Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[KAU] „Smetoninis“ Kaunas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Man labai įdomus pats modernaus Kauno statybos tempas. Juk jeigi pažiūrim į pastatus statytus jau po Nepriklausomybės atgavimo, tai maždaug iki 1925-1927 metų dar nebuvo perimtas tikrasis vakarų Europos, dažniausiai Vokietijos Bauhaus mokyklos arhitektūrinis stilius (įdomi detalė, dabar šis stilius toliau sėkmingai gyvuoja Izraelyje:
    http://www.flickr.com/photos/hanneorla/2398810983/ )
    Taigi Kauno apstatymui puikia modernia architektūra teturime apie 10-12 metų. Tai kokie gi tada turėjo būti statybos tempai?
    Pastatas, 1925 metai, dar taip vadinamas stilius "modern", buvęs populiarus po I pasaulinio karo:

    Ir štai šis, jau visiškai charakteringas Bauhaus mokyklos pastatas:

    Šuolis milžiniškas, ir viskas per tokį trumpą laiko tarpą. Pastatyti ištisi rajonai modernios gražios architektūros pastatais. Tai negali nestebinti.

    Comment


      Parašė J.U. Rodyti pranešimą
      Man labai įdomus pats modernaus Kauno statybos tempas. Juk jeigi pažiūrim į pastatus statytus jau po Nepriklausomybės atgavimo, tai maždaug iki 1925-1927 metų dar nebuvo perimtas tikrasis vakarų Europos, dažniausiai Vokietijos Bauhaus mokyklos arhitektūrinis stilius (įdomi detalė, dabar šis stilius toliau sėkmingai gyvuoja Izraelyje:
      http://www.flickr.com/photos/hanneorla/2398810983/ )
      Taigi Kauno apstatymui puikia modernia architektūra teturime apie 10-12 metų. Tai kokie gi tada turėjo būti statybos tempai?
      Pastatas, 1925 metai, dar taip vadinamas stilius "modern", buvęs populiarus po I pasaulinio karo:
      Atvaizdas

      Ir štai šis, jau visiškai charakteringas Bauhaus mokyklos pastatas:
      Atvaizdas

      Šuolis milžiniškas, ir viskas per tokį trumpą laiko tarpą. Pastatyti ištisi rajonai modernios gražios architektūros pastatais. Tai negali nestebinti.
      kaunas į XX a. atėjo, kaip uždaras karinis miestelis (tvirtovė), likimas jam lėmė tapti sostine. užsienio šalių diplomatai paskyrimą į lietuvą (ir kauną) laikė tremtimi. mieste nebuvo vandentiekio, kanalizacijos ir dar daug ko savaime suprantamo europoje.
      nepriklausomos lietuvos valstybės tarnautojai ilgą laiką nieko nesiėmė, nes tikėjosi vilniaus atgavimo ir tikrąja to žodžio prasme sėdėjo ant lagaminų.
      pamatę, kad niekas vilniaus neatiduoda, ėmėsi statyti sostinę.
      o kaip galim matyti pagal mūsų dienų pavyzdžius sostinė traukte traukia į save pinigus ir gabiausius žmones.
      taigi neverta stebėtis, kad per trumpą laiką pavyko tiek daug padaryti
      pirtis tautybės neturi (lietuviui geriausia garinė pirtis!)

      Comment


        Parašė nepolitikas Rodyti pranešimą
        taigi neverta stebėtis, kad per trumpą laiką pavyko tiek daug padaryti
        Va, tas būtent ir stebina, turint omenyje to meto statybinės technikos lygį, statybos specialistų aiškų trūkumą. Juk tereikia įsivaizduoti, kaip turėjo būti dirbama prie kotedžų Žaliakalnyje, aplink Laisvės alėją, Būgos-Vaižganto gatvių rajone. Dar valstybinai ir akcinių bendrovių pastatai. Juk pastatų šimtai. Ir kirkvienas aplipęs darbininkais kaip skruzdėmis?

