[VLN] Vilnius paveiksluose

[Aleksas666]

Verkių rūmai
metai: 1830
Autorius: J.Oziemblovski


http://www.archyvai.lt

[Aleksas666]

Onos ir bernardinų bažnyčios:

metai: 1870


metai: 1786
Autorius: P. Smuglevičius


metai: XIXa. pr.


Petro ir Povilo bažnyčia:

metai: XIXa.
Autorius:J. Oziemblovski


metai: XIXa.
Autorius:M. Januševičius


metai: XIXa.
Autorius:J. Oziemblovski


metai: XIXa.
Autorius:M. Kluševski


http://www.archyvai.lt

[Kavasiakas]

na parašyta, kad Vilnius, apskritai labai įdomus paveiksliukas, nesu matęs pirmojo pasaulinio karo šarvuotų traukinių :/

1914

http://vilnius21.lt/senivaizdai.php?id=340O6314&t=3

[Ginthus]

na parašyta, kad Vilnius, apskritai labai įdomus paveiksliukas, nesu matęs pirmojo pasaulinio karo šarvuotų traukinių :/

1914
Atvaizdas

http://vilnius21.lt/senivaizdai.php?id=340O6314&t=3

Šis paveikslas šioje temoje jau yra. Vieta tikėtina ties Šiaurės kariniu miesteliu Antakalnio pusėje.

[Kavasiakas]

1870 Autorius: Dmachauskas V. rašo, kad Lydos g.


1858 Ruseckas K. Paplaujos g. Kažkoks dvarelis ten stovėjo?


1907 Universitetas

http://vilnius21.lt/senivaizdai.php?g=8448818&t=1

[miestas]

1858 Ruseckas K. Paplaujos g. Kažkoks dvarelis ten stovėjo?
[URL=http://nuotraukos.vilnius21.lt/senivaizdai/4/440B1974.jpg]Atvaizdas

Tiškevičių malūnas.

O va ir Potockių malūnas šalia, tose pat Paplavose (Ruseckas, 1855).

http://menas.lnb.lt/

[miestas]

Dar apie Senamiesčio vandens malūnus.

Karališkasis malūnas N. Ordos piešinyje (1875).

http://vilnius21.lt/senivaizdai.php?id=1605B338&t=3
Malūnas buvęs ties Barboros Radvilaitės ir Šiltadaržio gatvės kampu, ties namu, kur mirė Sirokomlė. Malūnas buvo priešais tą namą, dabartinių tualetų vietoje.

Tos pačios vietos nuotrauka išsamesniam vaizdui.

Karališkasis malūnas prie Vilnios apie 1870 m. Po metų malūnas nugriautas, o Vilnios kanalas užverstas. Fot. J. Czechowiczius, LVIA

Vadinas Orda jau paišė iš atminties, o gal ir nuotrauką kopijavo.

http://www.viv.lt/vilniaus_top_10/

Vilniaus pramonės lopšys – Vilnios upė, kurios sraunūs vandenys jau nuo XV a. suko vandens malūnų ir popieriaus dirbtuvių ratus. Iki XIX a. mieste jau veikė net 13 popieriaus dirbtuvių.

XIV a. Vilniuje pradėti statyti vandens malūnai, kurių ratus daugiausia suko Vilnios vanduo. Malūnų technika bei gamybos pobūdis iki XVIII a. pabaigos beveik nesikeitė, o malūnai daugiausia buvo mediniai arba mūriniai. Iš keturių XIX a. Vilniuje veikusių malūnų svarbiausias buvo senasis Karališkasis malūnas, kurį suko penki didžiuliai ratai. XX a. atsirado gariniai ir motoriniai malūnai. Šiandien Vilniuje galima aplankyti kelis išlikusius vandens malūnus: Pilaitės, Belmonto ir Verkių.

www.viv.lt

http://pramogos.delfi.lt/culture/pra...a.d?id=9425231

„Pramonės paveldas - ypatingai patraukli kultūrinio turizmo tema, todėl pilių teritorijoje planuojama pradėti išsamius jo tyrinėjimus, o gal net atkurti kai kuriuos technikos objektus“, - DELFI sakė Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos vadovė Audronė Kasperavičienė.
[...]
Prie Vilniaus pilių dar 1524 metais buvo įkurta pirmoji Lietuvoje popieriaus dirbtuvė, XVI a. viduryje amatininkams pagal privilegiją leista gaminti stiklą. Vilniaus Malūnų gatvėje malti ne tik miltai, bet ir parakas.
„Vilnelę aplipę įmonės įmonėlės stengėsi panaudoti jos vandens energiją“, - pasakojo A.Kasperavičienė. Paklausta, ar nors vieną galvojama atkurti, direktorė sakė, jog pastatų atstatyti neplanuojama, tačiau demonstruoti, kaip Vilnelė suko vandens malūno ratus būtų įdomu.

