[VLN] Vilniaus urbanistinės vizijos

[Romas]

Projekt regulacji wybrzerza Will między mostami Zielonym ir nowoprojektowanym
Vilijos (Neries) pakrančių tarp Žaliojo ir naujai projektuojamo tiltų sutvarkymo projektas
Miesto valdybos patvirtintas 1937.05.28 d.

Teritorija dab. Goštauto g. Tarp Baltojo ir Žaliojo tiltų
(Paspaudus - didesnis brėžinys)

Vilniaus regioninis valstybės archyvas (VRVA), f. 1011, ap. 5, b. 3, l. 1.
https://www.facebook.com/photo/?fbid=5288560737907678

[Romas]

Vilniaus miesto dešiniojo Neries upės kranto detalaus išplanavimo projektas 1957 m..
(paspaudus - didesni brėžiniai / nuotraukos)

Esamos padėties išklotinė.

Vilniaus regioninis valstybės archyvas (VRVA), f. 1011, ap. 5, b. 103, l. 34.

Raudonųjų linijų planas ir vertikalinis išplanavimas.1957 m.

VRVA, f. 1011, ap. 5, b. 103, l. 35.

Eskizinis užstatymo projektas. 1957 m.

VRVA, f. 1011, ap. 5, b. 103, l. 36.

Dešiniojo Neries upės kranto išklotinė. 1957 m.

VRVA, f. 1011, ap. 5, b. 103, l. 37.

Išdidintas dabartinio NMC fragmentas

https://www.facebook.com/photo/?fbid...88637387900013

[Sula]

Pagalvjus, pasisekė, kad neįgyvendino, išskyrus gal institutų pastatų Goštauto gatvėje.

[Romas]

Pagalvojus, pasisekė, kad neįgyvendino, išskyrus gal institutų pastatų Goštauto gatvėje.

Institutai (MSPI, Kibernetikos, Fizikos) yra puikūs savo epochos (1960-1969 m.) architektūros pavyzdžiai.
Bet jie yra kairiajame krante ir į to Dešiniojo kranto projekto apimtį neįeina

Nasvyčių vizijos buvo vėliau. "Lietuvos" viešbučio statybos užtruko 18 metų
Buvo politinė valia, kad apie 2022-2004 būtų perkelta savivaldybė. Koks bebūtų Zuokas, bet tąi bus ilgai atsimenama. Tuomet ir prasidėjo NMC plėtra, kuri vykst iki šiol

Ta 1957 m. standartinių dėžučių vizija šiais laikais Šnipiškių gilumoje vis dėlto buvo įgyvendinama - atskirose vietose ir su laiko sąlygotomis korekcijomis (juk praėjo virš 60 metų).

[Pilaitis]

Toje pačioje Romo įkeltoje nuorodoje yra ir pilna Nasvyčių vizija - buvo numatytos kažkokios statybos būsimoje K14A vietoje.

[Romas]

Tos Nasvyčių 196* metų vizijos yra šioje temoje. Jei kokia nors vizualizacija nesikartos, bus galima papildyti.

[Romas]

Šioje temoje buvo kelios Žalgirio (Šnipiškių) rajono vizualizacijos bei brėžiniai (neįgyvendinta) ir viena mažos raiškos 1963 m. Algimanto ir Vytauto Nasvyčių miesto centro centro Neries dešiniajame kranto vizalizacija, kitų brėžinių nebuvo.

Paspaudus - didesni brėžiniai

1. Dešiniojo Neries upės kranto išklotinės schema.
Pirmas statybos eilės vaizdas. Projekto eskizas. 1963 m.

Vilniaus regioninis valstybės archyvas (VRVA), f. 1011, ap. 5, b. 150, l. 1.
https://www.facebook.com/photo/?fbid...88637387900013

2. Visuomeninio-prekybinio centro dešiniajame Neries upės krante detalaus išplanavimo projektas.
Dešiniojo Neries kranto išplanavimas. 1966 m.

