Skelbimas

Collapse
No announcement yet.

[KAU] „Smetoninis“ Kaunas

Collapse
X
 
  • Filtrai
  • Laikas
  • Show
Clear All
new posts

    Parašė J.U. Rodyti pranešimą
    Man labai įdomus pats modernaus Kauno statybos tempas. Juk jeigi pažiūrim į pastatus statytus jau po Nepriklausomybės atgavimo, tai maždaug iki 1925-1927 metų dar nebuvo perimtas tikrasis vakarų Europos, dažniausiai Vokietijos Bauhaus mokyklos arhitektūrinis stilius (įdomi detalė, dabar šis stilius toliau sėkmingai gyvuoja Izraelyje:
    http://www.flickr.com/photos/hanneorla/2398810983/ )
    Taigi Kauno apstatymui puikia modernia architektūra teturime apie 10-12 metų. Tai kokie gi tada turėjo būti statybos tempai?
    Pastatas, 1925 metai, dar taip vadinamas stilius "modern", buvęs populiarus po I pasaulinio karo:
    Atvaizdas

    Ir štai šis, jau visiškai charakteringas Bauhaus mokyklos pastatas:
    Atvaizdas

    Šuolis milžiniškas, ir viskas per tokį trumpą laiko tarpą. Pastatyti ištisi rajonai modernios gražios architektūros pastatais. Tai negali nestebinti.
    Praeita sestadieni.
    Del ko uzkale?

    Comment


      Nedidelis akcentas.
      Buvau su reikalu ir sudomino.
      Paskutinis taisė DDR 80; 2014.01.20, 12:22.

      Comment


        Parašė DDR 80 Rodyti pranešimą
        Nedidelis akcentas.
        Buvau su reikalu ir sudomino.

        Atvaizdas


        Originalas.

        Atvaizdas


        Ir rankenos spalvoto metalo.

        Atvaizdas


        Taip pat originalas.

        Atvaizdas


        Dabar tokiu laiptu ir tureklu niekas nedaro.

        Atvaizdas


        Ir mazaika liko. Siek tiek.

        Atvaizdas


        Originalios.

        Atvaizdas


        Atvaizdas


        Dar likuciai.

        Atvaizdas


        Visur aikstelese. Matyt firminis zeklas. O gal del grozio.

        Atvaizdas


        Atvaizdas
        Cia antram aukste yra isikurusi bendrove Sekasoft, teko darbuotis joje pora metu. Galiu pasakyti kad ir viduje likusios originalios durys, langai. Kai kur parketas islikes. Sienos lubos irgi originalios. Kiek pamenu, cia tarpukariu buvo uzsienio reikalu ministerija.

        Comment


          Parašė taspac Rodyti pranešimą
          Cia antram aukste yra isikurusi bendrove Sekasoft, teko darbuotis joje pora metu. Galiu pasakyti kad ir viduje likusios originalios durys, langai. Kai kur parketas islikes. Sienos lubos irgi originalios. Kiek pamenu, cia tarpukariu buvo uzsienio reikalu ministerija.
          Treciam.
          Taip. Kiek teko matyt visur dar originalai.

          Comment


            Ir dar siek tiek.
            Manau aisku kur tai.







            Stiklas labai nesvarus.



            O cia jo visai neber.

            Comment


              smagu kai toks interjeras islikes, reik tiketis, kad nesugalvos kasnors jo modernizuot

              Comment


                Laisvės ąžuolai Kaune steigiamojo seimo sušaukimui pamineti

                delcampe

                Kas tai per vieta, ir ar teisingai pavadinimas skamba?

                Comment


                  Parašė DDR 80 Rodyti pranešimą
                  Ir dar siek tiek.
                  Manau aisku kur tai.

                  Atvaizdas


                  Atvaizdas


                  Atvaizdas


                  Stiklas labai nesvarus.

                  Atvaizdas


                  O cia jo visai neber.

                  Atvaizdas
                  Laisves Aleja 50?
                  פוניקולאַר

                  Comment


                    Gražusis Kaunas mano manymu ir yra išlikę šie tarpukario pastatai bei kitos interjero detalės. Fantastika.
                    Spune-mi dacă-i între noi iubire

                    Comment


                      Parašė fui Rodyti pranešimą
                      Laisves Aleja 50?
                      Laisves kino kiemas.

                      Comment


                        Parašė laimutis Rodyti pranešimą
                        Laisvės ąžuolai Kaune steigiamojo seimo sušaukimui pamineti

                        Atvaizdas
                        delcampe

                        Kas tai per vieta, ir ar teisingai pavadinimas skamba?
                        Gali būti, jog tai Ąžuolų kalno vieta, esanti tarp Mackevičiaus ir Žaliosios gatvių.