Vilnelės kanalų sistema - sunaikinta
„Aišku, čia tik idėja, jeigu ji sulauktų pritarimo, būtų ne tik atrakcija turistams, bet ir galimybė pristatyti pirmąsias pramonės įmones, parodyti, kaip išradingai buvo naudojamas vanduo“, - sakė rezervato vadovė.
Prie Vilnelės įrengtas vandens malūno ratas, A.Kasperavičienės nuomone, turėtų istorinį pagrindimą, tačiau būtų tik dekoratyvinis, nes senoji upės vaga ir kanalų sistema - sunaikinta.
Iš istorinių šaltinių žinoma, kad Vilnelė tekėjo Šventaragio ir Barboros Radvilaitės gatvėmis. Dabartinėje Sereikiškių parko teritorijoje, prisišliejęs prie Barboros Radvilaitės gatvės, stovėjo Karališkasis vandens malūnas.

Malūnus naudojo patrankų liejimui
Prie Vilnios stovėjo beveik visi Vilniaus vandens malūnai , todėl jos pakrante einanti gatvė jau nuo XVI a. vadinta Malūnų gatve.
Pirmas popieriaus malūnas 1524 m. lapkričio 16 d. Vilniuje taip pat pastatytas prie Vilnios. Kiti naudoti taip pat ne tik grūdams malti, bet ir parakui gaminti, lentoms pjauti, patrankoms lieti, o gal net akmenims skaldyti.
Gausūs Vilnelės vandenys su hidrotechniniai įrengimai sudarė ištisą sistemą, kuri puikiai atspindėjo aukštą to meto mokslo ir technikos pasiekimų lygį.
Kaip liudija Valdovų rūmuose buvusių kolekcijų aprašymai, Lietuvos Metrikos bei kiti istoriniai šaltiniai, Lietuvos didžiojo kunigaikščio valdose greitai prigijo ne tik malūnai, bet ir kiti viduramžių išradimai - mechaniniai laikrodžiai bei artilerijos pabūklai, o kiek vėliau ir tikrą revoliuciją visuomenės švietime, moksle, karyboje bei moksle sukėlę Renesanso epochos išradimai - spauda, kompasas, parakas.

Po 1795 metų, kai Lietuvos dalis su Vilniumi buvo prijungta prie Rusijos, ši teritorija mažai tyrinėta. Malūnų ir kanalų sistema ne tik nesusilaukė reikiamo dėmesio, bet ir buvo visai sunaikinta griaunant Žemutinę pilį, 1831 metais įrengiant karinę citadelę, vėliau kuriant viešąjį miesto parką, apie 1870 metus tiesiant dabartinę Maironio gatvę.

[Kavasiakas]

1820 Glovackis J.


1820 Glovackis J.

http://vilnius21.lt/senivaizdai.php?g=9514376&t=1&p=5

[laimutis]

Vilniaus apylinkės. Žvėrynas. XIX a. vid. Dailininkas Eženas Sisėris

www.epaveldas.lt

[Kavasiakas]

Radvilų medžioklės dvarelis.

[Aleksas666]

Alfredas Riomeris

Visi eskizai daryti XIXa. antroje pusėje

Žydų skersgatvis



Bokšto g. 10 (Riomerių namai)



Pilies literatų gatvių kampas



Kapitulos namas, Pilies g. 3



Gedimino pr.



Valdovų rūmų(rekonstrukcija?)



Baziljonų vartai



Bernardinų bažnyčia



Misionierių vienuolynas



Misionierių vienuolynas

http://www.mab.lt/

[Aleksas666]

Žemutinės pilies tarnybinis kiemas paveiksle Kazimieras Jogailaitis su žmona pas Vilniaus bernardinus
Autorius nežinomas
metai:1684



Vilniaus miesto panorama
Nežinomas Nyderlandų dailininkas
XVII a.



