negaliu.
Comment
-
Parašė fui Rodyti pranešimąAtsimenu kad iki statybu rodos kazkoks medinukas buvo
Taip, stovejo mediniai namai. Viso du ar trys, su sodais. Vienas lyg murinukas. Bet tai buvo rodos iki 70- ju pabaigos. Nes po to ten padare automobiliu stovejimo aikstele, krepsinio fanatams. Ir ne tik.
Comment
-
Parašė Ramūnas kns Rodyti pranešimąNuotraukos darytos nuo Nemuno šlaitų Aukštojoje Panemunėje. Kitame krante matosi tarpukario Šančių trobos. Tuo metu miestas sparčiai augo, tvarkėsi, statėsi nauji rajonai (greičiausiai tarpukario dvidešimtmetis Kaunui davė didesnį proveržį negu po nepriklausomybės atkūrimo). Miesto pakraščiuose statėsi privatūs, pagrinde mediniai, namai. Sielių gabenimas upe, dešimtys lentpjūvių išsidėsčiusių paupiuose užėmė dar reikšmingą pramonės dalį.
Atvaizdas
Antroje nuotraukoje matosi avių kaimenė, ganoma piemenuko, ko gero dabar jau tapusiu žilu seniu.
Atvaizdas
o is kokio leidinio sitos foto?פוניקולאַר
Comment
-
Nuotraukos iš „Fotografavau Lietuvą, Vytauto Augustino 1936-1947 metų fotografijos“. Įkeliu dar keletą fotografo nuotraukų kopijų. Pirmoje matosi po Kauno marių vandeniu likęs Pakalniškių kaimas, dar neužtvenkto Nemuno vingis, o tolumoje Pažaislio vienuolyno siluetas. Kaimo pavadinimas greičiausiai kilęs nuo šalimais (dabar marių pakrantė) buvusių dviejų XIII-XIV a. piliakalnių. Kitoje Nemuno pusėje, upės slėnio smėlynuose, Lietuvos sklandymo pradininkai 1931-1932 buvo įsirengę sklandymo bazę. Įdomu ir tai, kad 1933 m. šioje vietoje susisiekimo ministerijos inžinieriai planavo statyti 14000 kilovatų galingumo hidroelektrinę stotį, pakeliant Nemuno vandenį tik 8,7 m. Vėlesniais laikais Sovietinė valdžia, statydama elektrinę, vandenį pakėlė apie 20 m. taip paskandindama daugelį paupio gyvenviečių.
Rytas. Šlapia. Miglos. Tiltas. Upė.
www.airfoto.lt
Comment
-
Parašė Ramūnas kns Rodyti pranešimąNuotraukos iš „Fotografavau Lietuvą, Vytauto Augustino 1936-1947 metų fotografijos“. Įkeliu dar keletą fotografo nuotraukų kopijų. Pirmoje matosi po Kauno marių vandeniu likęs Pakalniškių kaimas, dar neužtvenkto Nemuno vingis, o tolumoje Pažaislio vienuolyno siluetas. Kaimo pavadinimas greičiausiai kilęs nuo šalimais (dabar marių pakrantė) buvusių dviejų XIII-XIV a. piliakalnių. Kitoje Nemuno pusėje, upės slėnio smėlynuose, Lietuvos sklandymo pradininkai 1931-1932 buvo įsirengę sklandymo bazę. Įdomu ir tai, kad 1933 m. šioje vietoje susisiekimo ministerijos inžinieriai planavo statyti 14000 kilovatų galingumo hidroelektrinę stotį, pakeliant Nemuno vandenį tik 8,7 m. Vėlesniais laikais Sovietinė valdžia, statydama elektrinę, vandenį pakėlė apie 20 m. taip paskandindama daugelį paupio gyvenviečių.
Atvaizdas
Atvaizdas
פוניקולאַר
Comment
-
Parašė kostasas Rodyti pranešimąNu idomu, kai sakoma cia ta to nuotrauka, tik matos ir kiti dalykai... Ar tikrai jau Augustino foto su keltu? Kaip pagrist, apart tuo kad su sieliais panasi.
keltas matosi ir ci aikeltoje nuotruakoje tik jos ryskumas po skanavimo ir poligrafijos ir vel skanavimo is knygos isplaukesפוניקולאַר
Comment
-
Parašė freimq Rodyti pranešimąFui, gal galima, apibrauktos vietos geresni skaną pamatyti, iš tavo kolekcijos?
Nesuprantu ar čia Linksmės kalnas ar Birutės šlaitai ten tolumoje.
Atvaizdas
פוניקולאַר
Comment
-
Parašė Ramūnas kns Rodyti pranešimąNuotraukos iš „Fotografavau Lietuvą, Vytauto Augustino 1936-1947 metų fotografijos“. Įkeliu dar keletą fotografo nuotraukų kopijų. Pirmoje matosi po Kauno marių vandeniu likęs Pakalniškių kaimas, dar neužtvenkto Nemuno vingis, o tolumoje Pažaislio vienuolyno siluetas. Kaimo pavadinimas greičiausiai kilęs nuo šalimais (dabar marių pakrantė) buvusių dviejų XIII-XIV a. piliakalnių. Kitoje Nemuno pusėje, upės slėnio smėlynuose, Lietuvos sklandymo pradininkai 1931-1932 buvo įsirengę sklandymo bazę. Įdomu ir tai, kad 1933 m. šioje vietoje susisiekimo ministerijos inžinieriai planavo statyti 14000 kilovatų galingumo hidroelektrinę stotį, pakeliant Nemuno vandenį tik 8,7 m. Vėlesniais laikais Sovietinė valdžia, statydama elektrinę, vandenį pakėlė apie 20 m. taip paskandindama daugelį paupio gyvenviečių.
Atvaizdas
Atvaizdas
Comment
Comment