[KAU] „Smetoninis“ Kaunas

[liutass]

Kelios įdomesnės foto:

Gedimino ir Putvinskio gatvių kampas
Atvaizdas


Vailokaičio "dangoraižis" Vienybės aikštėje
Atvaizdas


Vytauto prospektas
Atvaizdas



Šaltinis: http://www.flickr.com/photos/elem/se...th/3335323384/

Antroje nuotraukoje atkreipkite dėmesį, kokia ideali gatvių kokybė. pasvajot šiais laikais apie tokias gatves.

[Justin]

Antroje nuotraukoje atkreipkite dėmesį, kokia ideali gatvių kokybė. pasvajot šiais laikais apie tokias gatves.

Tuo pačiu, nematyt nė vienos automašinos gatvėje.

[jRamke]

Forumo kolegos, noriu kreiptis į jus su prašymu. Gal kas turite pastatų, kurie stovėjo dabartinio daugiabučio (http://foto.terpe.lt/inkelti/20070112/kaunas_13.jpg) vietoje, nuotraukų arba galite vaizdžiai nupasakot

Toje vietoje buvo nemažas sklypas su gražiu vieno aukšto bei mansarda mūrinuku. Jei neklystu, 80-ųjų antroje pusėje, net nedidelę kavinę buv. savininkai turėjo...

[Justin]

Toje vietoje buvo nemažas sklypas su gražiu vieno aukšto bei mansarda mūrinuku. Jei neklystu, 80-ųjų antroje pusėje, net nedidelę kavinę buv. savininkai turėjo...

Ačiū. Jeigu, kas rasite nuotraukų savo archyvuose, būtinai pasidalinkite

[laimutis]

Kažkaip nepastebėjau šios nuotraukos, ji tuo įdomi, kad matosi du tiltai per Nemuną, senajį vokiečių 1930 m. demontavo. Nuskenavau iš albumo LITHUANIA Past, Culture, Present Baltos Lankos 1999.

Vytauto Didžiojo ir senasis vokiečių 1915 m. statytas tiltas 1930 metais.

[Ramūnas kns]

Nuotraukos darytos nuo Nemuno šlaitų Aukštojoje Panemunėje. Kitame krante matosi tarpukario Šančių trobos. Tuo metu miestas sparčiai augo, tvarkėsi, statėsi nauji rajonai (greičiausiai tarpukario dvidešimtmetis Kaunui davė didesnį proveržį negu po nepriklausomybės atkūrimo). Miesto pakraščiuose statėsi privatūs, pagrinde mediniai, namai. Sielių gabenimas upe, dešimtys lentpjūvių išsidėsčiusių paupiuose užėmė dar reikšmingą pramonės dalį.




Antroje nuotraukoje matosi avių kaimenė, ganoma piemenuko, ko gero dabar jau tapusiu žilu seniu.

[DDR 80]

Forumo kolegos, noriu kreiptis į jus su prašymu. Gal kas turite pastatų, kurie stovėjo dabartinio daugiabučio (http://foto.terpe.lt/inkelti/20070112/kaunas_13.jpg) vietoje, nuotraukų arba galite vaizdžiai nupasakot

O kur tas pastatas yra? Niekaip suprast negaliu.

[Justin]

O kur tas pastatas yra? Niekaip suprast negaliu.

Perkūno alėjoje

[Sigitukaz]

Tarp Hales ir Vytauto parko

[jRamke]

Tarp Vaižganto, Ažuolyno ir Perkūno al., o tiksliau - Vaižganto g. 7 ir 7a.

[DDR 80]

Atsimenu kad iki statybu rodos kazkoks medinukas buvo

Ak, va kur.
Taip, stovejo mediniai namai. Viso du ar trys, su sodais. Vienas lyg murinukas. Bet tai buvo rodos iki 70- ju pabaigos. Nes po to ten padare automobiliu stovejimo aikstele, krepsinio fanatams. Ir ne tik.

[fui]

Nuotraukos darytos nuo Nemuno šlaitų Aukštojoje Panemunėje. Kitame krante matosi tarpukario Šančių trobos. Tuo metu miestas sparčiai augo, tvarkėsi, statėsi nauji rajonai (greičiausiai tarpukario dvidešimtmetis Kaunui davė didesnį proveržį negu po nepriklausomybės atkūrimo). Miesto pakraščiuose statėsi privatūs, pagrinde mediniai, namai. Sielių gabenimas upe, dešimtys lentpjūvių išsidėsčiusių paupiuose užėmė dar reikšmingą pramonės dalį.


Atvaizdas


Antroje nuotraukoje matosi avių kaimenė, ganoma piemenuko, ko gero dabar jau tapusiu žilu seniu.

Atvaizdas

o is kokio leidinio sitos foto?

