[KAU] „Smetoninis“ Kaunas

[jRamke]

[/QUOTE]


Ir kaip Jums toks derinys šiandien?

[jRamke]

Įkeliu nuotrauką Frumkino namų - Pašto ir telegrafo kontoros (Kanto g. 24) bei vienos iš patalpų su centrinės telefono stoties darbuotojomis:




Papildau: pastatas neatpažįstamai perstatytas 1965 metais.

[99]

Keletas spalvotų:
K. Donelaičio gatvės perspektyva. (1939 m.)


Iš pirmo žvilgsnio nepasakytum, jog tai Kauno prieplauka šalia Vytauto bažnyčios. (1938 m.)

[Taut.]

Ne "fintas" čia. 1959-60 metais Laisvės al. buvo pagrindinė miesto gatvė ir visas gyvenimas pirmiausia vyko joje. Buvo keletas autobusų maršrutų, važinėjo lengvieji automobiliai. Tačiau sunkvežimių ir arklių transportas buvo uždrausti. Yra dar gyvų liudininkų.

Tu pažiūrek to meto periodiką, tai kur nufotografuotas visos laisvės alėjos vaizdas pvz. nuo soboro, tai geriausiu atveju matosi vienas autosbusas ir 5 automobiliai.O vat tokiems leidiniams specialiai padarydavo 'dekoracijas'.

[DDR 80]

Sveiki visi. Cia pamaciau senojo ziemos uosto foto. Labai idomios nuotraukos. Domuosi senu, prieskario Kaunu, turetais ratlaiviais, buksirais. Iskilo toks klausimas. Kur prieskario Kaune buvo laivu statykla (pastatytas vilkikas "Vilkas", laivas 'Udra" ir t.t.)? Kur state baidokus radau. Apie N.Rekosho fabrika, kitus fabrikus ir gamyklas duomenu yra. Perziurejau daug literaturos, zurnalu, laikrasciu, taciau apie laivu statykla nic nieko. Kur ji buvo, kas buvo seimininkas, kiek dirbo zmoniu, kokius laivus state, kiek, ...? Gal kas zino ka nors, arba bent gali nurodyti, kur galiu rasti daugiau informacijos? Stai radau 1940 m. zurnale "Musu Jura" zinute apie laiva "Udra", kuris pastatytas Kaune, arba 1938 m. zurnale "Tautos ukis" vel mimima statykla Kaune.

[d'Ark]

Žiemos uostas išvis nuostabus... Kaune privalo būti upių uostas, bent jau mažutis simbolinis, juk visais laikais jis čia buvo

Šiaip dar vienas pastebėjimas: ar Jums neatrodo, kad miesto centre per daug medžių, gal ne per daug, o pernelyg tankūs. Daugelio pastatų per tuos medžius jau nebesimato.
Na, žaliojo miesto vizijos gerbėjai tikriausiai su manimi nesutiks, bet... Ar Kaunas nevirsta mišku? Jei žiūrėsime pro langą iš bet kurio Laisvės alėjos pastato, net ir iš 5 aukšto - gatvės nematysime - tik medžius... Jau nekalbu apie mūsų parkus, kurie apskritai neturi parko bruožų, kur vadinamoji landšafto architektūra? Tie mūsų parkai labiau primena bruzgynus ir bomžų gyvenvietes, o ne normalias rekreacines zonas. O jei palyginus su kokio Londono parkais, tai net graudu darosi...

[HAMMER]

Na centre žalumos manau pats tas Tikrai ne per daug Ta žaluma tokį jaukumą suteikia

[kaunaz]

Žiemos uostas išvis nuostabus... Kaune privalo būti upių uostas, bent jau mažutis simbolinis, juk visais laikais jis čia buvo

Šiaip dar vienas pastebėjimas: ar Jums neatrodo, kad miesto centre per daug medžių, gal ne per daug, o pernelyg tankūs. Daugelio pastatų per tuos medžius jau nebesimato.
Na, žaliojo miesto vizijos gerbėjai tikriausiai su manimi nesutiks, bet... Ar Kaunas nevirsta mišku? Jei žiūrėsime pro langą iš bet kurio Laisvės alėjos pastato, net ir iš 5 aukšto - gatvės nematysime - tik medžius... Jau nekalbu apie mūsų parkus, kurie apskritai neturi parko bruožų, kur vadinamoji landšafto architektūra? Tie mūsų parkai labiau primena bruzgynus ir bomžų gyvenvietes, o ne normalias rekreacines zonas. O jei palyginus su kokio Londono parkais, tai net graudu darosi...

