[KAU] „Smetoninis“ Kaunas

[Ramūnas kns]

[jRamke]

Atvaizdas

Taip, Ramūnai kns, ši nuotrauka yra daryta ne anksčiau, kaip 1926/27 metais. Atrodo, namas dar ir netinkuotas.
Geros kokybės foto. Dėkui.

[freimq]

Niekur nebuvau mates siaurojo gelezinkelio plano su stotelemis. Pabandziau padaryti sioki toki siaurojo gelezinkelio ir konkes plana, padariau tiek kiek buvo daugmaz aisku, o kur buvo neaisku pridejau klaustuku. Taisykit, rekit, padekit ir gal sulipdysim visa plana, o gal kur yra toks planas ir as be reikalo cia vargstu.

naudojausi http://narrow.parovoz.com/emb/index.php?LNG=RU&ID=1977

Geresnes kokybes planas: http://picasaweb.google.com/maritul/...90942145003730

[jRamke]

Oho!
Apie liniją Panemunėj link Pažaislio būtų įdomu sužinot (ji buvo nutiesta gerokai vėliau). O apie liniją link Ž.Fredos, man išvis nulis.

[freimq]

[...]Keletą metų į mokyklą iš ryto mus pavėžėdavo siaurojo geležinkelio traukinukas. Jo mašinistas buvo Juodis iš Jiesios. Anksti rytą jis važiuodavo traukiniu iš depo Preidutėje į Panemunę,

paskui veždavo keleivius per Šančius iki Senamiesčio. Važiuodamas pro Napoleono kalną, "sušvilpdavo" - duodavo garvežiuko signalą ir kaimo vaikai skubiai subėgdavo. Juodis ties Narkevičiais sustodavo, kartais tik pristabdydavo (išvis traukinukas važinėjo lėtai - gal apie 20 km/h), mes sulipdavome į vagonėlius ir laimingi pūškuodavome per Jiesios tiltą, Linksmės kalno papėde, už Karo mokyklos iki Panemunės tilto. Juodis kartais pagąsdindavo, aišku, juokais, kad reiks mokėti. Nuo tilto jau eidavome pėsti. Dažnai į mokyklą ateidavome anksti, ji dar būdavo uždaryta. Kitų susisiekimo priemonių tada nebuvo ir mes buvome laimingi nors tą gabaliuką pavažiavę.[...] (iš Kaušinienės atsiminimų)

[freimq]

1923 birželio 13 d.

"Lietuva"

Nauja pramoga. Siaurasis gelžkelis, kurį Susisiekimo Ministerija kartu su siaurųjų gelžkelių Tarnyba gegužės mėn. 20 d. pradėjo tiesti Panemunės miškan jau pabaigtas. Šio gelžkelio pravedimu norima duoti kauniečiams galimybes bent šventadieniais iš Kauno išvažiuoti. Jis eina pusketvirto kilometro miško gilumon ir baigesi ant Nemuno kranto prieš Pažaislius. Tai graži vieta. Aplinkui miškas, o priešais, už Nemuno, vienuolynas, bažnyčia ir platūs laukai. Prie paskutinės gelžkeliuko stoties taisomas geras bufetas – valgykla su visokiais valgiais ir gėrimais. Tuo būdu duodama svečiams čia pat visos dienos aprūpinimas ir miško platumoje - poilsis.

Be to, Nemune rengiama geros vyrams ir moterims maudyklės, duodama pasivažinėti valtimis ir t.t. Norintieji, žinoma, galės persikelti ir aplankyti Pažaislius, į kuriuos iš čia visai arti. Prie bufeto daroma scena, kur kasdien popiet grieš dūdų orkestras ir protarpiais bus kviečiami artistai svečiams pakoncertuoti. Be to bus įtaisytos sporto aikštelės, įvesta elektros šviesa, telefono pasikalbėjimas su Kauno ir kiti patogumai. Traukinėliui iki tos vietos atvažiuoti nuo Aleksoto tilto kainuos tik 80 cnt. Nuo artesnių vietų dar pigiau. Sekmadieniais paskutinis traukinėlis išeis apie 12 val. nakties, taip kad pailsėti bus galima beveik kaip atostogose, nes ten tas triukšmas, kuris dabar vyrauja Mickevičiaus slėny, negalės gyventi. (...)