                        Comment


                          www.lnb.lt

                          Comment


                            Žurnalas "Naujoji Romuva" 1936m. A. Naruševičiaus nuotrauka.



                            Comment


                              Tarpukario Kaunas tai šalies didmiestis, savo galimybėmis ir naujovėmis traukė kaimo jaunimą. Budrūs žurnalistai nepamiršdavo painformuoti ir apie gresiančius pavojus. Apie 1936 m. Ūkininko patarėjas Nr.6 ragino savo skaitytojus „priešintis dukrų norams“.



                              Laisvės alėjos ir Ožeškienės 1928- 1930 m. gatvių sankryžos nuotrauka. Dešinėje pusėje matosi, neseniai „užsiauginęs“ trečiąjį aukštą, kampinis namas. Vėliau, jau 1974 m. nugriautas ir pagal I.Sprindienės projektą pastatytas masyvus 6 aukštų daugiaaukštis (neseniai garsėjąs krintančiu tinku).


                              Kaimo mergelės ~1924 m. (Pabradė)


                              Iš tarpukario spaudos ir gerb. A.Miškinio darbų.
                              Paskutinis taisė Ramūnas kns; 2012.02.11, 15:18.
                              Rytas. Šlapia. Miglos. Tiltas. Upė.
                              www.airfoto.lt

                              Comment


                                Parašė Ramūnas kns Rodyti pranešimą
                                Tarpukario Kaunas tai šalies didmiestis, savo galimybėmis ir naujovėmis traukė kaimo jaunimą. Budrūs žurnalistai nepamiršdavo painformuoti ir apie gresiančius pavojus. Apie 1936 m. Ūkininko patarėjas Nr.6 ragino savo skaitytojus „priešintis dukrų norams“.

                                Atvaizdas


                                Laisvės alėjos ir Ožeškienės 1928- 1930 m. gatvių sankryžos nuotrauka. Dešinėje pusėje matosi, neseniai „užsiauginęs“ trečiąjį aukštą, kampinis namas. 1974 m. nugriautas ir pagal I.Sprindienės projektą pastatytas masyvus 6 aukštų daugiaaukštis (neseniai garsėjąs krintančiu tinku).
                                Atvaizdas


                                Kaimo mergelės ~1924 m. (Pabradė)
                                Atvaizdas


                                Iš tarpukario spaudos ir gerb. A.Miškinio darbų.
                                Įdomu jau ir tada Kaunas garsėjo savo viešnamiais. Kiek žinau garsiausia buvo Nemuno gatvė. Dabar po ranka neturiu senos tarpukario knygos apie medicina, ten nemažai aprašyta šia tema. O nuotrauka su merginomis tai Pagardė – kaimas Mažeikių rajone. 1924 m. www.delcampe.net

                                Comment


                                  Parašė laimutis Rodyti pranešimą
                                  Įdomu jau ir tada Kaunas garsėjo savo viešnamiais. Kiek žinau garsiausia buvo Nemuno gatvė. Dabar po ranka neturiu senos tarpukario knygos apie medicina, ten nemažai aprašyta šia tema. O nuotrauka su merginomis tai Pagardė – kaimas Mažeikių rajone. 1924 m. www.delcampe.net
                                  Apie Nemuno gatvę yra išleista tuometinio žurnalisto Juozo Belecko knyga "Nuodėmių Gatvė".
                                  „O kūjis su pjautuvu - juk tai paprastos liaudies, darbininkų ir valstiečių simboliai. Dabar ženkliukus, pirktus Pilies gatvėje, ir kuriuos visą laiką iki uždraudimo nešiodavausi prisisegęs prie kuprinės, turėjau pasidėti į stalčių.“ - Tomizmas

                                  Comment


                                    Viena iš įdomiausių forumo temų. Turiu didelę silpnybę labai senoms fotografijoms, o puikių nuotraukų čionai labai daug. Ačiū.

                                    Comment


                                      Eilini karta radau visai ne ta, ka ieskojau.
                                      Tuomet tesiant tema apie Karo muzieju.
                                      Besidominantiems.



























