Po 1831 metų sukilimo carinė administracija susidūrė su nauju reiškiniu- pirmą kartą prireikė įkalinti didelius kiekius maištininkų. Miestų daboklės pritaikytos laikyti keliasdešimt nusikaltėlių visiškai neatitiko pasikeitusių aplinkybių, iškilo masinio įkalinimo vietų poreikis. Įkūrus 1843m. Kauno guberniją, centrinio kalėjimo poreikis tapo akivaizdus. Pagal naująjį 1847 m miesto planą, už miesto sienos, buvo pradėtas naujojo priemiesčio (dabartinė Laisvės alėja su aplinkinėmis gatvėmis) užstatymas. Pietiniame priemiesčio pakraštyje, Nemuno pakrantės laukymėje 1858 m. pradėtas statyti didžiausias tuometinio priemiesčio statinys- kalėjimas. Nesigilinant į statybų peripetijas galima tik paminėti, kad carinė valdžia jau turėjo kur sutalpinti naujojo 1863-4 metų sukilimo dalyvius.
Tarpukariu Kauno kalėjimas buvo didžiausias Lietuvoje, kuriame vienu metu kalėjo daugiau kaip tūkstantis nusikaltėlių. Tarp daugelio nusikaltėlių kalėjime savo paskutines dienas leido ir myriop pasmerktieji. Apie tokius žmones savo atsiminimus užrašė karo kapelionas Adolfas Sabaliauskas. Žemiau įkėliau keletą ištraukų apie tuometinės balandžio 12-os įvykius.
Nuotraukose XX a. pradžios Kauno kalėjimo vaizdai iš priešingų pusių nuo A. Mickevičiaus (buvusi Garnizonaja) ir Spaustuvininkų gatvių.
Pagal išlikusius atsiminimus panašu, kad 1921- 25 metais mirties bausmės buvo atliekamos pievelėje ties dabartiniu KTU fizikos fakulteto pastatu, šalia Studentų gatvės. Vėliau egzekucijų vykdymas perkeltas į įtvirtinimų pylimus prie PC Molas.
Sveiki, ieškau kelių objektų Kaune 1918–1919 m. Tai vokiečių kariuomenės Vandens kelių rajono dirbtuvės ir Kauno įgulos dirbtuvės. Pastarosios 1919 m. buvo pavadintos Centrinėmis armijos dirbtuvėmis ir išsikėlė į naują vietą. Mane domina, kur jos radosi Kaune iki persikėlimo 1919 m. pabaigoje. Ačiū.
Comment