Paimta: http://kauno.diena.lt/dienrastis/tem...amiesti-214212

[jRamke]

[...]Keletą metų į mokyklą iš ryto mus pavėžėdavo siaurojo geležinkelio traukinukas. Jo mašinistas buvo Juodis iš Jiesios. Anksti rytą jis važiuodavo traukiniu iš depo Preidutėje į Panemunę,
Atvaizdas

paskui veždavo keleivius per Šančius iki Senamiesčio. Važiuodamas pro Napoleono kalną, "sušvilpdavo" - duodavo garvežiuko signalą ir kaimo vaikai skubiai subėgdavo. Juodis ties Narkevičiais sustodavo, kartais tik pristabdydavo (išvis traukinukas važinėjo lėtai - gal apie 20 km/h), mes sulipdavome į vagonėlius ir laimingi pūškuodavome per Jiesios tiltą, Linksmės kalno papėde, už Karo mokyklos iki Panemunės tilto. Juodis kartais pagąsdindavo, aišku, juokais, kad reiks mokėti. Nuo tilto jau eidavome pėsti. Dažnai į mokyklą ateidavome anksti, ji dar būdavo uždaryta. Kitų susisiekimo priemonių tada nebuvo ir mes buvome laimingi nors tą gabaliuką pavažiavę.[...] (iš Kaušinienės atsiminimų)

Kelintų metų žemėlapis (spėju IIPK), ir apie kurį laiką kalba p.Kaušinienė?

[Ramūnas kns]

Gražina Žitkutė-Kaušinienė 1930 metais buvo apie 10 metų amiaus. Panašaus laikmečio turėtų būti ir atsiminimai apie kelionę "siauruku" į mokyklą.
Žemėlapis ~1941m.

[freimq]

Taip Ramūnai kns jūs visiškai teisūs. Žemėlapis ~1941 metų, pasirinkau jį nes neturiu jokio kitokio, kad būtų maždauk to meto.

[Ramūnas kns]

1923 birželio 13 d.

"Lietuva"

Nauja pramoga. Siaurasis gelžkelis, kurį Susisiekimo Ministerija kartu su siaurųjų gelžkelių Tarnyba gegužės mėn. 20 d. pradėjo tiesti Panemunės miškan jau pabaigtas. Šio gelžkelio pravedimu norima duoti kauniečiams galimybes bent šventadieniais iš Kauno išvažiuoti. Jis eina pusketvirto kilometro miško gilumon ir baigesi ant Nemuno kranto prieš Pažaislius. Tai graži vieta. Aplinkui miškas, o priešais, už Nemuno, vienuolynas, bažnyčia ir platūs laukai. Prie paskutinės gelžkeliuko stoties taisomas geras bufetas – valgykla su visokiais valgiais ir gėrimais. Tuo būdu duodama svečiams čia pat visos dienos aprūpinimas ir miško platumoje - poilsis.

Be to, Nemune rengiama geros vyrams ir moterims maudyklės, duodama pasivažinėti valtimis ir t.t. Norintieji, žinoma, galės persikelti ir aplankyti Pažaislius, į kuriuos iš čia visai arti. Prie bufeto daroma scena, kur kasdien popiet grieš dūdų orkestras ir protarpiais bus kviečiami artistai svečiams pakoncertuoti. Be to bus įtaisytos sporto aikštelės, įvesta elektros šviesa, telefono pasikalbėjimas su Kauno ir kiti patogumai. Traukinėliui iki tos vietos atvažiuoti nuo Aleksoto tilto kainuos tik 80 cnt. Nuo artesnių vietų dar pigiau. Sekmadieniais paskutinis traukinėlis išeis apie 12 val. nakties, taip kad pailsėti bus galima beveik kaip atostogose, nes ten tas triukšmas, kuris dabar vyrauja Mickevičiaus slėny, negalės gyventi. (...)
Atvaizdas

Paimta: http://kauno.diena.lt/dienrastis/tem...amiesti-214212

Informacija, apie tarpukariu nutiestą "Siauruko" atkarpą į Panemunės šilą, yra ganėtinai miglota. Matosi, kad į tai niekas rimtai nesigilino. Manau atkarpa matosi šioje žemėlapio dalyje. Esu skaitęs, kad ir carinės tvirtovės laikais "Siauruko" bėgiai buvo nutiesti Į Panemunės šilą (galbūt tvirtovės aptarnavimo tikslais). Būtų įdomu išsiaiškinti geležinkelio maršrutą ir surasti, prie paskutinės gelžkeliuko stoties, "įtaisytą gerą bufetą"

Pradžia trasos turėtų sutapti su geltona linija.

