[KAU] „Smetoninis“ Kaunas

[praeivis]

Panasiai kaip lietuviai su gelemis pasitikdavo vokieciu tankus Lietuvoje.
Tai kad nereikia sureiksminti, kas ka pasitikdavo.

Cia jau grynas melas ir prasimanymai. Niekas is lietuviu svetimu kariuomeniu savo zemeje su gelemis nesutikinedavo. Taip dare tik zydai ir komunistai - lenkesi pries rusu armija ir jiems tarnavo.

[DDR 80]

Cia jau grynas melas ir prasimanymai. Niekas is lietuviu svetimu kariuomeniu savo zemeje su gelemis nesutikinedavo. Taip dare tik zydai ir komunistai - lenkesi pries rusu armija ir jiems tarnavo.

Karo muzejuje senai lanketes?
Ir aplamai praeivis, ar ne praeiti jums i DELFI. Ten rasit bendraminciu-politikoriu.

[surskis18]

Cia jau grynas melas ir prasimanymai. Niekas is lietuviu svetimu kariuomeniu savo zemeje su gelemis nesutikinedavo. Taip dare tik zydai ir komunistai - lenkesi pries rusu armija ir jiems tarnavo.

Seip jei nezinai, tai lietuviai po metu sovietu okupacijos, tikrai sutikinejo vokiecius su gelemis kaip isgelbetojus.

P.S. Tai vyko visoje SSRS.

[Linas]

Tai iš dalies suprantama ir pateisinama; po tokių baisių trėmimų birželio 14 ir pats velnias būtų sutiktas su gėlėmis.

[DDR 80]

O, galima kaip atgaivinti tema. Kiek norinciu isreiksti savo nuomone.
Yra tokia nuotrauka. Manau iki 1PK. Gal kas turi kokiu minciu?
Labai daug nuotrauku butent is to vietos. Del to jos, nuotraukos, labai panasios.

[Andrewass]

O gal kas turit Savanorių kalno nuotraukų ?

[fui]

O, galima kaip atgaivinti tema. Kiek norinciu isreiksti savo nuomone.
Yra tokia nuotrauka. Manau iki 1PK. Gal kas turi kokiu minciu?
Labai daug nuotrauku butent is to vietos. Del to jos, nuotraukos, labai panasios.

Atvaizdas

cia yra greiciausiai 1913 m pabaigos atvirute, jei gerai atsimenu tai dalis ju yra praeje pasta jau WWi laikais

[surskis18]

Va vieną radau. Kaltas, kad tiek mažai matosi pačio kalno

[DDR 80]

cia yra greiciausiai 1913 m pabaigos atvirute, jei gerai atsimenu tai dalis ju yra praeje pasta jau WWi laikais

Vis del to reikia manyti, kad atvirute greiciausiai 1913 m pabaigos. Nepamenu, kada keite stoga Vytauto baznycioje? Po 1PK rodos. O cia dar senas stogas.

Kauno stiklai. Ar gyvas Aleksoto fabrikelis? Gal ir znoko neliko. Liks tik nuotraukose. O paskutine nuotraka ne i tema, bet aktuali. Stiklai. Sausio 1d. 2009 m.

[qwerty_]

Gyvas dar.
www.kaunostiklas.lt
www.glassware.lt

[Andrewass]

Gal kas turi senu KTU Chemijos Technologijos korpuso A nuotraukų, tiek vidaus tiek išorės?

[Metropolis]

Dalis A. Lukaitės interviu (www.lrt.lt) su E. Miliūnu:

Kauno arenos Nemuno saloje projekto vadovas architektas Eugenijus Miliūnas teigia, kad šiuolaikiško miesto įvaizdį Kaunui išlaikyti padeda tarpukario laikotarpiu čia pastatyti statiniai. Kol kas, kaip pastebi architektas, tituluotis ir moderniu miestu Kaunui dar per anksti.

E. Miliūnas interviu lrt.lt davė jau kaip vienas iš dviejų kūrėjų, išrinktų 2008-ųjų Kauno įsimintiniausiais menininkais. Šis titulas komisijos architektui suteiktas už Kauno arenos Nemuno saloje projektą.

Ar galime Kauną vadinti šiuolaikiniu miestu? Kas parodo jo šiuolaikiškumą?

Kauno šiuolaikiškumui, vakarietiškumui didelės įtakos turėjo faktas, kad A. Smetonos laikais [XX a. pr. – lrt.lt] jis buvo Lietuvos sostinė. Tuo laikotarpiu buvo labai daug pastatyta. To laiko architektūra neatsiliko nuo pasaulio architektūros raidos. Šiandien daugelis iš Vakarų atvažiavusių architektų pamatę statinius, ypač to laikotarpio, nustemba, kad yra toks miestas Rytuose su tokia vakarietiška ir modernia architektūra.

Lietuvos architektų sąmonėje gyvos nuostatos. Negalime pasidžiaugti ir pasakyti, kad mūsų miestas šiandien yra labai modernus. Sąvokas „šiuolaikinis“ ir „modernus“ architektai skiria. Kad Kaunas šiuolaikinis, galbūt ir galima teigti, o kai kalbama apie modernų miestą, akcentuojama, kad jame yra šiuolaikinė architektūra, orientuojamasi į priešakines linijas. Abejoju, ar šiandien galėtume tuo pasidžiaugti.