        Comment


          Parašė J.U. Rodyti pranešimą
          Va, tas būtent ir stebina, turint omenyje to meto statybinės technikos lygį, statybos specialistų aiškų trūkumą. Juk tereikia įsivaizduoti, kaip turėjo būti dirbama prie kotedžų Žaliakalnyje, aplink Laisvės alėją, Būgos-Vaižganto gatvių rajone. Dar valstybinai ir akcinių bendrovių pastatai. Juk pastatų šimtai. Ir kirkvienas aplipęs darbininkais kaip skruzdėmis?
          galvokim, kad mokama buvo už darbą, o ne už sėdėjimą darbe.
          dėl specialistų trūkumo nenorėčiau sutikti. fortų žiedui aplink miestą pastatyti, be karinių inžinierių reikėjo ir kvalifikuotų darbininkų. ko gero didesnė dalis buvo vietiniai, o jiems teko dirbti ir su plytomis ir su gelžbetoniu.
          pirtis tautybės neturi (lietuviui geriausia garinė pirtis!)

          Comment


            Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia - buvusi Dievo Motinos Globėjos cerkvė apie 1930 m.

            ebay.de

            Comment


              Parašė nepolitikas Rodyti pranešimą
              galvokim, kad mokama buvo už darbą, o ne už sėdėjimą darbe.
              dėl specialistų trūkumo nenorėčiau sutikti. fortų žiedui aplink miestą pastatyti, be karinių inžinierių reikėjo ir kvalifikuotų darbininkų. ko gero didesnė dalis buvo vietiniai, o jiems teko dirbti ir su plytomis ir su gelžbetoniu.
              Visa tai yra argumentas, bet nepakankamas. Darbo su plytomis nepakanka. Vien užėjus į smetoninio namo koridorių stebina darbų kokybė - turėklai, patys laiptai, durys pagaliau (kur visa tai dar išlikę). Sntechnika, žalvario vamzdžiai, elktros darbai. Tam reikia specialistų. O esant tokio masto statyboms, reikėjo daug. Be to, žemės darbai, statant pusę miesto ant šlaitų - pamatų įgilinimas ir kiti sprendimai. Ekskavatorių tai nėra! Nemanau, kad pusė Lietuvos kaimo bernų metė sėję rugius ir atvyko duobių kasti. Man asmeniškai atliktų darbų kiekis, kokybė per tokį trumpą laiką nepaaiškinami paprastais samprotavimais.

              Comment


                Parašė J.U. Rodyti pranešimą
                Nemanau, kad pusė Lietuvos kaimo bernų metė sėję rugius ir atvyko duobių kasti. Man asmeniškai atliktų darbų kiekis, kokybė per tokį trumpą laiką nepaaiškinami paprastais samprotavimais.
                Manau, kad panašiai ir buvo. Pažiūrėk vien kaip išaugo Kauno gyventojų skaičius per tarpukarį. Tas ir dabartinę Kauno tautinę sudėtį daugmaž suformavo, nes iki jo tapimo laikinąja sostine Kaune etninių lietuvių buvo labai nedaug.
                Post in English - fight censorship!

                Comment


                  Matau, nepakankamai aiškiai išdėsčiau klausimą. Jo esmė vis tik būtų ta, kad kaimo bernai, suvažiavę Kaunan gali kasti duobes, nešioti plytas ir ręsti pastolius. Bet negali daryti santechnikos, elektros dalies ar tinkuoti pastatų. To reikia išmokti, baigti kokias amatų mokyklas ar kursus. Meistras, jei dirba, nelabai kada turi mokyti šalia stovintį kaimo berną. Reiškia, tam reikia laiko. Laiko gi nelabai yra, viso labo apie 10 metų nuo statybų bumo pradžios. Apimtys tai didžiulės, reiškia specialistų reikėjo daug.

                  Comment


                    Gal kas turite nuotraukų ar žinote,kur galima rasti Kaune esančių Lietuvos banko rūmų (M. Songaila) konkurso kitų dalyvių projektų? Girdėjau, konkurą buvo laimėjęs prancūzas, rūmai būtų kainavę daug, dėl to nuspręsta apsistoti ties Songailos projektu. Įdomu, kaip atrodė to prancūzo projektas.