[jRamke]

Informacija, apie tarpukariu nutiestą "Siauruko" atkarpą į Panemunės šilą, yra ganėtinai miglota. Matosi, kad į tai niekas rimtai nesigilino. Manau atkarpa matosi šioje žemėlapio dalyje. Esu skaitęs, kad ir carinės tvirtovės laikais "Siauruko" bėgiai buvo nutiesti Į Panemunės šilą (galbūt tvirtovės aptarnavimo tikslais). Būtų įdomu išsiaiškinti geležinkelio maršrutą ir surasti, prie paskutinės gelžkeliuko stoties, "įtaisytą gerą bufetą"
Atvaizdas

Pradžia trasos turėtų sutapti su geltona linija.
Atvaizdas

O kelintų metų Tavo žemėlapis?

[Ramūnas kns]

Topografinis M1:25000: 1928 m., braižė vyr. leit. Kučinskas, išleido Vyr. štabo Operatyvinio skyriaus Topografijos dalis.

[jRamke]

Topografinis M1:25000: 1928 m., braižė vyr. leit. Kučinskas, išleido Vyr. štabo Operatyvinio skyriaus Topografijos dalis.

Ačiū.
Įrašai metus ir to pakanka.
Klausiau, norėdamas pasitikslinti, ar tai "kukuškos" laikotarpis. Taip, metai tie, bet Juozapavičiaus pr. maršruto linija nepažymėta. Galbūt, ji nepažymėta ir Panemunėj. Matyt, leidėjams ne tas rūpėjo.
Bet kai kas pažymėta tarp Panemunės tilto, per Jiesią link Žaliojo tilto, t.y. į siaur. glž. depą. Kas?

[jRamke]

Kaip supratau (iš freimq žemėlapių bei p.Kaušinienės prisiminimų) siauruko, t.p. ir "kukuškos" depas buvo šalia Žaliojo tilto. Dabar ta vieta - Čiurlionio tilto prieigos Aleksoto pusėje. Traukinukas iš depo atvykdavo į Panemunės stotelę prie Panemunės tilto, paimdavo keleivius ir puškuodavo per Šančius į Senamiestį. Pasibaigus darbo dienai, jis (jie) nuo tos pačios stotelės vėl grįždavo į depą nakvot.
1935 metais, nutarus užraukti minėtą maršrutą, dalis bėgių imta nuardinėt, bet tik ten, kur jie nebuvo reikalingi. Kitus paliko. Tad liko ir Panemunėj, tarp tilto ir depo. (Tokia mano versija).

[Ramūnas kns]

Tarpukario spaudoje rašoma, kad 1923m. "Siauruko" bėgiai nutiesti į A.Panemunės šilą. Minima trasa buvo 3,5km. ilgio ir bagėsi prie mistinio bufeto, nuo kurio buvo galima matyti Pažaislio bažnyčią. Žemėlapiuose matosi atkarpa prasidedanti Tilto g. toliau Kampiškių g.- Vaidoto g. t.y. 1,5km. Nors tolimesnė 2km. trasa nežinoma panašu, kad ji kirto troleibusų galinio sustojimo aikštelę, po to tęsėsi Baterijos plentu iki Raudonojo Kryžiaus ligoninės prieigų arba iki Vičiūnų (dėl šios vietos šiek tiek abejoju, manau tarpukario spaudoje būtų paminėtas gyvenvietės pavadinimas). Kaip ten bebūtų, trasa turėjo baigtis Nemuno pakrantėje- tik taip susidarytų spaudoje minimi 3,5km.
Panemunės šile esančiame baterijos pl. randasi carinės tvirtovės įtvirtinimų, nors įrodymų neturiu, bet statybai galėjo būti nutiesti bėgiai jau ~1895m.