Kas liecia medzius centre, tai viskas puiku. Nei ju per daug, nei jie perdaug tankus. Tik pastatai perdaug apleisti ir apsiure. Vienintelis dalykas ka galima keisti, tai nebent grindini ir t.t. pvz. Azuolyno takuose, o del medziu viskas gerai.
Vilniuj kur kas graudesne padetis, kur zelia Karoliniskiu ir Vingio "parko" silai-miskai...

[Aš]

Kaune privalo būti upių uostas, bent jau mažutis simbolinis, juk visais laikais jis čia buvo

Buvo ir bus (Marvelėje) Ir nebūtinai mažas.

Jau nekalbu apie mūsų parkus, kurie apskritai neturi parko bruožų, kur vadinamoji landšafto architektūra? Tie mūsų parkai labiau primena bruzgynus ir bomžų gyvenvietes, o ne normalias rekreacines zonas. O jei palyginus su kokio Londono parkais, tai net graudu darosi...

O man patinka kuo natūralesnė gamta. Svarbu, kad parkas atribotų nuo likusios miesto dalies. Nenorėčiau kažko sintetinio. Bet, žinoma, gali būti kitokių nuomonių

[Taut.]

Sveiki visi. Cia pamaciau senojo ziemos uosto foto. Labai idomios nuotraukos. Domuosi senu, prieskario Kaunu, turetais ratlaiviais, buksirais. Iskilo toks klausimas. Kur prieskario Kaune buvo laivu statykla (pastatytas vilkikas "Vilkas", laivas 'Udra" ir t.t.)? Kur state baidokus radau. Apie N.Rekosho fabrika, kitus fabrikus ir gamyklas duomenu yra. Perziurejau daug literaturos, zurnalu, laikrasciu, taciau apie laivu statykla nic nieko. Kur ji buvo, kas buvo seimininkas, kiek dirbo zmoniu, kokius laivus state, kiek, ...? Gal kas zino ka nors, arba bent gali nurodyti, kur galiu rasti daugiau informacijos? Stai radau 1940 m. zurnale "Musu Jura" zinute apie laiva "Udra", kuris pastatytas Kaune, arba 1938 m. zurnale "Tautos ukis" vel mimima statykla Kaune.

Tai berods visas pagrindinis laivybos gyvenimas ir virė Nemuno saloje... tiek statykla tiek kroviniai...

[jRamke]

Tu pažiūrek to meto periodiką, tai kur nufotografuotas visos laisvės alėjos vaizdas pvz. nuo soboro, tai geriausiu atveju matosi vienas autosbusas ir 5 automobiliai.O vat tokiems leidiniams specialiai padarydavo 'dekoracijas'.

Sutinku iš dalies - "fintų" būdavo. Galėjo toks būti ir minėtoje nuotraukoje. Tačiau 1959 m. tai jau ne 1950 - ieji, kuomet dar tik vienas kitas autobusas ZIS-154, ar keli arklių vežimai nufotkinti Laisvės alėjoj. Be to, anuometinė periodika man nesvetima, taip pat ir pavienės to laikotarpio nuotraukos. Jeigu, tarkim, tai ir surežisuota, tai vistiek vaizdelis čia labai artimas tikrovei, nes aplink trys kinoteatrai ("Upeivių klubas" - buv. "Triumfas", "Romuva" ir "Laisvė") bei restoranas "Metropolis" - neblogi žmonių traukos objektai.

[jRamke]

d'Ark rašė:
Šiaip dar vienas pastebėjimas: ar Jums neatrodo, kad miesto centre per daug medžių, gal ne per daug, o pernelyg tankūs. Daugelio pastatų per tuos medžius jau nebesimato.
Na, žaliojo miesto vizijos gerbėjai tikriausiai su manimi nesutiks, bet...

Nors esu "žaliojo miesto vizijos gerbėjas", bet medžius reikia prižiūrėt ir genėt. Pvz. kai susodino naujus Maironio ir Vasario - 16-osios gatvėse, tikrai blogiau nepasidarė. Na, tik reikia medeliams dar kiek sustiprėt, lapiją padidint, bet ne tiek, kad užgožtų viršutinius aukštus.

[jRamke]

Sveiki visi. Cia pamaciau senojo ziemos uosto foto. Labai idomios nuotraukos. Domuosi senu, prieskario Kaunu, turetais ratlaiviais, buksirais. Iskilo toks klausimas. Kur prieskario Kaune buvo laivu statykla (pastatytas vilkikas "Vilkas", laivas 'Udra" ir t.t.)? Kur state baidokus radau. Apie N.Rekosho fabrika, kitus fabrikus ir gamyklas duomenu yra. Perziurejau daug literaturos, zurnalu, laikrasciu, taciau apie laivu statykla nic nieko. Kur ji buvo, kas buvo seimininkas, kiek dirbo zmoniu, kokius laivus state, kiek, ...? Gal kas zino ka nors, arba bent gali nurodyti, kur galiu rasti daugiau informacijos? Stai radau 1940 m. zurnale "Musu Jura" zinute apie laiva "Udra", kuris pastatytas Kaune, arba 1938 m. zurnale "Tautos ukis" vel mimima statykla Kaune.