Panegirikos Tiškevičiams Lux Lunae Tyszkovicianae frontispisas
Autorius: D. Peceldas
metai: 1649



Panegirikos M. K. Radvilai Senator Septem Consolaribus frontispisas
Autorius: K. Šnopsas
metai: 1666



Vilniaus Žemutinė pilis panegirikos Verus Antistes et rudens Senator
Autorius: nežinomas
metai:1688



Šv. Kazimieras Vilniaus pilių fone (Vario raižinys - fragmentai)
Autorius: P.V. Balcevičius
XVIII a. antra pusė

http://www.lietuvospilys.lt/images/i...s_XVIIIa2p.jpg

http://www.lietuvospilys.lt/

[Aleksas666]

Nei autorius, nei metai nenurodyti, beto ir ties bažnyčiomis parašyta "nežinoma bažnyčia". Ko gero žmonės sėdi tarp keturių sienų

Išganytojo bažnyčia



Kotrynos bažnyčia




http://www.mb.vu.lt/

[julius]

Alfredas Riomeris
Visi eskizai daryti XIXa. antroje pusėje
http://www.mab.lt/

Puikūs piešiniai, Aleksas666!
Man labai panašu, kad galėjo būti naudojama taip vadinama "camera lucidia" (šviesioji kamera) - populiarius optinis irenginys, naudotas iki fotografijos atsiradimo. Nes pastatų kontūrai atrodo lyg būtų apvedžioti paišant per stiklą ar sviestinį popierių (angl. "trace")

Jei idomu - apie tai kalbama David Hockney dokumentiniame filme "The secret knowlage":
http://youtu.be/MBNrgCaoyW8 (nuo 4:40)

[Kavasiakas]

1906, Dobuzinskis M, Antokolskio g.

http://vilnius21.lt/senivaizdai.php?id=361K1956&t=3

[Kavasiakas]

1856 Chruckis J.

rašo, kad Basanavičiaus gatvė :/
http://vilnius21.lt/senivaizdai.php?id=229e7859&t=3

[Civis]

1856 Chruckis J.
Atvaizdas

rašo, kad Basanavičiaus gatvė :/
http://vilnius21.lt/senivaizdai.php?id=229e7859&t=3

Taip, Basanavičiaus g. Matosi Šv. Hiacinto (Jackaus) koplytstulpis ir Pohuliankos restoranas. Abu objektai iki šiol stovi savo vietoje.

[Aleksas666]

metai: 1868-1885

Vilniaus panorama



Nikolajaus cerkvės vidus



Šv. kankinės Paraskevos cerkvė





Dievo motinos ėmimo į dangų Katedra







Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčia, WTF?!!!!!! ANTRAM PLANE ŠV. TERESĖS BAŽNYČIA SU DVIEM BOKŠTAIS AR MAN GLIUČINA?!!!!!!



Šv. Dvasios cerkvė



ir vidus


Supraskime teisingai, Aušros vartų Marija šventa visiems krikščionims, todėl ji ir esti stačiatikių kataloge



Nikodemo bažnyčia(parašyta cerkvė)



Viršutinės neįskaitau, neatmetu versijos, kad tai Vilnius, bet... O kita tikrai buvo Vilniuje



Pilys, nežinau ar tokia reprodukcija jau buvo



šito tikrai nebuvo



Viršuje Lida, apačioj Vilnius



http://digitalgallery.nypl.org/nypldigital/index.cfm

Tarpkitko Vilnius laikė vienus iš labiausiai vertinamų sakralinių Stačiatikių daiktų, iki caro, visa tai buvo Vilniuje, bet vėliau išgaravo į Maskvas ir Petrapilius, ir tik vienetai grįžo ė Vilnių. Taip, kad turim realias pretenzijas rusams už mūsų lobius.

[index]

Kokia ten siena Valdovų Rūmų dešinėje? :o Atrodo kaip pastato griuvėsiai, o ne gynybinė siena.

Labai įdomu, kad stačiatikių katedrai rusai pakeitė tik fasadą, o planas praktiškai nepasikeitė. Klausimas tik ar pirmoji katedra turėjo kupolą ar čia tik dailininko fantazija..

[Aleksas666]

Kokia ten siena Valdovų Rūmų dešinėje? :o Atrodo kaip pastato griuvėsiai, o ne gynybinė siena.

Labai įdomu, kad stačiatikių katedrai rusai pakeitė tik fasadą, o planas praktiškai nepasikeitė. Klausimas tik ar pirmoji katedra turėjo kupolą ar čia tik dailininko fantazija..

Dailininkas padarė begalę klaidų darydamas rekonstrukcijas, ką reiškia vien Gotikinių bokštų nebuvimas keliose rekonstrukcijose. Kupolo ten lyg ir nebuvo, greičiausiai fantazija.