Tada kitas klausimas. Ką su juo veikt atstačius ir ką veikt su transporto grūstim?
Skelbimas
Collapse
No announcement yet.
[KAU] „Smetoninis“ Kaunas
Collapse
X
-
Parašė ViR2 Rodyti pranešimąTada kitas klausimas. Ką su juo veikt atstačius ir ką veikt su transporto grūstim?
Comment
-
Gal kas nors nori ant žemėlapio papaišyti kur buvo planuoti tuneliai, funikulieriai ir gatvių pertvarkymai?
Linksma tarpukario spauda:
"Banga" 1932 m. Nr 32, 1 p.
"Lietuvos Aidas" 1930 12 24
http://www.autc.lt
Comment
-
Kur man tai girdėta?
"Lietuvos aidas" 1930 02 19
http://www.autc.lt
Įdomu ar labai keiks po 50 metų Valdovų rūmus ar kurį kitą pastatą, kad galėjo įrengti trigubai pigiau, trejus tokius rūmus pastatyti?
Comment
-
viskas iš senosios spaudos tinka ir mūsų laikams.
miesto plėtra vyksta be jokios priežiūros, naujos priemiesčių gatvės jau eilę metų neturi nei kietos dangos, nei šaligatvių.
senuosiuose miesto rajonuose prie kiekvieno namo šaligatviai pagal savininko galimybes ir grožio supratimą.
galima vardinti ir vardinti...
Comment
-
Parašė Depeche Rodyti pranešimąAš labai džiaugiuosi tais Lietuvos banko "marmorais" taip ir į vertinu po 50 m.
O štai kai pataupo, turime vietoje
tokį
Liūdna, tiesa? Taigi taigi. Nebūkim juokingi palikuonims savo perdėtu noru taupyti ar atiduoti "neracionaliai leidžiamas lėšas" pensijų didinimui- pravalgymui. Arba per daug modernūs...
Comment
-
Parašė music Rodyti pranešimą
Šio pastato atveju, įgyvendintas variantas daug labiau dera toje atkarpoje priešais Karo muziejaus sodelį. Ir nematau šiame pastate nieko liūdno. Tarpukario Kaune, neretas įgyvendintas projektas pirminiame projekte būdavo puošnesnis, tačiau dažnai tokie projektai atmesti dėl tam tikrų disproporcijų, pastato nesuderinamumo su aplinkiniais pastatais ar dėl bendro architektūrinio miesto charakterio neatitikimo. O tuometinė statybų kontrolės tvarka būdavo griežta.Paskutinis taisė Justin; 2011.01.16, 11:28.
Comment
-
Parašė Justin Rodyti pranešimąNurodyk iš kur paėmei informaciją
Šio pastato atveju, įgyvendintas variantas daug labiau dera toje atkarpoje priešais Karo muziejaus sodelį. Ir nematau šiame pastate nieko liūdno. Tarpukario Kaune, neretas įgyvendintas projektas pirminiame projekte būdavo puošnesnis, tačiau dažnai tokie projektai atmesti dėl tam tikrų disproporcijų, pastato nesuderinamumo su aplinkiniais pastatais ar dėl bendro architektūrinio miesto charakterio neatitikimo. O tuometinė statybų kontrolės tvarka būdavo griežta.
Kad buvo griežta tvarka, galima spręsti iš aukščiau įkeltų trijų straipsnių, kur rašo kokia betvarkė tvyro
Labiau dera, šičia vadini niekuo neišsiskiria?
Galbūt tame ir bėda, kad kai miestas laikosi bendro charakterio, savito stiliaus, jis aukoja originalius, individualius projektus, architektūra praranda veidą, nuolankiai taikstosi prie laikotarpio diktuojamos mados ir stiliaus, lyg iš caro laikų pavyzdinių pastatų sąrašo, o kur dingsta kūrybiniai ieškojimai ir gimdymo kančios? Juk tai tiesiog tokių pačių projektų kepimas, tik skirtingos jų versijos, nežymiai pakeitus langų ritmą ar skirtingai suskaidžius lizenom.
Šiuo atveju dargi ir pasakyčiau, pataupė
Kaip koks nors daug žadėjęs SBA Vilniuje ar kai kurie kiti pastatai.
Comment
-
Parašė music Rodyti pranešimąhttp://www.autc.lt
Kad buvo griežta tvarka, galima spręsti iš aukščiau įkeltų trijų straipsnių, kur rašo kokia betvarkė tvyroPaskutinis taisė Justin; 2011.01.16, 14:25.