                                      Comment


                                        1879 m. vokiečių pramoninkas V.Šmidtas Šančiuose paradėjo statyti vielos,vinių bei geležies dirbinių fabriką „Vestfalia“. 1922 m. fabriką nupirko broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai, kurie vėliau įkūrė „Metalo“ įmonę. 1938 m. fabrikas- liejykla su 7,5 mln. Lt. kapitalu buvo didžiausia privati įmonė Lietuvoje. Sovietmečiu čia veikė J. Greifenbergerio santechnikos įrenginių gamykla, gamintos kriauklės, vonios, radiatoriai ir kt.
                                        Įkeliu keletą nuotraukų su gamyklos vaizdais. Pirmoje gamyklos reklaminis vaizdas, joje gamykla padidinta bent keletą kartų. Apačioje matosi vieta dabartinio A.Juozapavičiaus pr., kairėje ties garvežiu (bėgiai panaikinti prieš keletą metų) prasideda Siūlų g.
                                        Raudonu ovalu apibrėžtas plotas panoramos matomos antroje nuotraukoje. Įdomu, kad
                                        joje matosi, viduryje fabriko teritorijos, pastatytas savininko J.Vailokaičio namas



                                        Tolumoje, dar neapstatyti mediniais namukais A.Šančių šlaitai.


                                        XX a. 3 deš. savininkas Jonas Vailokaitis automobilyje prie namų.


                                        Gamyklos viduje.



                                        Sovietmečiu Šančių gyventojai fabriką vadino „Metalu“. Pro fabriko kaminus verždavosi tiršti dūmai, nudažantys aplinkinius kvartalus ruda spalva. Valdžia žmonėms skirdavo nemokamą pieną kaip kompensaciją už sveikatos gadinimą. Galima sakyti, kad tuomet „Metalas“ užduodavo Šančių įvaizdį, kaip nešvaraus ir vargano darbininkų rajono.

                                        Remtasi J.Vanagu, KAVB, E-net.
                                        Paskutinis taisė Ramūnas kns; 2012.02.12, 16:51.
                                        Rytas. Šlapia. Miglos. Tiltas. Upė.
                                        www.airfoto.lt

                                        Comment


                                          Parašė Ramūnas kns Rodyti pranešimą
                                          1879 m. vokiečių pramoninkas V.Šmidtas Šančiuose paradėjo statyti vielos,vinių bei geležies dirbinių fabriką „Vestfalia“. 1922 m. fabriką nupirko broliai Jonas ir Juozas Vailokaičiai, kurie vėliau įkūrė „Metalo“ įmonę. 1938 m. fabrikas- liejykla su 7,5 mln. Lt. kapitalu buvo didžiausia privati įmonė Lietuvoje. Sovietmečiu čia veikė J. Greifenbergerio santechnikos įrenginių gamykla, gamintos kriauklės, vonios, radiatoriai ir kt.
                                          Įkeliu keletą nuotraukų su gamyklos vaizdais. Pirmoje gamyklos reklaminis vaizdas, joje gamykla padidinta bent keletą kartų. Apačioje matosi vieta dabartinio A.Juozapavičiaus pr., kairėje ties garvežiu (bėgiai panaikinti prieš keletą metų) prasideda Siūlų g.
                                          Raudonu ovalu apibrėžtas plotas panoramos matomos antroje nuotraukoje. Įdomu, kad
                                          joje matosi, viduryje fabriko teritorijos, pastatytas savininko J.Vailokaičio namas

                                          Atvaizdas


                                          Tolumoje, dar neapstatyti mediniais namukais A.Šančių šlaitai.
                                          Atvaizdas


                                          XX a. 3 deš. savininkas Jonas Vailokaitis automobilyje prie namų.
                                          Atvaizdas


                                          Gamyklos viduje.
                                          Atvaizdas


                                          Atvaizdas

                                          Sovietmečiu Šančių gyventojai fabriką vadino „Metalu“. Pro fabriko kaminus verždavosi tiršti dūmai, nudažantys aplinkinius kvartalus ruda spalva. Valdžia žmonėms skirdavo nemokamą pieną kaip kompensaciją už sveikatos gadinimą. Galima sakyti, kad tuomet „Metalas“ užduodavo Šančių įvaizdį, kaip nešvaraus ir vargano darbininkų rajono.

                                          Remtasi J.Vanagu, KAVB, E-net.
                                          Kiek teko domėtis, šis namas buvo statytas dar prieš broliams Vailokaičiams įsigijant "Metalą". Pastatas tarnavo anuometinei, iki jų buvusiai administracijai. O 1929 metais Jonas Vailokaitis su šeima jau gyveno naujai pasistatytame name, tuometiniame arch. A.Funko suprojektuotame "dangoraižyje" Vienybės aikštėje šalia elektrinės.
                                          Ačiū Tau už info ir nuotraukas.

                                          Comment

                                          Working...
                                          X