Jei kalbėtume apie miesto žmones, šia prasme Kaunas yra modernus. Žmonės turi mažiau ryšių su aukštuomene, su tam tikru dabartiniu sostinės elitu, su Vyriausybe, Seimu. Tai žmones verčia būti ambicingesniais. Pasitikėjimas savo jėgomis yra labai vakarietiškas požymis.

Kaip vertinate Kauno architektūrinio įvaizdžio kaitą antrą nepriklausomybės dešimtmetį skaičiuojančios Lietuvos kontekste? Kokias pagrindines miesto įvaizdžio raidos tendencijas galėtumėte išskirti?

Miesto įvaizdis yra susiformuotas nuo tarpukario laikų. Dabar yra pauzė ir toks jausmas, lyg prieš pasikeitimų šuolį, kuris laukia Kauno.

Vienas kitas modernus statinys jau atsiradęs. „Akropolis“ jau šiokią tokią įtaką miestui padarė, galbūt padarys įtaką ir mūsų sporto rūmai, kurie bus centre. Tačiau pasakyti, kad miestas visiškai ir ryžtingai keičiasi, negalėčiau. Kelios pirmosios kregždės dar nėra pavasaris.

Kai suvešės verslas (per 10–20 metų), tada ir prasidės tikrasis miesto vystymasis. Dabar kaip tik toks momentas, kada architektai turėtų intelektualiai ruoštis būsimam procesui.

Viena iš pagrindinių miesto gatvių – Kauno miesto simboliu vadinama Laisvės alėja – dažnai siejama su merdėjimu: net savaitgalio vakarą ji apytuštė, praeivių tik vienas kitas, nemažai anksčiau čia veikusių parduotuvių išsikėlę kitur. Kokie sprendimai, Jūsų nuomone, galėtų padėti atgaivinti šią kauniečiams brangią vietą?

Stereotipas. Miestas decentralizuojasi, veiksmas iš vienos gatvės pamažu persikelia į dar kelias miesto erdves. Atsirado „Akropolis“, atsiras prie Nemuno upės krantinės statiniai, todėl decentralizacija neišvengiama. Manyti, kad būtina puoselėti vieną vienintelę gatvę mieste truputį provincialu.

Kauno šerdis – senamiestis – taip pat gyvena ne ką geresnius laikus nei anksčiau paminėta Laisvės alėja. Nemažai čia esančių pastatų yra kritinės būklės. Kokių priemonių, Jūsų nuomone, turėtų būti imtasi, kad būtų išsaugota tai, kas dar čia likę?

Tai žmonių mentaliteto problema. Visame Vakarų pasaulyje senamiesčiuose esantys seni statiniai yra labai gerbiami ir vertinami. Finansiniu požiūriu, pavyzdžiui, biurai, esantys senuose statiniuose, yra daug brangiau nuomojami negu nauji biurai.

Mes dabar viską, kas sena, griauname ir beatodairiškai išmetame. Tai labai blogai. Kiek unikalių vietų prarasta, pavyzdžiui, Kaune neliko „Tulpės“. Nėra dar pas mus įaugę tokios vakarietiškos sampratos, kad senamiestis yra brangakmenis, miestelio istorija.

Antras dalykas, Kauno senamiesčio dislokacija. Jis, žiūrint iš Naujamiesčio pusės, nepraeinamas – iš vienos pusės ateini ir nėra kur eiti: priešais Neris ir Nemunas. Senamiestis yra uždara erdvė, dėl šios priežasties trūksta žmonių ir ši miesto vieta sunkiai „įsiriša“ į patį miesto urbanistinį „audinį“. Dar su Naujamiesčiu šioks toks ryšys yra, o su Vilijampolės puse – jokio.

Tikimės, kad gal ateityje, statant Vilijampolėje gyvenamuosius namus, atsiras pėsčiųjų tiltai, kuriais žmonės galės tiesiai iš senamiesčio patekti į Vilijampolę ir atvirkščiai. Galbūt tada jis bus daugiau lankomas.

Senamiestį reikia restauruoti, pagražinti, bet tam nėra pinigų. Kad jų Kaune atsirastų, reikia, kad vystytųsi verslas. Tada atsiras pasiturinčių žmonių, kurie galės sau leisti ateiti į senamiestį ir jį rekonstruoti.

Svarbiausia, kad šiandien senamiestyje nepristatytume laikinų, neskoningų ir menkaverčių statinių, kuriuos paskui bus labai sunku panaikinti ar pakeisti.

Vienybės aikštės Kaune konkursą įveikė kūrėjų – M. Olšausko, M. Reklaičio, J. Kšivickaitės ir I. Olšauskienės – grupė. Kaip vertinate jų pasiūlytą minėtos aikštės sutvarkymo projektą, kokios, Jūsų akimis žiūrint, stipriosios ir silpnosios jo pusės?

