[VLN] Vilnius paveiksluose

[Romas]

Stanisław Butkiewicz

Ul. Adama Mickiewicza / Adomo Mickevičiaus g. 1936


Kościół św. Katarzyny / Šv. Kotrynos bažnyčia 1936


Podwórek M. K. Sarbiewskiego / Sarbievijaus kiemas 1925


https://www.tartle.lt/lt/kolekcijos/..._baznycia.html

Wilno, Ostra Brama / Aušros Vartai 1936

https://archiwum.allegro.pl/oferta/s...436868002.html

[Romas]

Eugeniusz Kazimirowski (1873-1939)
Katedra w Wilnie 1916

http://cyfrowe.mnw.art.pl/dmuseion/docmetadata?id=48781

[Romas]

Nežinomas autorius ~ 1916 ar 1917 m. kalėdinis atvirukas
Wilno, Kathedrale oben Schlossberg: Fröhliche Weihnachten!.

https://polona.pl/item/wilno-kathedr...#info:metadata

[Romas]

Wacław Dawidowski 1882-1962
Ulica świętego Ignacego / Šv. Ignoto gatvė

http://mbc.cyfrowemazowsze.pl/dlibra...C866002716DF-1
Album sztuki wileńskiej 1930
Wydawnictwo "Kurjera Wileńskiego" ; Zakłady Graficzne "Znicz"

[laimutis]

1853 m.



https://www.hermitagemuseum.org/wps/...9nQSEh/?lng=ru

[laimutis]

Vaitiekus Ivaškevičius. Vilniaus vaizdas ties Totorių vartais, 1791 m. popierius, tušas, akvarelė, 28,4 X 38,7. Algirdo Petraičio nuotr.



Ant piešinio jo autorius pasirašė net kelis kartus - lapo apačioje: "W. I. w Wilnie Dnia 10 i 17 Maja w Roku 1791" ir piešinio viduryje, virš lango su autoportretu (sėdi su laišku rankoje): "W. Iwaszkiewicz OberBom: Kom: iwszej". Piešinį nukopijavau iš knygos, kopija maža ir jame beveik nesimato pastatų ir žmonių numeracijos, nėra įkelta ir kito piešinio pusės su ten esančiu aprašymu. Rūta Janonienė rašo: piešinio kompozicija nėra natūralistinė - vaizdas sukonstruotas iš atskirų elementų, kurių santykis neatspindi realaus miestovaizdžio, tačiau patys elementai (Aukštutinės pilies griuvėsiai, Bekešo koplytėlė, Totorių vartai ir miesto gynybinė siena, mediniai Odminių gatvės namai) perteikti gana tikroviškai. Tai pat dailininkas užrašė miesto legendas apie piešinyje vaizduojamus pastatus. Keista bet visiškai nepaminėta kokiame privačiame rinkinyje yra šis kūrinys ir kam priklauso, ir kodėl niekur negalima jo pamatyti gyvai.
Nuorodoje tėra trumpas piešinio aprašymas anglų kalba, gal kada bus įkeltas visas su piešiniu: Rūta Janonienė. Apie oberbombardyro Vaitiekaus Ivaškevičiaus 1791 m. Vilniaus piešinį Lituanistika | Apie oberbombardyro Vaitiekaus Ivaškevičiaus 1791 m. Vilniaus piešinį / Rūta Janonienė

Suglumino Totorių vartų aprašymas, straipsnio autorė rašo: iš rašytinių šaltinių žinoma, kad įvažiavimo arka buvo buvusi plati (3 metrų pločio), bet žema, piešinyje matyti apgriuvusi miesto siena su šaudymo angomis ir už jos kylantis lakoniškų formų vartų bokštas su čerpėmis dengtu stogu (tolumoje turbūt matyti ir Šv. Ignoto bažnyčios bokštas). 55 numeriu Fiurstenhofo 1737 m. plane pavaizduoti Totorių vartai be bokšto kaip ir piešinyje.

