Kadangi daug naujų projektų sukelia diskusijas paveldosaugos klausimais, pagalvojau, kad reikia atskiros temos diskusijoms apie architektūros paveldo politiką Lietuvoje: kas turėtų būti laikoma paveldu, kada ir nuo jis turi būti saugomas, kaip suderinti skirtingus interesus ir pan.
Mane visada glumino kokiais kriterijais vadovaujantis ir kada objektas įtraukiamas į kultūros paveldo registrą. Pastaruoju metu buvo ne vienas atvejis, kai investuotojas įsigyja sklypą kuris nėra kultūros paveldas ir tik paskelbus apie vystymo planus tokiu patampa (Lidl biurų pastato atvejis) arba reikalavimus mėginama aiškinti naujai projekto eigoje (Misionierių namai, Jokūbo ligoninė, Lukiškių aikštė). Paveldo objektų sąrašas laikui bėgant žinoma kinta, tačiau mano supratimu, objektas negali tapti daugiau ar mažiau vertingas per naktį. Jeigu kažkoks pastatas ar jo elementai yra vertingi, tai jie jau turėtų būti užregistruoti, prieš keičiantis sąvininkams ar išduodant statybos leidimą. Daugeliu atvejų taip ir yra, bet mano minėtais atvejais galima susidaryti įspūdį, kad paveldo politika yra manipuliuojama. Lygiai taip pat keista, kad vienai institucijos nusprendus ką nors paskelbti paveldu, kita institucija po kurio laiko nusprendžia, kad tai nėra paveldas. Taip klaidinamas tiek verslas, tiek visuomenė.
Kokiu pagrindu registras apskritai sudaromas? Kiek suprantu, kas nori, gali teikti siūlymus KPD ir jie sprendžia dėl įtraukimo į registrą? Bet ar yra siekiama turėti kažkokį baigtinį sąrašą, kuris keistųsi kartą per 5 metus, o ne kilus triukšmui visuomenėje?
Mane visada glumino kokiais kriterijais vadovaujantis ir kada objektas įtraukiamas į kultūros paveldo registrą. Pastaruoju metu buvo ne vienas atvejis, kai investuotojas įsigyja sklypą kuris nėra kultūros paveldas ir tik paskelbus apie vystymo planus tokiu patampa (Lidl biurų pastato atvejis) arba reikalavimus mėginama aiškinti naujai projekto eigoje (Misionierių namai, Jokūbo ligoninė, Lukiškių aikštė). Paveldo objektų sąrašas laikui bėgant žinoma kinta, tačiau mano supratimu, objektas negali tapti daugiau ar mažiau vertingas per naktį. Jeigu kažkoks pastatas ar jo elementai yra vertingi, tai jie jau turėtų būti užregistruoti, prieš keičiantis sąvininkams ar išduodant statybos leidimą. Daugeliu atvejų taip ir yra, bet mano minėtais atvejais galima susidaryti įspūdį, kad paveldo politika yra manipuliuojama. Lygiai taip pat keista, kad vienai institucijos nusprendus ką nors paskelbti paveldu, kita institucija po kurio laiko nusprendžia, kad tai nėra paveldas. Taip klaidinamas tiek verslas, tiek visuomenė.
Kokiu pagrindu registras apskritai sudaromas? Kiek suprantu, kas nori, gali teikti siūlymus KPD ir jie sprendžia dėl įtraukimo į registrą? Bet ar yra siekiama turėti kažkokį baigtinį sąrašą, kuris keistųsi kartą per 5 metus, o ne kilus triukšmui visuomenėje?
Comment