VRVA, f. 1011, ap. 5, b. 216, l. 1.
https://www.facebook.com/photo/?fbid...88637387900013

3. Visuomeninis-prekybinis centras dešiniajame Neries upės krante.
Genplanas. 1966 m.

VRVA, f. 1011, ap. 5, b. 214, l. 2.

4.Visuomeninis-prekybinis centras dešiniajame Neries upės krante.
Visuomeninio-prekybinio centro maketo nuotrauka. 1966 m. VRVA, f. 1011, ap. 5, b. 214, l. 12

https://www.facebook.com/photo/?fbid...88637387900013

5. Visuomeninis-prekybinis centras dešiniajame Neries upės krante.
Išklotinė nuo upės pusės. 1966 m.

VRVA, f. 1011, ap. 5, b. 214, l. 3.
https://www.facebook.com/photo/?fbid...88637387900013

FB Vilniaus regioninis valstybės archyvas 2022.08.18 d.

[Romas]

Šioje temoje jau buvo įdėtos 1937 m. Katedros aikštės projekto vizualizacijos
Projektą parengė Vilniaus urbanistikos biuras (Miejskie Biuro Urbanistyczne m. Wilna) ir jo vadovas - arch. Romuald Gutt
Projektą Vilniaus m. magistratas patvirtino 1937.05.27, Lenkijos vidaus reikalų ministras - 1938.05.31

Straipsnis žurnale "Architektura i Budownictwo" 1938 Nr. 11-12, p. 366-372
Biblioteka cyfrowa Politechniki warszawskiej: https://bcpw.bg.pw.edu.pl/dlibra/sho...n/2471?id=2471

Katedros aikštės projektą su pažeminta bandoma pripašyti vienam iš Kauno atvykusiam archtektui, visiškai nutylint, jog dabartini Katedros aikštė projektą parengė Vilniaus urbanistikos biuras ir jo vadovas architektas Romuald Gutt. Iš tiesų R.,Guttui priklauso ir idėja pažeminti aikštės lygį, kad būtų labiau atskleista Katedros dydybė.

Čia toks baltai siūlais siūtas bandymas perašyti isroriją.
Keista, kad tokios nesąmonės iki šiol vis dar yra net Lietuvos Kultūros paveldo departamento puslapyje

1903 m. Katedros aikštėje buvo pastatytas paminklas Jekaterinai II, pagal sodininko Pavlovičiaus projektą įrengtas peizažinio išplanavimo skveras, apsodintas liepomis ir aptvertas kaltos geležies tvora. 1940-1942 m. vadovaujant architektui Vytautui Landsbergiui-Žemkalniui (1893-1993) Katedros aikštė išplanuota naujai, išgrįsta betono plokštėmis ir apie 40-45 cm pažeminta.

https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage...d-b54063825e66

Romualdo Gutto 1937 m. Katedro aikštės projekto brėžinių išlikę ir Vilnaus archyvuose

Projekt regulacji placu Katedralnego w Wilnie / Vilniaus Katedros aikštės sutvarkymo projektas 1937 m.
(paspaudus- didesnis brėžinys)

https://virtualios-parodos.archyvai....e-1326#slide12

[Romas]

Vilniaus miesto perspektyvinis planas 1817 m..
Sudarė Williamas Hastie.



LNM, AFP-673
Ingrida Tamošiūnienė / „Šv. Jurgio prospektas: nuo vizijos iki tikrovės. I knyga: 1817-1875“ /
2012 / knyga / Lietuvos nacionalinis muziejus.

Kokios dailios Šnipiškės su Žirmūnais būtų buvę.

Įdomiai atrodytų jeigu dešinė pusė šiandien tokiu perimetru ir būtų užstatyta. Kurioje vietoje čia ta didelė aikštė taip numatyta, Konstitucijos dešinys kraštas?

Kažkiek, panašu, buvo pradėta (yra perimetrinio užstatymo fragmentų Šeimyniškių/Kalvarijų sankryžoje), bet panašu, kad pilnavertiškai neįgyvendino Rusijai pradėjus represinę stagnaciją po sukilimo..
Kadangi matosi Žaliasis tiltas, tai aikštė kažkur netoli Kalvarijų turgaus turėjo būti, panašu.