[laimutis]

Vladas Drėmos knygoje Dinges Vilnius ir šis paveikslas datuojamas 1850-1855 m. Dailininkas Kanutas Ruseckas. Vilniaus botanikos sodas. Plikojo ir Bekešo kalnų fone matomas "egiptietiškas" tiltelis. Internete visur rašo, kad Bekešo kalnas ir bokštas galutinai Vilnios nuplauti 1841 m.



Architekto Karolio Podčašinskio 1827-1828 m. suprojektuotas ir Universiteto botanikos sode pastatytas Egiptietiškas tiltelis per Vilnia. Buvo originalios konstrukcijos, pakabintas ant masyvių geležinių grandinių, kurias laikė du iš akmenų ir plytų sumūryti, baltai tinkuoti pilonai su praėjimo angomis. XX a. pradžioje, kaip nurodo V. Zahorskis, "iš profesoriaus Podčašinskio pastatyto egiptietiško tilto (...) beliko tik menki likučiai". Inform. Vytautas Levandauskas. Architektas Karolis Podčašinskis. 1994.

[laimutis]

Kanutas Ruseckas. Bernardinų sodas. 1853 m. Drobė, aliejus. VNM
Vladas Drėma rašo: paveikslo pirmame plane parodytas kanalas jau be vandens, o jo dugne žmonės kažką renka. Kanalo krantas įdomiai sutvirtintas rentiniais. Dešinėje matome Bekešo kalną ir tolumoje Kryžių kalną. Manau, kad paveikslas nupieštas anksčiau, internete rašoma, kad Bekešo bokštas galutinai su kalno dalimi nuplautas Vilnios upės 1843 m.

[laimutis]

Vilnius. Kūdikėlio Jėzaus vaikų namai. 1837 m. Akvarelė, dail. Marcelis Januškevičius.
Subačiaus gatvėje priešais miesto gynybinę sieną stovėjo Kūdikėlio Jėzaus vaikų namai, pastatas buvo dviejų aukštų su pusrūsiu. Jie įsteigti 1786 m., pastatyti 1789-1791 m. pagal Augustino Kosakausko projektą. Vieną pastatytą sparną iš trijų architekto suprojektuotų 1837 m. nupiešė M. Januškevičius. Pastatas parodytas iš kiemo pusės, jo architektūra pasižymi pereinamuoju stiliumi iš baroko į klasicizmą. Pastatas sovietmečiu perstatytas ir neatpažįstamai sumodernintas. Inform. Vladas Drėma. Dingęs Vilnius, 1991 m.

[laimutis]

Vilniaus pilys, 1815-1816 m. Dail. Jonas Damelis (1780-1840). Varšuvos nacionalinis muziejus



„Vilniaus klasicizmas. Parodos katalogas“ / 2000 / knyga / Lietuvos dailės muziejus

[index]

Vilnius. Kūdikėlio Jėzaus vaikų namai. 1837 m. Akvarelė, dail. Marcelis Januškevičius.
Subačiaus gatvėje priešais miesto gynybinę sieną stovėjo Kūdikėlio Jėzaus vaikų namai, pastatas buvo dviejų aukštų su pusrūsiu. Jie įsteigti 1786 m., pastatyti 1789-1791 m. pagal Augustino Kosakausko projektą. Vieną pastatytą sparną iš trijų architekto suprojektuotų 1837 m. nupiešė M. Januškevičius. Pastatas parodytas iš kiemo pusės, jo architektūra pasižymi pereinamuoju stiliumi iš baroko į klasicizmą. Pastatas sovietmečiu perstatytas ir neatpažįstamai sumodernintas. Inform. Vladas Drėma. Dingęs Vilnius, 1991 m.

Čia Misionierių sodų senasis korpusas, kaip suprantu. Galėjo tokią išvaizdą ir atstatyti.

[laimutis]

Čia Misionierių sodų senasis korpusas, kaip suprantu. Galėjo tokią išvaizdą ir atstatyti.