[Ramūnas kns]

Nuotraukos iš „Fotografavau Lietuvą, Vytauto Augustino 1936-1947 metų fotografijos“. Įkeliu dar keletą fotografo nuotraukų kopijų. Pirmoje matosi po Kauno marių vandeniu likęs Pakalniškių kaimas, dar neužtvenkto Nemuno vingis, o tolumoje Pažaislio vienuolyno siluetas. Kaimo pavadinimas greičiausiai kilęs nuo šalimais (dabar marių pakrantė) buvusių dviejų XIII-XIV a. piliakalnių. Kitoje Nemuno pusėje, upės slėnio smėlynuose, Lietuvos sklandymo pradininkai 1931-1932 buvo įsirengę sklandymo bazę. Įdomu ir tai, kad 1933 m. šioje vietoje susisiekimo ministerijos inžinieriai planavo statyti 14000 kilovatų galingumo hidroelektrinę stotį, pakeliant Nemuno vandenį tik 8,7 m. Vėlesniais laikais Sovietinė valdžia, statydama elektrinę, vandenį pakėlė apie 20 m. taip paskandindama daugelį paupio gyvenviečių.

[fui]

Nuotraukos iš „Fotografavau Lietuvą, Vytauto Augustino 1936-1947 metų fotografijos“. Įkeliu dar keletą fotografo nuotraukų kopijų. Pirmoje matosi po Kauno marių vandeniu likęs Pakalniškių kaimas, dar neužtvenkto Nemuno vingis, o tolumoje Pažaislio vienuolyno siluetas. Kaimo pavadinimas greičiausiai kilęs nuo šalimais (dabar marių pakrantė) buvusių dviejų XIII-XIV a. piliakalnių. Kitoje Nemuno pusėje, upės slėnio smėlynuose, Lietuvos sklandymo pradininkai 1931-1932 buvo įsirengę sklandymo bazę. Įdomu ir tai, kad 1933 m. šioje vietoje susisiekimo ministerijos inžinieriai planavo statyti 14000 kilovatų galingumo hidroelektrinę stotį, pakeliant Nemuno vandenį tik 8,7 m. Vėlesniais laikais Sovietinė valdžia, statydama elektrinę, vandenį pakėlė apie 20 m. taip paskandindama daugelį paupio gyvenviečių.

Atvaizdas


Atvaizdas

Geras, vadinasi kolekcijoje turiu didelio formato V.Augustino nuotrauka be antspaudo (cia ta kur su sieliais) idomiausia, kad originale dar matosi keltas per Nemuna

[kostasas]

Nu idomu, kai sakoma cia ta to nuotrauka, tik matos ir kiti dalykai... Ar tikrai jau Augustino foto su keltu? Kaip pagrist, apart tuo kad su sieliais panasi.

[fui]

Nu idomu, kai sakoma cia ta to nuotrauka, tik matos ir kiti dalykai... Ar tikrai jau Augustino foto su keltu? Kaip pagrist, apart tuo kad su sieliais panasi.

keltas matosi ir ci aikeltoje nuotruakoje tik jos ryskumas po skanavimo ir poligrafijos ir vel skanavimo is knygos isplaukes

[freimq]

Fui, gal galima, apibrauktos vietos geresni skaną pamatyti, iš tavo kolekcijos?
Nesuprantu ar čia Linksmės kalnas ar Birutės šlaitai ten tolumoje.

[fui]

Fui, gal galima, apibrauktos vietos geresni skaną pamatyti, iš tavo kolekcijos?
Nesuprantu ar čia Linksmės kalnas ar Birutės šlaitai ten tolumoje.
Atvaizdas

Gal kita karta nes mano kompiuteris po renovacijos dar kol kas fotosopo neturi, tai negaliu nuotrauku tvarkyti

[jRamke]

Nuotraukos iš „Fotografavau Lietuvą, Vytauto Augustino 1936-1947 metų fotografijos“. Įkeliu dar keletą fotografo nuotraukų kopijų. Pirmoje matosi po Kauno marių vandeniu likęs Pakalniškių kaimas, dar neužtvenkto Nemuno vingis, o tolumoje Pažaislio vienuolyno siluetas. Kaimo pavadinimas greičiausiai kilęs nuo šalimais (dabar marių pakrantė) buvusių dviejų XIII-XIV a. piliakalnių. Kitoje Nemuno pusėje, upės slėnio smėlynuose, Lietuvos sklandymo pradininkai 1931-1932 buvo įsirengę sklandymo bazę. Įdomu ir tai, kad 1933 m. šioje vietoje susisiekimo ministerijos inžinieriai planavo statyti 14000 kilovatų galingumo hidroelektrinę stotį, pakeliant Nemuno vandenį tik 8,7 m. Vėlesniais laikais Sovietinė valdžia, statydama elektrinę, vandenį pakėlė apie 20 m. taip paskandindama daugelį paupio gyvenviečių.

Atvaizdas


Atvaizdas

Ačiū už puikias Vytauto Augustino nuotraukas.

[freimq]