Užėjau simboliškai į patį Kauko talkos galą, nes iš manęs labai prasta talkininkė .
Šiukšlių pririnkta buvo tiek, kad maišai į vieną tokią šiukliavėžę netilpo...
Įvyko ir studentų daryta Kauko baseino akcija. Melancholiškai grojant gitaroms buvo pagerbtas miręs baseinas, va taip simboliškai apdėliojant visą baseiną žvakutėmis.
O čia vietinė baseino gyventoja - p. sraigė
Dar naujieji Kauko baseino "kaimynai", šalia esantis S-namas, ir kiek tolėliau išsidėstę Karaliaus kvartalai. Na, paveldosaugininkams jie nepatinka... O man patinka...
Na, ir dar keli prarastojo Žaliakalnio vaizdai:
Vizbaro pilaitė ir Kauko alėja prieš pastatant Kauko laiptus:
1930 m.
Vaizdas į kalną. Atkreipkit dėmesį, kaip plika, neprižėlę visokių nereikalingų medžių ir krūmų kaip dabar...
1948 m.
Dar vienas žymus Žaliakalnio tarpukario objektas "Saulės" namai
~1914 m.
~po 1925 m.
Pabaigai žiemiškas ir truputį pasakiškas vaizdelis... "Pasakos" kino teatras (dab. Los Patrankos)
O salia kinoteatro stovi 1937m."Buick Series 90 Limited"
Kelintais mazdaug metais si nuotrauka daryta?
Aciu d'Ark uz nuostabias nuotraukas. Ypac puiki su kino teatru "Pasaka", tikrai kaip pasakoje. Kauko alejos nuotraukos taip pat geros (matai ir tokia aleja buvo). Taciau greitai minetus laiptus, ju aplinka ir ne tik, regesime tik nuotraukose. Zusta paveldas, kaip ir miestas. Neisgelbes jo nei akropoliai, nei megos, nei kiti siuolaikiniai Monstrai IMHO.
Mokejo zmones statyti. Miesto centras. Jeigu buvo, nepykit.
Jei patalpos priklauso miestui tai galėtų atiduoti šalimam pastate įsikūrusiam VDU politikos mokslų institutui.Jei neklystu tai šitoje vietoje prieš ~8 metus norėta statyti didžiausią kino centrą baltijos šalyse.
„O kūjis su pjautuvu - juk tai paprastos liaudies, darbininkų ir valstiečių simboliai. Dabar ženkliukus, pirktus Pilies gatvėje, ir kuriuos visą laiką iki uždraudimo nešiodavausi prisisegęs prie kuprinės, turėjau pasidėti į stalčių.“ - Tomizmas
DDR 80, ačiū už įdomias nuotraukas. Vis dėlto, man kažkaip nėra pernelyg gaila tų susmukusių carinukų. Taip, apleisti jie miesto nepuošia, bet ar puoštų, jei būtų tvarkingi? Pavyzdžiui, esu visai patenkintas, kad prieš mano langus ardo du ilgai stovėjusius apleistus carinius pastatukus Ožeškienės 15 ir 17, šalia sinagogos. Manyčiau, kad būtent jų ir kitų sąskaita galės pasireikšti šiuolaikinė architektūra. Iš tavo fotografuotųjų iš tiesų gaila tik buvusio spaustuvės pastato. Šiaip jau, vertingų smetoninių pastatų visiškai apleistų daug nėra. Yra daugiau apleistų senesnių epochų pastatų Senamiestyje.
DDR 80, ačiū už įdomias nuotraukas. Vis dėlto, man kažkaip nėra pernelyg gaila tų susmukusių carinukų. Taip, apleisti jie miesto nepuošia, bet ar puoštų, jei būtų tvarkingi? Pavyzdžiui, esu visai patenkintas, kad prieš mano langus ardo du ilgai stovėjusius apleistus carinius pastatukus Ožeškienės 15 ir 17, šalia sinagogos. Manyčiau, kad būtent jų ir kitų sąskaita galės pasireikšti šiuolaikinė architektūra. Iš tavo fotografuotųjų iš tiesų gaila tik buvusio spaustuvės pastato. Šiaip jau, vertingų smetoninių pastatų visiškai apleistų daug nėra. Yra daugiau apleistų senesnių epochų pastatų Senamiestyje.
Leisk nesutikti.
Taip, kai kurie, "senesniu epochu pastatai" nevisai puosia miesta. Bet tai ISTORIJA. Mes kaip barbai, viska griaunam o ka statyt nezinom, arba staton nezinia ka.
Siuo klausimu as turiu savo nuomone.
Leisk nesutikti.
Taip, kai kurie, "senesniu epochu pastatai" nevisai puosia miesta. Bet tai ISTORIJA. Mes kaip barbai, viska griaunam o ka statyt nezinom, arba staton nezinia ka.
Siuo klausimu as turiu savo nuomone.
Tai kaip miesto centre būtų kažką naujo įmanoma pastatyti? Juk tvirtą ir gražų smetoninį namą nugriautų galbūt tik dėl kažkokios ypatingai svarbios, gal tik infrastruktūrinės statybos. Tokie aplūžę ir gali būti tinkamais "donorais". Nemanau, kad čia barbarizmas, tiesiog miestas turi vystytis, turim kažką palikti ir mūsų epochos.
Leisk nesutikti.
Taip, kai kurie, "senesniu epochu pastatai" nevisai puosia miesta. Bet tai ISTORIJA. Mes kaip barbai, viska griaunam o ka statyt nezinom, arba staton nezinia ka.
Siuo klausimu as turiu savo nuomone.