Taip galėjo, pastatas įtrauktas į paminklų registrą. https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage...9AAF58441/true

[Romas]

Марианна Владимировна Верёвкина / Marianne von Werefkin / Marianna Veriovkina (1860-1938)

Église St. Anne / Šv. Onos bažnyčia Vilniuje 1914

https://de.wikipedia.org/wiki/%C3%89glise_St._Anne

Poste de police à Wilna / Policijos postas Vilniuje 1914

https://de.wikipedia.org/wiki/Poste_...e_%C3%A0_Wilna

Marianna Veriovkina 1914 m. viešėjo Vilniuje pas brolį Piotrą Veriovkiną / Пётр Владимирович Верёвкин (1862-1946), kuris 1912-1915 m. buvo Vilniaus gubernatoriumi. Marianna Veriovkina spėjo grįžti į Vokietiją 1914 m. liepą, prieš pat prasidedant I pasauliniam karui.

Daugiau apie rusų kilmės vokiečių ekspresionistę Marianną Veriovkiną, kuri turėjo daug ryšių su Lietuva:
Vikipedija: https://lt.wikipedia.org/wiki/Mariana_Veriovkina
Vyžuonėlių dvaras, Utenos r.

[Romas]

Stanisław Bohusz - Siestrzeńcewicz (1869 - 1927)

Dzieci z przedmieścia [głód w Wilnie] / Priemiesčio vaikai [Badas Vilniuje]

Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
https://www.lndm.lt/stanislovas-bohu...ius-1869-1927/
https://kurierwilenski.lt/2021/10/27...strzencewicza/
https://www.bernardinai.lt/vilniaus-...iciaus-paroda/

Ulica w Wilnie [Kuchnia dla ubogich] / Gatvė Vilniuje [Vargšų valgykla] 1918

Muzeum Okręgowe w Suwałkach
http://bohusz-edu.artekst.pl/index.php?strona=b060

[laimutis]

Manoma, kad Vilniaus vyskupų (dabar Lietuvos Respublikos prezidentūra) rūmus 1792 m. buvo įrengęs architektas Laurynas Gucevičius (1753-1798). K. Podčašinskio, Stanisław Lorentz tvirtinimu, L. Gucevičius prisidėjo tik prie rūmų modernizavimo ir vidaus remonto. Išliko architekto Karolio Šildhauzo XIX a. pradžioje atlikti trys brėžiniai, kuriuose matoma kaip atrodė rūmai iki architekto Vasilijaus Stasovo 1832 m. atliktos rūmų rekonstrukcijos. Kairėje pusėje matomas naujai pristatytas klasicistinis rūmų korpusas (archit. Karolis Šildhauzas?). Iš dokumentinės medžiagos galime pastebėti, kad ne tik pagrindinis Vyskupų rūmų pastatas buvo įjungtas į naujuosius general-gubernatūros rūmus, bet ir gana ilgas namas palei buvusią Vyskupų (dabar Universiteto) gatvę, o tai pat sklypo vakarinėje dalyje stovėjęs pastatas liko nepaliesti nuo architekto L. Gucevičiaus laikų. XIX a. pradžios planuose matosi senieji Vyskupų rūmai su išlikusiais dviem bokšteliais, stačiakampiu vartų bokštu iš Vyskupų gatvės, pagalbiniais pastatais ir naujai pastatyta klasicistine rūmų dalimi. Vilniaus gubernijos architekto Gavrilovo atliktame brėžinyje aiškiai matyti, kad Vyskupų rūmų didesnė dalis per du aukštus, išlaikant pirmykštį išplanavimą, buvo įjungta į naująjį 1832 m. general-gubernatūros pastatą.
Informacija iš Eduardo Budreikos straipsnio Vilniaus reprezentacinių rūmų autorystės klausimu. Valstybinės LTSR architektūros paminklų apsaugos inspekcijos metraštis T. I 1958 m. 38 pus.









Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvade I tomas, Vilnius, 1988. rašoma: kad 1804 m. pagal architekto Karolio Šildhauzo projektą rūmų vakarų pusėje pristatyta cerkvė, čia ir bus ta brėžinyje pavaizduota dviejų navų naujoji dalis su vidaus kolonomis.

[Romas]

Netyčia aptikau, kaip prieš 45 metus atrodė dab. Kalvarijų - Žalgirio gatvių sankryža prie dabartinės "Maximos".

Raimundas Šližys (1952-2008)
Dzeržinskio gatvė, 1977 m.

Kartonas, aliejus 39,5 x 57 cm
Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, inv. Nr. LNDM T 5726
www.limis.lt/paieska/perziura...ype=EKSPONA

[laimutis]

Vilnius. Šv. Hiacinto (Jackaus) koplyčia, 1785-1796 m. Dail. Pranciškus Smuglevičius. Norėdamas sureikšminti vaizduojamą vietą, dailininkas Pranciškus Smuglevičius (mėgo fantazuoti ir pagrąžinti) pavaizdavo masyvesnius nei tikrovėje pastatus: smarkiai paaukštinta koplyčia, didesnė nei tikrovėje, architektūra ne barokinė o klasicistinė. Ir kituose Smuglevičiaus paveiksluose neišlaikytas pastatų mastelis ir proporcijos, barokiniai pastatai perdaryti į klasicistinius.



Johano Georgo Maksimiijono fon Fiurstenhofo XVIII a. 3 dešimtmečio pabaigos Vilniaus plane matosi medinė Šv. Hiacinto (Jackaus) koplyčia (stulpas) ir šalia jos XVII a. bastioniniai įtvirtinimai, kurie pavaizduoti ir Pranciškaus Smuglevičiaus akvarelėje (koplyčios dešinėje pusėje).



Fiodoro Chomentovskio 1798 m. plane parodyta Šv. Hiacinto (Jackaus) koplyčia (Cтолбъ) ir šalia karčiama (Корчма). Galbūt tai ir yra klasicistinės architektūros pastatas pavaizduotas Pranciškaus Smuglevičiaus akvarelėje (koplyčios kairėje pusėje), bet tada turėtų matytis miesto pastatai, o čia matyt matosi Vingio miškas, labai jau paslaptingas šis paveikslas



Pohuliankos smuklė 1856 m. Dailininkas Jonas Chruckis. Negi čia bus ta pati karčiama pavaizduota Pranciškaus Smuglevičiaus akvarelėje. Vienas seniausių restoranų Vilniuje: Pohuliankos smuklė - MadeinVilnius.lt - Vilniaus naujienų dienoraštis

[bucaneer]

Fiurstenhofo plane pažymėto stulpo netapatinčiau su Jackaus koplyčia - jis pažymėtas kažkur šalia dabartinės Romanovų cerkvės. Įvairių stulpų ir koplyčių miesto prieigose būta keleto. Pvz. 1646 metų byloje dėl Vilniaus miesto ir Vingio dvaro ribų kaip vienas orientyrų yra įvardintas "raudonas stulpas su keturiomis viršūnėmis prie Trakų vieškelio, nuo Trakų vartų einančio". F. Getkanto 1648 m. Lukiškių priemiesčio plane tas stulpas pažymėtas daugmaž dabartinėje Mindaugo g. trasoje ties "Maxima", o kitas, mažesnis, stulpas yra pažymėtas daugmaž Rusų dramos teatro (ar dabar - Vilniaus senojo teatro) vietoje. Aišku, iki Fiurstenfoho laikų buvo ne viena proga (karai, gaisrai) tokiems orientyrams pranykti ir vėl išdygti kitoje vietoje.