Comment
-
Parašė Justin Rodyti pranešimąTen žurnalistiniai straipsniai, o konkrečiai nagrinėjant pastatų bylas pasitaiko tokie statybos leidimų atmetimai (pvz. pagal pateiktą projektą neleista tame ir tame sklype statyti pastato, kuris jungiasi su gretimu tokio ir tokio savininko sklype stovinčiu pastatu, kadangi projektuojamo pastato eksterjeras perkrautas tokių ir tokių elementų, kurie nedera su šalia stovinčiu pastatu, langų ritmas nedera su šalia stovinčiu pastatu, karnizo linija nedera su aplinkiniu užstatymu ir t.t. ir pan.). Eina laikas, statybų leidimas nepatvirtinamas, projektas keičiasi, keičiasi bendrosios architektūrinės tendencijos ir galiausiai pastatytas toks pastatas, koks yra dabar. Bet paprastai ne dėl pinigų stygiaus. Apskritai, tarpukario Kaune miesto centre stovintys pastatai turėjo atitikti reprezentatyvią išvaizdą. Privačių gyvenamųjų namų (dažniausiai kurtų nuomai) pirminiai projektai būdavo kartais itin pompastiški, nors užsakovui nėra jokios ekonominės naudos iš to. Internetinės ar kitokios viešos statomo pastato reklamos pastatai nebuvo, kaip mūsų laikais.
Adresas : Kauno aps., Kauno sav., Kaunas, K. Donelaičio g. 75
Pirmasis sumanymas statyti Karo invalidų bendrabutį ir dirbtuves kilo dar 1925-taisiais. Šiam reikalui, „Lietuvos gelbėjimo komiteto pagalba ir valdžios subsidija" reprezentacinėje Kauno vietoje nupirktas sklypas (KAA, f. 218, ap. 2, b. 1069, l. 1). Karo invalidams šelpti, komiteto užsakymu architektas Feliksas Vizbaras jau buvo paruošęs projektą, kurį 1925 m. rugsėjo 26 d. patvirtino Kauno miesto Statybos komisija (KAA, f. 218, ap. 2, b. 1069, l. 16). Tuomečio projekto autorius statinį kūrė istorizmo stilistikoje bei manė papuošti monumentalia Vyčio skulptūra. Toks sprendimas būtų vienas simboliškiausių laikinosios sostinės architektūrinių sprendimų, bylojančių apie pastangas rasti lietuviškos architektūros formulę. Visgi pastatas atsirado gerokai vėliau, 1935 m., gretimame sklype jau stovint Žemės ūkio bankui. Architektūrinis sprendimas atspindi palaipsniui modernėjančią architektūrinę tarpukario visuomenės savimonę. Atsisakyta puošybos elementų, architektai statinį projektuoja santūraus, dar turinčioje istorizmo užuominų, modernizmo stilistikoje. Pastatą projektavo Krašto Apsaugos Ministerijos Technikos komiteto pirmininkas pulkininkas inžinierius Jonas Acus Acukas ir Karo butų skyriaus inžinierius Jonas Kriščiukaitis. (KAA, f. 218, ap. 2, b. 1147, l. 6)
Comment
-
Parašė music Rodyti pranešimąGalbūt klausimas tik kodėl tiek ilgai delsė statyti (ar tik ne pinigų stygius?) ir kodėl buvo atsisakyta pirminio projekto: nederėjo prie jau iškilusių pastatų ir buvo atmestas, pasirinktas pigesnis variantas, ar dar kažkas pasikeitė.
Comment
-
Parašė music Rodyti pranešimąhttp://www.autc.lt
Kad buvo griežta tvarka, galima spręsti iš aukščiau įkeltų trijų straipsnių, kur rašo kokia betvarkė tvyro
Labiau dera, šičia vadini niekuo neišsiskiria?
Galbūt tame ir bėda, kad kai miestas laikosi bendro charakterio, savito stiliaus, jis aukoja originalius, individualius projektus, architektūra praranda veidą, nuolankiai taikstosi prie laikotarpio diktuojamos mados ir stiliaus, lyg iš caro laikų pavyzdinių pastatų sąrašo, o kur dingsta kūrybiniai ieškojimai ir gimdymo kančios? Juk tai tiesiog tokių pačių projektų kepimas, tik skirtingos jų versijos, nežymiai pakeitus langų ritmą ar skirtingai suskaidžius lizenom.
Comment
-
Parašė Al1 Rodyti pranešimąO kokį veidą Kaunui duoda dauguma tų tarpukario lūšnų miesto centre ar šiek tiek nuo jo? O Vilijampolės lūšnynai? Šluoti ten viską reikėtų.„O kūjis su pjautuvu - juk tai paprastos liaudies, darbininkų ir valstiečių simboliai. Dabar ženkliukus, pirktus Pilies gatvėje, ir kuriuos visą laiką iki uždraudimo nešiodavausi prisisegęs prie kuprinės, turėjau pasidėti į stalčių.“ - Tomizmas
Comment
-
Parašė DDR 80 Rodyti pranešimą
Comment
-
Parašė musicKą vadini lūšnomis? http://www.autc.lt/heritage_files/17...rinaitis_2.jpg
Comment
-
Buvo jau http://www.miestai.net/forumas/showp...postcount=1460
Parašė Simex Rodyti pranešimąUžrašo po nuotrauka vertimas:
Lenkų užgrobtasis Vilnius vėl atitenka Lietuvai
Vilniaus atgavimo proga Kaune, Lietuvos sostinėje, vyko dideli minėjimai. Nuotraukoje kariškių šventė, vykusi prie valstybės prezidento Smetonos namų; prezidentas kalba susirinkusiems karininkams ir kareiviams.
Comment
Comment