Antra fotkė labai matyta: ar ne "Paramos" kepyklos kaminas kairėje pusėje?

Taip, pasitikslinau: toliau centre už medžių - Lapėno namas (dar su šlaitiniu stogu), o dar toliau ir kairiau kyšo Prisikėlimo bažnyčios bokšto gabaliukas.

[d'Ark]

Visiškai sutinku su Hammer, kad žaluma suteikia jaukumo. Bet nesutinku su Kaunaz, kad medžiai tam tikrose Kauno vietose nėra per tankūs, genėti juos reikia gerokai Dar sutinku su Aš mintimi: "Svarbu, kad parkas atribotų nuo likusios miesto dalies. Nenorėčiau kažko sintetinio". Taip, aš ir nekalbu apie geometrinio plano parkus, tokius kaip Versalio ar pan. Kaunui tai net ir netiktų, nes Kaune per mažai klasicizmo apskritai.
O bet tačiau... sakykim, tokia vieta kaip Santakos parkas, senamiesčio pašonėje, beveik natūraliai susiklostęs, dviejų upių santakoje ir t.t. juk iškirtus bent kiek tuos bruzgynus ypač iš Neries pusės, įrengus keletą suoliukų ir šviestuvų, bei kažkokį centrinį parko tašką su pvz.fontanu - taigi būtų puikiausias parkas Kaune...

[mmm]

Keletas spalvotų:
K. Donelaičio gatvės perspektyva. (1939 m.)

super nuotraukos. Ar kas nors atkreipėt dėmesį į švarą. Gausu šiukšledėžių. Nesimėto popieriai. Tačiau dar labiau įstrigo, švarūs fasadai, be jokių reklaminių iškabų, kaip dabar, visai kitas vaizdas.

Gal dar kokiu spalvotų turi, ir būtų įdomų sužinoti koks šaltinis. Spėju, kad koks nors amerikos lietuvis, ar ne.

[99]

Gal dar kokiu spalvotų turi, ir būtų įdomų sužinoti koks šaltinis. Spėju, kad koks nors amerikos lietuvis, ar ne.

Fotografijų autorius - Lietuvos karo aviacijos kapitonas, topografas M. Brazaitis (1903–1952), vienas iš spalvotos fotografijos pradininkų Lietuvoje. Prieš kelias dienas baigėsi jo darbų ekspozicija Kauno apskrities archyve, kurioje ir buvo galima pamatyti šias, bei kitas nuotraukas.

Autoriaus autoportretas (1939):

[jRamke]

Kol nebuvo Kauno hidroelektrinės, o tuo pačiu ir Kauno marių, miestas dažnai kentėdavo nuo potvynių. Didesni potvyniai buvo 1926, 1931 ir 1946 metais. Pastarasis buvo kovo mėnesį per Juozines. Buvo apsemta dalis Laisvės alėjos: prie Centrinio pašto vandens buvo apie metrą (deš. fasado dalyje yra žymė "AVH 1946 m."), o prie "Pienocentro" - apie pusmetrį. Kaip teko girdėti iš to meto liudininkų, vanduo kilo labai sparčiai, nes ledų grūstis buvo ne itin toli Kauno. Bet įdomiausias dalykas, kad potvynis iš Nemuno į gatvę atplukdė baržą, kuri įstrigo Vytauto pr., ties buv. Rusų gimnazija ir Bažnyčios g.
Vandeniui atslūgus ji riogsojo ten dar apie porą metų.
(Čia būtų iš ciklo: „Senieji kauniečiai prisimena“ arba „Verbalinė Kauno istorija“).

[Taut.]

Savanorių Pr. :



Putvinskio Gt. :



Petrašiūnai :

[liutass]

Kauno m. raida per paskutinius 15 nepriklausomybės metų yra tragiškesnė, negu per 50 sovietinės okupacijs metų.

[Linas]

Kauno m. raida per paskutinius 15 nepriklausomybės metų yra tragiškesnė, negu per 50 sovietinės okupacijs metų.

Nesakyčiau, kad tragiškenė, nes nemanau, kad komiblokų kvartalai būtų labai didelis pasiekimas. Ko trūksta dabarties Kaunui, tai įsimintinų visuomeninės paskirties objektų.