O Smuglevičiaus paveikslas, manyčiau, nutapytas žiūrint tolyn Savanorių pr. trasa link daugmaž "Vingio" kino teatro vietoje stovėjusios senosios Pohuliankos smuklės. Ji pažymėta keliuose XVIII a. pabaigos planuose. 1790 m. L. Gucevičiaus plane W raide pažymėta "smuklė Hulianka prie Varšuvos trakto" ("Kafenhauz Hulanka na trakcie Warszawskim"), o Jackaus koplyčia pažymėta šalia raidės F (nors pati raidė žymi tik "vietą, tinkamą muštrui" - "Plac zdatny na Musztra"). 1794 m. Kosciuškos sukilimo metu Pohuliankos priemiestyje vyko mūšiai dėl Vilniaus - F. Chomentovskio plane pažymėta palei kelią tarp smuklės ir koplyčios išsidėsčiusi miesto gynėjų kariuomenė. Turbūt per mūšius senoji smuklė buvo apgadinta ir apleista, o nauja karčema pastatyta arčiau miesto, prie koplyčios - 1799 m. J. Žakovičiaus plane dar yra pažymėti abu pastatai, bet vėlesniuose planuose senosios smuklės nelieka.

[laimutis]

Fiurstenhofo plane pažymėto stulpo netapatinčiau su Jackaus koplyčia - jis pažymėtas kažkur šalia dabartinės Romanovų cerkvės. Įvairių stulpų ir koplyčių miesto prieigose būta keleto. Pvz. 1646 metų byloje dėl Vilniaus miesto ir Vingio dvaro ribų kaip vienas orientyrų yra įvardintas "raudonas stulpas su keturiomis viršūnėmis prie Trakų vieškelio, nuo Trakų vartų einančio". F. Getkanto 1648 m. Lukiškių priemiesčio plane tas stulpas pažymėtas daugmaž dabartinėje Mindaugo g. trasoje ties "Maxima", o kitas, mažesnis, stulpas yra pažymėtas daugmaž Rusų dramos teatro (ar dabar - Vilniaus senojo teatro) vietoje. Aišku, iki Fiurstenfoho laikų buvo ne viena proga (karai, gaisrai) tokiems orientyrams pranykti ir vėl išdygti kitoje vietoje.

O Smuglevičiaus paveikslas, manyčiau, nutapytas žiūrint tolyn Savanorių pr. trasa link daugmaž "Vingio" kino teatro vietoje stovėjusios senosios Pohuliankos smuklės. Ji pažymėta keliuose XVIII a. pabaigos planuose. 1790 m. L. Gucevičiaus plane W raide pažymėta "smuklė Hulianka prie Varšuvos trakto" ("Kafenhauz Hulanka na trakcie Warszawskim"), o Jackaus koplyčia pažymėta šalia raidės F (nors pati raidė žymi tik "vietą, tinkamą muštrui" - "Plac zdatny na Musztra"). 1794 m. Kosciuškos sukilimo metu Pohuliankos priemiestyje vyko mūšiai dėl Vilniaus - F. Chomentovskio plane pažymėta palei kelią tarp smuklės ir koplyčios išsidėsčiusi miesto gynėjų kariuomenė. Turbūt per mūšius senoji smuklė buvo apgadinta ir apleista, o nauja karčema pastatyta arčiau miesto, prie koplyčios - 1799 m. J. Žakovičiaus plane dar yra pažymėti abu pastatai, bet vėlesniuose planuose senosios smuklės nelieka.

Tai koks tada pastatas su kolonomis pavaizduotas Pranciškaus Smuglevičiaus 1796 m. akvarelėje? Čia https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage...8C4DA99C4/true rašo, kad šis pastatas statytas 1897 m., architektas V. Stipulkovskis. Betgi dailininko Jono Chruckio 1856 m. piešinyje matomas tas pats pastatas, matyt 1897 m. perstatytas.

[bucaneer]

Na juk sakau - Smuglevičiaus pavaizduota senoji smuklė (ar kavinė - kafenhauz), kuri stovėjo daugmaž "Vingio" kino teatro vietoje, kiek daugiau nei 400 metrų atstumu nuo koplyčios, ir kuri buvo sugriauta 18 a. pabaigoje ir neatstatyta. O šita naujesnė karčema pastatyta kitoje vietoje, prie pat koplyčios.