[jRamke]

Tarpukario spaudoje rašoma, kad 1923m. "Siauruko" bėgiai nutiesti į A.Panemunės šilą. Minima trasa buvo 3,5km. ilgio ir bagėsi prie mistinio bufeto, nuo kurio buvo galima matyti Pažaislio bažnyčią. Žemėlapiuose matosi atkarpa prasidedanti Tilto g. toliau Kampiškių g.- Vaidoto g. t.y. 1,5km. Nors tolimesnė 2km. trasa nežinoma panašu, kad ji kirto troleibusų galinio sustojimo aikštelę, po to tęsėsi Baterijos plentu iki Raudonojo Kryžiaus ligoninės prieigų arba iki Vičiūnų (dėl šios vietos šiek tiek abejoju, manau tarpukario spaudoje būtų paminėtas gyvenvietės pavadinimas). Kaip ten bebūtų, trasa turėjo baigtis Nemuno pakrantėje- tik taip susidarytų spaudoje minimi 3,5km.
Panemunės šile esančiame baterijos pl. randasi carinės tvirtovės įtvirtinimų, nors įrodymų neturiu, bet statybai galėjo būti nutiesti bėgiai jau ~1895m.

Reiktų pažiūrėt, ką apie fortų ir baterijų geležinkelį rašo Vladimiras Orlovas knygoje "Kauno tvirtovės istorija 1882 - 1915". Kaip ir Tu manau, kad iki baterijos, Baterijos plente, galėjo būti bėgiai.
Bet trąsa nebūtinai turėjo baigtis Nemuno pakrantėje. Panemunės trasoje, žodis "Nemuno pakrantė" pavartotas tik Tavo.
O dėl "bufeto", tai nebuvo jis joks "mistinis". Nu, pastatė jį apie 1923-uosius, medinuką kokį, kad žmogeliai - keleivėliai paskutinėje stotelėje atsipūst kur turėtų, limonado, alaus ir ledų paragaut galėtų. Nunyko traukinukas, tai kur ta trobelė išstovės dar tiek metų.
Va, sovietmečiu, Panemunės pliažo ribose, tik ant kalnelio link pušynėlio, stovėjo toks nemažas medinis pastatėlis irgi su bufetu bei krautuvėle poilsiautojams. Nebėr šiandien. Ir nė žymės.
Irgi mistika?

[DDR 80]

Reiktų pažiūrėt, ką apie fortų ir baterijų geležinkelį rašo Vladimiras Orlovas knygoje "Kauno tvirtovės istorija 1882 - 1915". Kaip ir Tu manau, kad iki baterijos, Baterijos plente, galėjo būti bėgiai.
Bet trąsa nebūtinai turėjo baigtis Nemuno pakrantėje. Panemunės trasoje, žodis "Nemuno pakrantė" pavartotas tik Tavo.
O dėl "bufeto", tai nebuvo jis joks "mistinis". Nu, pastatė jį apie 1923-uosius, medinuką kokį, kad žmogeliai - keleivėliai paskutinėje stotelėje atsipūst kur turėtų, limonado, alaus ir ledų paragaut galėtų. Nunyko traukinukas, tai kur ta trobelė išstovės dar tiek metų.
Va, sovietmečiu, Panemunės pliažo ribose, tik ant kalnelio link pušynėlio, stovėjo toks nemažas medinis pastatėlis irgi su bufetu bei krautuvėle poilsiautojams. Nebėr šiandien. Ir nė žymės.
Irgi mistika?

Mano kuklus indelis i jusu diskusija.

[jRamke]

Čia 1922 metų Kauno plano fragmentas.
Siaurojo traukinuko "Senamiestis - Panemunė" trasos pabaiga Panemunėje. Tolesnė trasa į depą nepažymėta. Gal dar jos ir nebuvo.

[Neju]

Šaltinis: http://renginiai.kvb.lt/view_photo.p...%E0&id=Nr17_7s

[Ramūnas kns]

Reiktų pažiūrėt, ką apie fortų ir baterijų geležinkelį rašo Vladimiras Orlovas knygoje "Kauno tvirtovės istorija 1882 - 1915".

Informatyvi knyga- užpildanti nemažas Kauno istorijos publicistikos spragas. Esu perskaitęs šį V.Orlovo darbą, rekomenduoju tai padaryti ir tiems kas neskaitė.
Žinau, kad rašytojas buvo priejęs prie užsienyje saugomų, senovinių Kauno žemėlapių, tačiau jų kopijų neįtraukė į knygą.
Knygos jau nėra knygynuose (tačiau dar galima nusipirkti 9 forto bilietų kasoje 22lt)
Pats siaurasis geležinkelis aprašytas gana trumpai (3 puspapiai). Apie A.Panemunės atkarpą neužsimenama.