Pats buvau žiuri sudėtyje. Pliusas [projekto – lrt.lt] tas, kad bandoma atsižvelgti į aplinką ir prie jos prisitaikyti. Tačiau yra šioks toks minusas – projektas per daug sudėtingas. Planuojamoje aikštėje, manyčiau, per daug išreikštos funkcijos. Ji turėtų būti lakoniškesnė.

Man sunku kalbėti, nes projektas dar tik konkursinis. Kaip jis išsivystys, pamatysime vėliau. Vis tik aikštės sutvarkymo projektas gana skoningas, gal truputėlį perkrautas kai kuriais elementais, bet tai skonio ir koncepcijos reikalas.

Jaunesni kolegos įsivaizduoja, kad Vienybės aikštė turėtų būti aktyvesnė negu dabar yra, bet manau, kad ji turėtų būti solidesnė, nes ji – reprezentacinė miesto aikštė. Ji turėtų turėti kuo geresnį kompozicinį ryšį su istorine aikšte prieš Karo muziejų.

Kaip manote, ar laikinojoje sostinėje pastačius areną neims griūti Vilniaus – Lietuvos kultūrinio, visuomeninio gyvenimo centro – įvaizdis?

Tikrai negrius. Viename interviu esu sakęs, kad Lietuvoje yra du didesni miestai. Taip, kaip yra Milanas ir Roma, Peterburgas ir Maskva, Barselona ir Madridas, Paryžius ir Marselis. Tai yra stambių valstybių privilegija turėti konkuruojančius miestus. Tuo galime didžiuotis.

Pirmiausiai Kaunas ir Vilnius yra konkurentai, antra – vienas kitą papildo. Kaunas yra labiau sportiškas, technokratiškas, daugiau masinės kultūros miestas. Vilnius turi universitetą, Operos ir baleto teatrą, Dailės akademiją. Dėl to Vilniuje labiau dominuoja aukštoji kultūra.

Štai Kaune daugelį metų dominavo krepšinis ir netgi rankinis, o futbolas visada buvo Vilniuje dominuojanti sporto šaka. Man atrodo, kad viena iš priežasčių, kodėl po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo sustiprėjo krepšinis, yra tai, kad turime du sporto klubus – Kauno „Žalgirį“ ir Vilniaus „Lietuvos rytą“, kurie konkuruoja kaip „Barcelona“ su Madrido „Real“.

Likusi inetrviu dalis - arenos temoje

[praeivis]

Ar galime Kauną vadinti šiuolaikiniu miestu? Kas parodo jo šiuolaikiškumą?

Nenoriu izeisti kaunieciu, kaune yra visko kaip ir kituose miestuose,bet siaip pavazinejus po Kauna ir ziurint is salies susidaro kazkodel toks nusiurusio miesto ivaizdis. daug visko yra labai apleista kaip kokiuose pramoniniuose vilniaus rajonuose. bendras ispudis ne koks.

[DDR 80]

Pakliuvo tokia nuotrauka. Idomi. Gal, kartais, kas zino kur si vieta yra? Na niekaip negaliu atgaminti.

[tricky_kid]

Pakliuvo tokia nuotrauka. Idomi. Gal, kartais, kas zino kur si vieta yra? Na niekaip negaliu atgaminti.


Atvaizdas

Regis, kad čia Klaipėda ... Liepojos gatvėje priešais kareivines.

O čia tie garsieji tarpukario Lietuvos tankai ?

[DDR 80]

Regis, kad čia Klaipėda ... Liepojos gatvėje priešais kareivines.

O čia tie garsieji tarpukario Lietuvos tankai ?

Taip, cia tarpukaris ir "tankai" is tu laiku. Ar tikrai Liepojos gatve? Nutrauku rinkinis buvo apie Kauna.

[DDR 80]

Ne i tema truputi.
Gal kas zino, ka reiskia sios datos?
Tal galybes kurejo gyvavimo metai, kurimo metai, ar kazka kitka reiskiancios datos?

[Taut.]

Paminklas pastatytas 1930, minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines. Tokių ženklų galima rasti ant daugelio tuo laikotarpiu statytų pastatų (žemės ūkio rūmai, centrinė gaisrinė, centrinis paštas).

[fui]

Paminklas pastatytas 1930, minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines. Tokių ženklų galima rasti ant daugelio tuo laikotarpiu statytų pastatų (žemės ūkio rūmai, centrinė gaisrinė, centrinis paštas).

o baraljefas tai P.Rimsos, kurio kitoje jo puseje - Vytauto Didziojo portretas. Buvo isleistas ir vadinamas "stalo medalis" didele dvipusie bronzine "moneta", bei jos padidintas ca 30-40cm skersmens modelis, nuo kurio kreivus sleivus liejinius sovietiniais metais lepe turgaus spekuliantai. Didelio formato ani medalio puses imurintos i Kauno gaisrines pastata...

[DDR 80]

Paminklas pastatytas 1930, minint Vytauto Didžiojo 500-ąsias mirties metines. Tokių ženklų galima rasti ant daugelio tuo laikotarpiu statytų pastatų (žemės ūkio rūmai, centrinė gaisrinė, centrinis paštas).

Sis pastatytas 1930 m.? Gal ano kopija.