                    Comment


                      Parašė D.P Rodyti pranešimą
                      Įdomu, kaip atrodė to prancūzo projektas.
                      Turbūt panašus į ledkalnį
                      „O kūjis su pjautuvu - juk tai paprastos liaudies, darbininkų ir valstiečių simboliai. Dabar ženkliukus, pirktus Pilies gatvėje, ir kuriuos visą laiką iki uždraudimo nešiodavausi prisisegęs prie kuprinės, turėjau pasidėti į stalčių.“ - Tomizmas

                      Comment


                        Parašė J.U. Rodyti pranešimą
                        Matau, nepakankamai aiškiai išdėsčiau klausimą. Jo esmė vis tik būtų ta, kad kaimo bernai, suvažiavę Kaunan gali kasti duobes, nešioti plytas ir ręsti pastolius. Bet negali daryti santechnikos, elektros dalies ar tinkuoti pastatų. To reikia išmokti, baigti kokias amatų mokyklas ar kursus. Meistras, jei dirba, nelabai kada turi mokyti šalia stovintį kaimo berną. Reiškia, tam reikia laiko. Laiko gi nelabai yra, viso labo apie 10 metų nuo statybų bumo pradžios. Apimtys tai didžiulės, reiškia specialistų reikėjo daug.
                        iš tavo nusistebėjimo matau, kad nepakankamai vertini mūsų žmonių sugebėjimus.
                        dabartiniai emigrantai europai parodė, kad mokam dirbti kokybiškai, o vakariečių technologijos labai greitai tapo įprastu dalyku.
                        iki WWI kaunas jau turėjo nemenką pramonę (vien čia gaminti dalgiai visoje rusijoje gavo bendrinį vardą "litovka")
                        tuometinė valdžia tikrai suprato nacionalinių kadrų rengimo svarbą, o jeigu buvo rengiami inžinieriai, tai net neabejokim, kad ir profesinis mokymas buvo aukštumoje.
                        be viso ką suminėjau, lietuva europoje ir nebuvo jokios problemos išvykti pasimokyti rygoje ar karaliaučiuje...
                        mano senelis uždarbiavo ir žinių sėmėsi jungtinėse valstijose, nors buvo paprastas kaimo bernas.
                        pirtis tautybės neturi (lietuviui geriausia garinė pirtis!)

                        Comment


                          Parašė nepolitikas Rodyti pranešimą
                          iki WWI kaunas jau turėjo nemenką pramonę (vien čia gaminti dalgiai visoje rusijoje gavo bendrinį vardą "litovka")
                          Kiek žinoma, populiarūs dalgiai (ir kiti žemės ūkio naudmenys) buvo gaminami Naujoje Vilnioje. Ten veikė didelė gamykla. Po karo transformavosi į gamyklas "Neris" ir "Žalgiris".

                          Comment


                            Parašė Sula Rodyti pranešimą
                            Kiek žinoma, populiarūs dalgiai (ir kiti žemės ūkio naudmenys) buvo gaminami Naujoje Vilnioje. Ten veikė didelė gamykla. Po karo transformavosi į gamyklas "Neris" ir "Žalgiris".
                            tikiu, bet iš žmonių girdėjau "pasaką apie dalgius" todėl ir užsiminiau apie kauno metalo apdirbimo įmones
                            pirtis tautybės neturi (lietuviui geriausia garinė pirtis!)

                            Comment


                              Karo muziejus. Apie 1927 m.

                              ebay.com
                              Paskutinis taisė laimutis; 2011.10.11, 20:09.

                              Comment


                                Mobilaus operatoriaus antenu boksto prototipas (kairiau)

                                Comment


                                  Parašė liutass Rodyti pranešimą
                                  Mobilaus operatoriaus antenu boksto prototipas (kairiau)
                                  Tai galėjo būti kibirkštinio radijo telegrafo ryšio antena, kuria naudojosi karinė įgula.

                                  Comment


                                    Parašė jRamke Rodyti pranešimą
                                    Tai galėjo būti kibirkštinio radijo telegrafo ryšio antena, kuria naudojosi karinė įgula.
                                    o veliau Kauno radijo fonas
                                    פוניקולאַר

                                    Comment


                                      Parašė fui Rodyti pranešimą
                                      o veliau Kauno radijo fonas
                                      Na, pats kaip istorikas turbūt žinai, kad Kauno radiofono antenos stovėjo Žaliakalny, radijo stoties teritorijoje...

                                      Comment


                                        Atistiktinai patekau i Romuvos kinoteatra.
                                        Gal kam idomu bus prisiminti.
                                        Gal atgaivins? Nors ...
                                        Paskutinis taisė DDR 80; 2014.01.20, 12:16.

                                        Comment


                                          Malonu Romuvą prisiminti. Ir dar labiau pasidarė gaila Dainos kinoteatro.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X