Sutapo dar ir kad Haste tuo pačiu metu 1832 m. numirė.
https://en.wikipedia.org/wiki/William_Heste

1817 m. perspektyvinis planas bei komentarai puikiai tiks ir Vilniaus į urbanistinių vizijų temą.

[Romas]

Kažkiek, panašu, buvo pradėta (yra perimetrinio užstatymo fragmentų Šeimyniškių/Kalvarijų sankryžoje), bet panašu, kad pilnavertiškai neįgyvendino Rusijai pradėjus represinę stagnaciją po sukilimo.

1866 metais, jau nutiesus geležinkelį, buvo mažesnės ambicijos net ir kairiajame Neries krante:
- Aplink Šv.Jurgio prospektą panašiu mastu planuotos Lukiškės, bet ten vis dar buvo laukai
- Naujamiesčio plėtra buvo mažiau detalizuota nei 1817 metais - šis rajonas sulaukė savo eilės po kelių dešimtmečių.
- Naujos gatvės bendrais bruožais planuotos Paplavose (Paupyje) / Užupyje / Markučiuose

Планъ города Вильны 1866 / Plan goroda Vil'ny (Vilniaus miesto planas) 1866
M 1: 4200 (1 colis 1/10 varsto)

Vilniaus miestas 1866 metais su artimiausiais priemiesčiais

Vakarinė Vilniaus žemėlapio dalis


Lukiškės ir vakarinė Šv.Jurgio (Šv. Georgijaus) prospekto dalis


Pohulianka ir Naujamiestis


Rytinė Vilniaus žemėlapio dalis


Paplavose / Užupyje / Markučiuose jau buvo vystoma dabartinių Zarasų - Drujos gatvių (rytinio - pietinio Vilniaus senamiesčio aplinkkelio) idėja

142,5x127,0 cm, ark. 145,5x130,0 cm, złoż. 48,5x32,5 cm
Biblioteka Narodowa, UID 45625604
https://polona.pl/item/plan-goroda-vil-ny,NDU2MjU2MDQ/0/

[Romas]

Kažkaip buvo praleistas trijų metų senumo straipsnis. Dauguma tų 17 visijų bei idėjų ne kartą matytos i forume aptarinėtos
O šio šio K,.Poželos (Dab. Goštauto) gatvės brėžinio neteko matyti. Transportinis sprendimas kaip ir iš Stalino laikų, tik atkarpoje nuo Venuolkio iki Vilniaus (tuomet - Liudo Giros) gatvės vietoje perimetrinio užstatymo 1975 m. buvo pastatytas Operos ir baleto teatras

15 min 2021.01.25
17–ka Vilniaus utopijų, kurios planuotos, tačiau nebuvo įgyvendintos

Kairioji Neries krantinė galėjo atrodyti kitaip, nei dabar – jei pagal vieną iš pasiūlytų vizijų pastatai nebūtų statomi palei Goštauto gatvę, kaip yra dabar, bet atitraukti nuo jos, paliekant žalią zoną tarp gatvės ir pastatų

https://www.15min.lt/naujiena/aktual...os-582-1445114

[Romas]

Vilnius. Centro eskizas. 1946 m.
Autorius V. Zubovas.

(paspaudus - didesnis vaizdas)
FB Vilniaus regioninis valstybės archyvas
VRVA Architektūros muziejaus dokumentų kolekcija ATP-200
https://www.facebook.com/Vilniaus.re...351649/?type=3

[bato_usai]

Atsitiktinai algoritmas rekomendavo Vilniaus 2000–20 m. architektūrinę viziją. Šiaip jau bravo kūrėjams, nes daugelis užprogramuotų dalykų tapo arba irgi būtų tapę sėkmės istorijomis.

Dvi įdomybės: galima palyginti privataus ir viešojo sektoriaus spartą/rezultatus realizuojant planus ir yra išsaugotos tuomet planuoto Vilniaus tramvajaus projekto trasos.