Gerai, kad turi savo nuomonę. Mes visi ją turim. O ar pasidomėjai ta Ožeškienės gatvėj "architektūra" ?
Grįžtu prie seniai neliestos temos. Šį kartą su gana neįprastu objektu – KAUNO RADIJO STOTIMI. Skambus akcentas pradžiai - Kauno radijo stotis (Kauno radiofonas, Valstybės radiofonas) – pirmoji radijo stotis Lietuvoje!
Štai kaip dabar atrodo toji stotis...
O čia 1927 m.
2008 m.
1926 m.
Dislokacija:
Truputis istorijos iš Wikipedijos. Kauno radijo stotis pradėta kurti 1910 m., kai carinės Rusijos armijos ryšių tarnybos dalinys Kauno tvirtovės Žaliakalnio forte pradėjo statyti „Telefunken“ firmos 1,5 kW galingumo radiotelegrafo stotį.
„Telefunken“ atstovybės buvo įsikūrusios Laisvės alėjoje.
Pirmojo pasaulinio karo metu stotimi naudojosi vokiečiai, o karui pasibaigus, 1919 m. ją perėmė Lietuvos kariuomenė (pradėjo veikti nuo 1919 m. liepos 9 d.).
Mintis statyti lietuvišką radijo stotį kilo jau pirmaisiais nepriklausomos Lietuvos gyvavimo metais.
Užsakymas pastatyti radijo stotį buvo atiduotas Prancūzijos firmai „Societe Francaise Radioelectrique“ (SFR), kuri 1923 m. Žaliakalnyje, Vytauto kalne, pradėjo 3,5 kW radijo stoties statybos darbus, toje pat vietoje, kur stovėjo Rusijos armijos telegrafo stotis.
1925 m. telegrafo stotis.
1926 m. birželio 12 d., 19 valandą iš Kauno radijo stoties į eterį nuskriejo šaukiniai: „Alio, alio – Lietuvos radijas – Kaunas“. Pirmą kartą radijas prakalbo lietuviškai. Ši data laikoma Lietuvos radiofonijos gimtadieniu.
Radijo stoties atidarymas Kaune. 1926 m., vat kokie buvo tie tarpukariniai furšetai
Pirmasis mikrofonas, kuris buvo panaudotas Kauno radijo stotyje (jei nežinočiau, kad čia mikrofonas, tai galvočiau, kad čia žadintuvo užpakalis )
Autentikos paieškos dabartinės radijo stoties viduje buvo gana bevaisės, interjeras pakeistas ir t.t. sena įranga kažkur išvežta ar išmesta... Bet kai ką aptikome... Tvirtovės laikų durys:
Tamsiame sandėliukyje pavyko rasti šiek tiek autentiškų tarpukario laikotarpio grindų plytelių:
Laiptai:
Lauke:
Matosi vilos „Eglutės“ "užpakalis" (arch. F. Vizbaras, 1929 m.)
Ir pabaigai – sovietmečio technikos paveldas, stovintis radijo aikštelėje
reikejo paprasyt garaza atidaryt, ten dar vienas egzempliorius idomesnis stovi
Koks gi ?
„O kūjis su pjautuvu - juk tai paprastos liaudies, darbininkų ir valstiečių simboliai. Dabar ženkliukus, pirktus Pilies gatvėje, ir kuriuos visą laiką iki uždraudimo nešiodavausi prisisegęs prie kuprinės, turėjau pasidėti į stalčių.“ - Tomizmas
o mane labiau domina pacios antenos, bokstai. jei kas turi kazkokiu idomesniu foto, tai butu super. juk kazkas tikrai kazkada fotografavo Kauna is pat kazkurio boksto virsaus
Pridedu keletą nuotraukų iš Kauno radijo stoties istorijos:
Radijo stoties pastatas tarpukary. Pradžioje, nuo 1926 metų, jame buvo ir techniniai įrengimai ir pati studija:
Po kelerių metų studija persikėlė į nuomojamo namo dab.Laisvės al. 23 antrąjį aukštą:
Studijos vidus su orkestru:
Apie 1933-34 metus studija jau buvo įsikūrusi Daukanto g. 28a, dabartinės (?) Kauno televizijos patalpose. Pastarasis pastatas beveik neatpažįstamai perstatytas sovietmety.
Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje buvo nuspręsta viską - tiek stoties įrangą, tiek studiją perkelti į Sitkūnus. Pastatai pastatyti. Tačiau su įranga nebuvo viskas pabaigta. Sutrukdė Antrasis pasaulinis:
Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos tinklalapyje (www.mab.lt) aptikau didelę krūvą Kauno atvirukų
Tiesa, visi su LMAB "vandens ženklais". Gaila, bet pas LMAB nerandu puslapio su sumažintais paveikslėliais ar nuorodomis i atvirukus. Pasidariau tik tiesiogines nuorodas į konkrečias bylas.
Atvirukuose yra ne tik Smetoninio Kauno, bet ir sovietinio bei caro laikų vaizdų.
Nepykit, kad nesuklasifikavau ir jei nelabai patogiai pateikiu, tiesiog nežinau, ar verta viską krapštyti ir dėti atskirais piešinukais. Tiesiog galima kaip kam patogiau juos pasižiūrėti ar atsisiųsti. Aš asmeniškai šį susidarytą sąrašą importavau į Free Download Manager programą ir viską parsisiunčiau
Arba Administratoriai gal ką geriau sugalvos
Ačiū querty už puikią nuorodą!
Prie to pačio dar vienas el. archyvas, kuriame galima rasti galybę tarpukario spaudos leidinių: http://www.epaveldas.lt
pvz.: Aistros. 1933, Nr.5
Comment